Iš Gvildenu svetainės

Mintys: MeilėsMokslas

爱学

Meilės mokslas moko, kaip palaikyti gyvybę, gyvenimą, sąmoningumą, meilę, stebuklą. Meilės mokslas susideda iš maldos mokslo, kaip mylėti Dievą, ir iš šviesuolių bendrystės, kaip mylėti artimą kaip save patį.

Meilės mokslo savokos

• Asmuo: Kitas, Atjautos
• Biologija
• Gyvybė
• Gamtos raida
• Gyvybės dėsniai
• Meilė - gyvybės palaikymas
• Dviprasmybė, entropija
• Įsiterpimas
• Stebuklas
• Malda, maldos nuotykiai
• Požiūris, įsijautimas, atsitokėjimas
• Žmogus, Savastis (kaip žmogų veikia kiti žmonės), riba
• Sąmoningumas, sąmoningėjimas
• Branda, dvylika klausimų
• Vertybės, Vertybių žemėlapis, Vertybės ir klausimai
• Klausimai
• Bendrystė
• Šviesuolių bendrystė - brandos palaikymas
• Amžina branda, amžinas gyvenimas

Meilės mokslos tikslas

Ką paaiškina meilės mokslas?

• Kaip su kitais išvystyti neribotą bendrą reikalą, kaip antai dangaus karalystę. Žaidimą iš kurio nereikia išeiti.
• Kaip skirtingos valios sutampa.
• Kaip įtvirtinti ir plėtoti bendrystę.
• Dangaus karalystę, šviesuolių bendrystę.
• Amžiną gyvenimą, amžiną brandą, amžinybės bendrystę.
• Ar gali žmogus - Kitas - būti atkirstas nuo mūsų visų. Ar esame vieningi? Jei kitas galėtų būti nuo mūsų atkirstas, tai jis būtų į mus panašus, ir galėtumėme jį atjausti. Užtat yra su juo kažkoks ryšys.
• Kaip Dievas parodomas, kaip jisai įsitraukia į bendrystę, kaip jisai sudalyvauja maldoje.

Išskyrimas (sąlygiškos) gyvybės ir (amžino) gyvenimo

• Gyvybė ir gyvenimas yra nešališki ir šališki požiūriai į tą patį reiškinį.
• Meilė dvilypiškai palaiko gyvybę ir gyvenimą.
• Gyvybė yra sąlygiška tačiau gyvenimas gali būti besąlygiškas.
• Atsiranda skirtumas tarp amžinos gyvybės ir amžino gyvenimo. Užtat renkamės prie kurio prisirišti, koks mūsų santykis su tai, kas mus myli, link kurio mes augame, bręstame. Nes gyvendami jaučiame, kad link kažko augame, bręstame, tad galime vystyti santykį su šia mus brandinančia, mylinčia meile.

Išskyrimas žinojimo (pasąmonės) ir nežinojimo (sąmonės)

• Kitas meilės mokslu skiria visko žinojimą ir visko nežinojimą.
• Galime suprasti pasaulį kaip milžinišką pasąmonės tinklą kuriai trūksta sąmonės. Mes sąmonę įvedame kaip antrą tvarką, mes pertvarkome pasąmonę. Tokiu būdu mylime pasaulį, jam suteikiame visai kitokias galimybes, visai kitokią kokybę.
• Sąmoningumas sąmonės tvarka pertvarko pasąmonės tvarką šešiais pertvarkymais.

Sąmoningumo palaikymas

• Meilės mokslo apytaka primena tranzistorių. Palaikome kito sąmoningumą įsiklausydami į jį taip, kad išryškėtų jo savasties riba, tos ribos pagrindu atsverti jį pakaitomis įsijaučiant ir atsitokėjant, kad jisai pats pakaitomis atsitokėtų ir įsijaustų, tad galėtų sąmoningai rinktis.

Valių suvedimas

• Kaip susikalbėjimas sustato teisingus santykius?
• Išmąstyti kaip trejybės ratas suveda tris valias.
• Ko galima pasimokyti iš maldos atvejų?

Vertybės ir klausimai

• Kokių būna vertybių ir klausimų?
• Kaip užmojai susiję su vertybėmis ir klausimais?

Šviesuolių bendrystė

• Kaip su Dievu ir kitais bendrauti ir bendradarbiauti su tikslu išvystyti šviesuolių bendrystę?
• Kuria prasme bendrystė yra teigiama ar neigiama?
• Kokiomis mintimis ir kokia veikla telkti šviesuolius bendrystei?
• Kaip savo svetaines išpuoselėti šviesuolių bendrystei?
• Ką "Minčių sodo" pasiekimai ir trūkumai pamoko apie šviesuolių bendrystę?
• Kaip šviesuoliams sueiti Dievo pagrindu?

Menas

• Kokie yra meno tikslai?
• Kokios yra meno taisyklės?

Kaip meilės mokslu Dievo išėjimą už savęs į save išverčia ir pakeičia žmogaus išėjimas už savęs į save?

Meilės sąlygos

Meilė

• Kaip tranzistorius grindžia trejybės ratą?
• Koks ryšys tarp trijų meilių Dievo šokyje - meilės sau, vienas kitam ir visiems - ir meilės mokslo?
• Kaip mylėti, kaip sukurti sąlygas, kad būtų nejudinamas taškas - sąmoningumas, tad gyvybė?
• Kaip aplinka susistato palaikyti sąmoningumą, mylėti paskirą valią? Kaip išsiskiria visko, betko, kažko, nieko plotmės?
• Kaip meilė susijusi su kuriuo nors trejybės atvaizdu?

Kūniškas pasaulis

• Mirtis (Dievas) ir lytinė meilė (gerumas) yra gyvybės pasaulio du ašigaliai. Kaip jie susiję su dvasiniu pasauliu, su Dievu ir gerumu?
• Malda "Tėve mūsų" mumyse palaiko sąmoningumą - ar turime ryšį su Dievu ar jo neturime - ir būtent taip galime palaikyti kitų sąmoningumą.
• Meilės mokslo esmė, kaip gyventi: Jeigu kiekvienas žmogus susistato ašį tarp Dievo už savęs ir Dievo savyje, tai tarp jų gali šokinėti Dvasia. Tokiu būdu suvedame Tėvą, Sūnų, Dvasią.
• Mylimi save nustatydami teisingą santykį tarp Dievo už savęs ir Dievo savyje. Meile kitiems nusistatome save taip tame santykyje, kad padėtumėme kitiems teisingai nusistatyti. Tokiu būdu esame laisvi ir palaikome Dvasios veiklą mūsų laisvu susiderinimu.

Valių sutapimas

• Tikslas yra valių sutapimas, o tai grindžia daugiaprasmiškumą.
• Stebuklų pagrindas yra suvesti tris nepriklausomas valias. Tai yra viso pasaulio prasmė ir meilės mokslo bei šviesuolių bendrystės tikslas.
• Kur du ar trys sueina mano vardu, ten aš esu. Jėzumi sueinama.

Laimė - sutapimas

• Laimė (ir sėkmė, geroji tikimybė) yra svarbi meilės moksle. Ir susijusi su laimingumu.

Amžina branda: Dvylika klausimų

• Vertybės ir klausimai, jų žemėlapis.

Kokie dangaus karalystės esminiai bruožai?

• Dangus žemėje - okupacija - išėjimas už savęs į pasaulį.
• Skurdžiadvasių - galima tikėti ir žinoti po truputį, moksliškai.
• Kaip tiki, taip ir yra.
• Palaiminti, kurie persekiojami dėl teisybės - esi baudžiamas už gerumą - užtat geriečiai vienas kitą atpažįsta.
• Šviesuolių bendrystė.
  • Bendrystė yra pasąmonių tinklas
  • Rūkorių bendrystė - juos sieja bendra patirtis - juos veikia tarsi bendra pasąmonė.
  • Malda kaip medija - kaip pasąmonė. Medijos yra proto aplinkos kūrimas, pasirinkimas. Knygos, telefonas, internetas leidžia mums rinktis ką mąstyti arba nesirinkti, priimti tai, kas mums brukama. Malda yra asmeniškiausia, artimiausia medija. Žmogui maldos nepribruksi.
• Gyvenimas klausimais.
  • Širdis (sąmonė) yra gyvenimas klausimais, o pasaulis (pasąmonė) yra gyvenimas atsakymais. Gvildenimais, širdis įsitraukia į pasaulį.
  • Išsiaiškinimo būdais pasaulis priima širdį.
  • Sąmoningumas reiškiasi valia, sąmonė širdimi, o pasąmonė protu.
• Amžina branda.

Meilės veikla

Kaip mylėti: Susitelkti į Kitą

• Mylėti, tad yra darbas, nes reikia pakaitomis įsijausti ir atsitokėti pagal ne savo, o kito savasties ribą.
• Ne įrodinėti, ne ginčytis, o tirti. Ginčas reikalauja įsijausti ir atsitokėti, o tai darome ryšium su savo riba, užtat galime susipriešinti su kitokiu žmogumi turinčiu kitą ribą. Užtat meile veikiame pažingsniui, arba įsijaučiame, arba atsitokėjame, kad mylimasis galėtų savaip pasireikšti. Užtat skiriasi ar bendraujame su žmogumi su kuriuo sutariame (taip kad galime kartu įsijausti ir atsitokėti) arba su kuriuo nesutariame (tad reikėtų arba įsijausti, arba atsitokėti).
• Pasikartojanti veikla padeda nustatyti joje glūdintį Kitą.
• Prasminga žinoti kito žmogaus valią, kad būtų galima ją gerbti ir prie jos derintis. Kaip kad gerbti Aleksandro stiprius centrus.
• Žadinti sąmoningumą. Žadinant sąmoningumą ar gyvybę, reikia tolydaus bendravimo aptikti jautriausią vietą, o tam reikalingas žinojimo rūmų trejybės matas, kaip kad matematikoje: plėsti apimtį, tirti tolydžiai, sulyginti sekas.

Kaip mylėti: Išlyginti balsus

• Bendraujant, mylint, atskirti ir išlyginti pasąmonę ir sąmonę, kad tai būtų du pusrutuliai.

Kaip mylėti: Puoselėti bendravimo erdvę, išskirti plotmes

• Skirtingų plotmių palaikymas. Meilės moksle dvylika gyvybės dėsnių, dvylika klausimų šviesuoliams trejybės atvaizdais ir nulybės atvaizdais išskiria keturias plotmes grindžiančias asmenis ir brandos galimybes, taip kad Kitas tampa Tavimi, Manimi, Dievu.
• Menai keičia bendravimo aplinkybes. Bendravime pirmenybę teikiame ne klausiančios sąmonės pastangoms kalba išsakyti atsakymus, o atsakančios pasąmonės pastangoms vaizdais iššaukti klausimus.
• Mylint svarbu turėti savo veiklą, savo laikrodį, nuosavą ritmą, kad nebūtum visiškai priklausomas nuo mylimojo, kad pajustų jog turi nuosavą pagrindą.
• Malda palaiko keturias atsakomybės plotmes.

Kaip mylėti: Išversti išvertimą

• Protas (sąmonė) išverčia smegenis (pasąmonę). O meilė naujai išverčia protą, jo tikslą išgyventi išverčia meile bendrai visiems, tad grindžia dvilypumą. Tai dvilypumo dvilypumas - pasąmonės ir meilės sutapatinimas. Tai pasąmonės suvokimas kaip meilė sąmonei.

Įsimylėjimas

• O įsimylėdami mylime būtent tą žmogų kurį mums lengva mylėti.

Apytakos grindžia meilės mokslą

• Šviesuolių bendrystė yra besąlygiškas bendras reikalas nesiribojantis kuriuo nors mokslu ar asmenybe. Meilės mokslas yra besąlygiško žinojimo rūmai.
• Žinojimo rūmai apibrėžia tokį "meilės žaidimą", palaikantį įsijautimą, atsitokėjimą, palengvinantį sąmoningumą, tai biologija.
• Aplinkybės tiesai. Kiekvienas teiginys yra kažkuo teisingas, bet tam reikia rasti atitinkamas aplinkybes. Žinojimo rūmai susiveda į tokių aplinkybių kūrimą. Meilės mokslas tas aplinkybes išpuoselėja.
• Meilės mokslas išverčia Dievo išėjimą už savęs taip, kad jinai apibrėžia Dievą, kaip tai kas užsiima dieviška veikla, tad išplečia ir besąlygiškai įtvirtina Dievo sąvoką. Tokiu būdu jis išeidamas už savęs įtvirtina save ir savo būtinumą.

Valių sutapimas

Tapatumai

Užrašai

• Gamtoje iškyla asmenybė, sutampa su asmeniu ir teikia jam pirmenybę.
• Gimtoji nuodėmė gali iškilti asmenybei iškylant gamtoje jai nenusileidus asmeniui.
• Meilės mokslas sieja Dievą ir meilę, asmenį ir vertybę, sąmonę ir pasąmonę, mokslą ir asmenybę, per prarają.
• pabandyti įžvelgti ir suprasti kaip trejybės ratas grindžia "walks on trees" meilės moksle, taip pat žinojimų rūmų išsišakojime
• Kas yra biologijos rūmų pažinovas? Ir kaip jisai susijęs su gyvybe? Pati santvarka, priėmusi sėkla, ar jie abu kartu?
• Flirtavimas žaidžia su žmogaus savasties riba, tarp vidaus ir išorės, tarp pasąmonės ir sąmonės.
• Malonė (kindness) ir gydymas šabo dieną.
• Malonė (gerumas gyvūnams) ir teisingumas (įsakymas). Kuris svarbesnis ir kodėl?
• Mandelbrot aibė: dviprasmybė: riba tarp grįžtančio (pasikartojančios veiklos) ir negrįžtančio (vienkartinės veiklos).
• Amžinas gyvenimas - Dievas labiau gyvenantis mumis. Dievas labiau mylėtų kitus mumis.
• Susikalbėjimas su priešais - su kitais - trejybės ratu tikrovėje - pasaulio pagrindu (Tėvo pasaulėžiūra). Susikalbėjimas su draugais - su savais - sąvokų kalba - Dievo požiūriu (Sūnaus pasaulėžiūra).
• Meilė įsakymu reiškiasi bendrais dėsniais.
• Suvokimas suveda į vieną (suvoktąjį) dviem požiūriais (besąlygišku suvokiančiuoju ir sąlygišku susivokiančiuoju), tad reikia trijų. O tuomet yra jų vidinis (nulinis) susiderinimas, tad trys sutampa su nuliu. Tai grindžia tiek ketverybę (1, 2, 3, 0) tiek trejybės ratą (0, 1, 2). Taip pat gali paaiškinti seką 1, 2, 3, 0.
• Meilės mokslu pereiname iš meilės meilumo pagrindu į meilę įsakymo pagrindu, tad į amžiną gyvenimą.
• Išsakyti žinojimo rūmus biologijai ir susijusiems mokslams: chemijai, mikrobiologijai, genetikai, medicinai, ekologijai, evoliucijai.
• Atsižvelgus į žinojimo rūmus, apibrėžti gyvybę, gyvenimą, meilę, Dievą, maldą, entropiją, žinojimą, informaciją ir kitas sąvokas.
• Apžvelgti ir sudėlioti visas savo mintis apie meilės mokslą, šviesuolių bendrystę, meilę, gyvenimą ir gyvybę, Aleksandro teoriją.
• Suprasti kaip meilė palaiko gyvybę, sąmoningėjimą, sąmoningumą, kaip visa tai iškyla gyvybės dėsniais, visumos išvertimais.
• Iš pagrindų suprasti entropiją ir susieti su meilės mokslu.
• Permąstyti, kaip malda suveikia.
• Suprasti meilės mokslą kaip Kito apytaką, tiriančią klausimą, ir susidedančią iš Dievo trejybės, aštuonerybės, dešimt Dievo įsakymų ir žmogaus trejybės rato.
• Amžina branda - žmogus kaip instrumentas tobulėja
• Apdorotuvai - filtrai - atvaizdai? Tarpai tarp lygmenų grindžia entropiją, stebuklus.
• Prieštaravimo išdava: vertybė (meilės neigimas) yra meilės pjūvis.
• Išgyvenimais ir išsiaiškinimo būdais išryškiname ribą tarp savęs ir pasaulio, o tai pagrindas meilei, brandai, sąmoningumui. Ir tą ribą išreiškia ketverybė, penkerybė, šešerybė, septynerybė, jais išsakytas tarpas, kuris reiškiasi laisvumu, iš kurio išauga nulinis požiūris.
• Išgyvenimais - Dievui Sūnui (bendram žmogui) teikiama pirmenybė vietoj kad Dievui Tėvui (vienų vienumui).
• Išsiaiškinimais - Dievui Dvasiai (plazdenančiai) teikiama pirmenybė vietoj kad Dievui Sūnui. Pereinama iš išgyvenimo į santvarką, į mokslą.
• ? - pasauliui? teikiama pirmenybė vietoj kad Dievui Dvasiai?

Tarnauti Dievui

• Kaip tarnauti Dievui?
• Tarnauti Dievui: savo kertinę vertybę klausimais pajungti meilei, tad Dievui.
• Mus su Dievu sieja visiems bendras pasaulis.

Meilės mokslas mus veda iš ramybės santvarkoje, sąmoningėjimu išeiname iki sąmoningumo, kuriuo esame už santvarkos, didžiausioje įtampoje, ir toliau sąmoningi grįžtame į santvarką, į ramybę.

Meilės mokslas

• Meilės mokslu visi trys balsai derina kitus du balsus. Gaunasi trejybės rato poslinkiai.
• Gyvenime svarbu būti jautriam tiek smulkmenom, tiek didmenom, ko smulkiau ir ko plačiau. Būtent tam vystome valią, kad galėtumėme tai suderinti. Ir būtent mes paskiri asmenys privalome tai suderinti, juk Dievas yra susitelkęs už mūsų, o mes esame susitelkę savo būklėse. Panašiai yra ir biologijoje, ir gyvenimo dėsniuose, kad įvairiausi mąstai vienas kitą įtakoja.
• Galime mylėti tiktai dvasią. O meilė Dievui yra meilė grynai dvasiai už santvarkos. Sūnus yra dvasia santvarkoje. Sūnus yra meilė Dievui nes teikia pirmenybei Tėvui už santvarkos. O šokinėjanti dvasia yra meilė apskritai nes jinai apima, žadina, vienija meilę visai dvasiai, tiek santvarkoje, tiek už santvarkos.
• Požiūris nusako ašį - Dievas už manęs turi pirmenybę ryšium su Dievu mano gelmėse. Kiti žmonės nusako kitas ašis. O Dvasia išsako mano santykį su kitais, būtent mūsų požiūrių santykį. Galimus santykius išsako visko padalinimai. O aš esu laisvas savo požiūriu įsijausti +1 (priimti požiūrį, susitapatinti su Sūnumi gelmėse, šališkai) arba atsitokėti +2 (pakilti kaip Tėvas virš visko, nešališkai), taip pat +3 ieškoti ribos tarp įsijautimo ir atsitokėjimo, kuri priklauso nuo sąlygų, nuo santykių su kitais. Tad tai grindžia padalinimų ratą ir tris veiksmus.
• Kaip meilės įsakymas 4+6 pasireiškia meilės moksle?
• Meilės mokslas veda iš nieko (dvasios ir atitinkamos sandaros santykio) į viską (įsakymo besąlygiškumą nesant jokio atitikimo).
• Žinojimo rūmais išsivysto sąmonės mokslų gausa, kažko pagrindu, smulkėjimu. Meilės mokslas kažką išverčia nieku, smulkėjimą išverčia platėjimu, išaugina asmenybes link visos apimančios gyvybės ir meilės jai, tad link besąlygiškos meilės, meilės įstatymo. Meilės mokslas išsako asmenybių rūmus, kaip asmenybės auga link besąlygiškos meilės. Mokslų ir asmenybių rūmai sieja sąmonę ir pasąmonę.
• Meilės mokslas pamoko žmogų kaip rakinėti įvairiausius žinojimo rūmus.
• Gyvybė išplaukia iš Dievo įsakymo mylėti.

Santvarka išsivystanti nieko apimtyje

• Save modeliuojanti sistema išvystys visko padalinimus (smegenų "global workspace") ir Bott periodiškumą.