我的调查

调查

神的舞蹈

经历的道

知识的房子

神的调查

redaguoti


Kaip žmogus, savo ir Dievo požiūrių grandine, grindžia savo tyrimus kaip netroškimus, renkasi Dievą vietoj savęs, atsisako savęs ir savo sąmoningumo, Mumis gyvena Dievu ir visais: amžinu gyvenimu, išmintimi, gera valia, Dievo valia?

Suprasti žmogaus ir Dievo požiūrių grandinę.


理解水平


Ar pradedame savo suvokimu ir prieiname iki susikalbėjimo, taip atsisakydami savo požiūrio? (Kaip kad visaregiu?) Ar atvirkščiai, pradedame susikalbėjimu ir atsisakome savo sąmoningumo?

Gyventi Dievu

Gyventi išmintimi

  • Ką reiškia būti Dievu?
  • Kuria prasme Dievo valios vykdymas yra požiūrio atsisakymas?
  • Kaip sąmoningumu išvystyti teisingus įpročius?
  • Kaip sąvokos ir sandaros grindžia įpročius?

Suvokimo vaidmuo

Kas suvokiama?

  • Kuo skiriasi suvokimas teiginiuose "amžinas gyvenimas yra gyvenimo suvokimas" ir "Viskas yra Manęs suvokimas" ?

Kaip sąvokos suvokiamos?

  • Koks suvokimo lygmenų vaidmuo suvokiant sąvokas?
  • Mes kažkuria prasme negalime suvokti visko, o Dievas gali, tad kaip mes priimame Dievo suvokimą?

Kaip sąvokos išplaukia iš suvokimo?

  • Kaip bendrai suvoktasis reiškiasi įvairiausiomis sąvokomis?

Kas išplaukia iš suvokimo lygmenų?

  • Ar apimtys iškyla suvokimo lygmenimis?
  • Kaip suvokimo lygmenys išreiškia sąmoningumo laipsnį?

Žmogaus išėjimas už savęs į Dievą

  • Kaip netroškimai išsako žmogaus suvokimus?
  • Kaip žmogus aštuongubu keliu atsisako savo kertinės vertybės?

Keturi lygmenys

Kas vyksta lygmenyse?

  • Suvokimas skiria Dievą ir gerumą, tad ką skiria kiti suvokimo lygmenys?
  • Kaip suvokimo lygmenis suprasti kaip trejybės atvaizdus?
  • Kuria prasme Dievas yra suvokimas Dievo, viskas yra suvokimas Manęs, troškimai yra suvokimas tavęs, meilė yra suvokimas kito?
  • Kaip suprasti, kad Dievas yra suvokimas Dievo, viskas yra suvokimas Manęs ir taip toliau? Ką jungiu Aš. Kiekvienu atveju Dievas jungiamas su tam tikro santvarkos lygmens dvasia.
  • Ką kiekvienas asmuo jungia, ką atitinkamas suvokimas skiria?
  • Kaip Dievas ir gerumas sueina kiekviename lygmenyje?
  • Kaip skirtingi suvokimo lygmenys susiję su dviejų sąvokų (kaip kad Dievo ir gerumo) santykių stiprumu?
  • Kaip (Sūnaus) susivokimas ir suvoktumas reiškiasi keturiuose suvokimo lygmenyse?
  • Ką suvokimo lygmenys turi bendro kaip sandaros (veiksmu +1 ir išėjimu už savęs) ir kuo jie skiriasi?

Ryšiai

Kokie suvokimo lygmenų ryšiai?

  • Kaip suvokimo lygmenys susiję su pokalbiu, su kalbomis, su atitinkamu pašnekovu?

Kokie suvokimo ryšiai?

  • Kaip vaizduotė ir atvaizdai susiję su suvokimu ir sąvokom?
  • Kuria prasme suvokimas (be apimties) susijęs su meile? Ar būtent tuo, kad neturi apimties?

Paskiri lygmenys

Savęs suvokimas

  • Ar savęs suvokimas yra susivokimas?
  • Kaip savęs suvokime iškyla ketverybė, penkerybė, šešerybė?
  • Kuria prasme meilė sau yra ketverybės, penkerybės, šešerybės atsiradimas iš savęs suvokimo?
  • Koks veiklos ir veiksmo +2 vaidmuo ketverybei, penkerybei, šešerybei išplaukiant iš savęs suvokimo?

Bendras suvokimas ir skaidymas

  • Koks skaidymo vaidmuo?
  • Kaip iš bendro suvokimo išplaukia septintasis požiūris (bene betkas = sąvoka) ir kaip tai sukuria sandus ir antrines sandaras?
  • Kaip suprasti bendrą suvokimą kaip santykį tarp veikėjo ir jo aplinkos kaip kad įsisavinimu?
  • Koks skaidymo, nulinio veiksmo ir sąvokų vaidmuo, paėmus kartu ir atskirai?
  • Kaip dviejų grandinų lygmenys susiję?
  • Kaip skaidymo sandai (ir juos apibrėžiančios lygtys) susiję su padalinimais, atvaizdais, aplinkybėmis?
  • Kaip skaidymas susijęs su širdimi ir išvertimu (kuriuo Dievas tampa gelmių Dievulėliu, niekas tampa nežinojimo platybėmis)?

Žmogaus ir Dievo požiūrių grandinė

Kaip požiūrių grandinę suprasti Dievu?

  • Kuria prasme požiūrių grandinė sutampa ir su Dievo požiūriu, kaip yra, ir yra netgi dalis jo požiūrio?
  • Kaip požiūrių grandine susieti su keturių asmenų šešiais pokalbiais ir su tuo, kaip asmeniniais požiūriais išgauti besąlygišką Dievo požiūrį?

Kaip požiūrių grandinę suprasti žmogumi?

  • Kaip požiūrių grandinė išdėlioja visko žinojimą?
  • Kas yra sąlygiškumas ir kaip jisai vystosi požiūrių grandine?
  • Kaip požiūrių grandinė išreiškia ne tik mano, kaip paskiro žmogaus, bet visų žmonių būklę?

Kaip požiūrių grandinė grindžia išgyvenimo apytaką?

  • Koks ryšys tarp padalinimų ir dorovės tyrimo septynių pakopų?

Grandinės pabaiga

  • Kodėl santvarka subliukšta kuomet suvokimas yra Visų suvokimas?

Suvokimo lygmenų esmė


Suvokimas

  • Suvokimas yra atskyrimas ir tuo pačiu vienumas (suvokiančiojo ir susivokiančiojo suvoktumu).
  • Tačiau suvokimas taip pat skiria vienumą (suvokiančiojo besąlygiškumo lygmenyje) ir atskyrimą (susivokiančiojo sąlygiškumo lygmenyje).

Suvokimo svarba ir kilmė

  • Iš Dievo trejybės išplaukia suvokimas ir suvoktasis. Suvokimas Dievo šokyje besąlygiškas. Tai pagrindas sąvokoms.

Suvokiamas asmuo

  • Suvokimo lygmenimis suvokiamas asmuo: Dievas - suvokimu, Aš - savęs suvokimu, Tu - bendru suvokimu, Kitas - susikalbėjimu.
  • Dievui išeinant už savęs mokslų trejybės ratais, mokslų išsivertimais iškyla asmenys. Suvokimo lygmenimis asmenys grindžia save ir kartu savo santykį su Dievu. Prisiimdami šį santykį, asmenys gyvena Dievo savybėmis: Kitas Dievo valia, Tu gera valia, Aš išmintimi, Dievas amžinu gyvenimu.

Suvokimo vaidmenys

  • Suvokimas išskiria suvokiantį, susivokiantį ir jų bendrai suvoktąjį. Tai Dievas Tėvas (Aš esu Dievas), Dievas Sūnus (Tu esi Dievas), Dievas Dvasia (Tai yra Dievas).
  • Suvokimą galima palyginti su trimis protais: pasąmone, sąmone, sąmoningumu. Galima taip pat palyginti su gyvenimo lygtimi.

Suvokimo lygmenys

  • Suvokimo lygmenys išsako ką suvokiame santykinai.
  • Suvokimo lygmenų santykinumo nusako trejybės atvaizdai. Trejybės atvaizdai nusako trejopą priėjimą prie netroškimo, kaip jį išgyvename, kaip jam atliepiame, kaip jį taikome sau arba Dievui. Pavyzdžiui, abejonę išgyvename kaip daiktą, dvejonę kaip eigą, o pasirinkimą (tarp širdies ir pasaulio tiesų) išgyvename kaip asmuo.

Suvokimo lygmenų išsiplėtojimas

  • Suvokimas tampa sąlygišku kitose apytakose, apimtis siaurėja. Apytakų apimtims siaurėjant atsiranda atitinkamų apimčių sąvokos. Sąvokos iškyla ir plėtojasi.
  • Siaurėjant apimtims galiausiai susikalbėjimu sutampa suvokiantis ir susivokiantis.
  • Asmenys apibrėždami (suvokdami) save apibrėžia (suvokia) vis siauresnėje apimtyje. O visus asmenis apibrėžia tai, ką jie patys apibrėžia (suvokia). Ir Dvasia pati save apsibrėžia.
  • Suvokimo lygmenys plėtoja vienumo sąmoningumą. Žmogus neria į gilesnius lygmenis.
  • Suvokimo lygmenys išsako kaip vienumas nusileidžia į sąlygiškiausius lygmenis. Vienumas savaip reiškiasi suvokime, savęs suvokime, bendrame suvokime. Susikalbėjimu susivokiantysis sąmoningai renkasi vieningumą.

Suvokimo lygmenų supaprastėjimas

  • Suvokimo lygmenys išsiplėtoja viena kryptimi, nuo suvokimo iki susikalbėjimo, tačiau jų prasmė iškyla priešinga kryptimi, pradedant susikalbėjimu ir, atsisakant sąmoningumo, baigiant suvokimu.
  • Suvokimo lygmenys tokiu būdu grindžia padalinimus, kylančius supaprastėjant simetrijai, atsisakant sandaros klodų.
  • Susikalbėjimu nesiskiria suvokiantis ir susivokiantis, jie sutampa nieko apimtyje. Užtat supaprastėjant suvokimo lygmeniui, prasiplečia apimtis, išsiskiria suvokiantis ir susivokiantis.
  • Suvokimo lygmenimis žmogus pradeda susikalbėjimu ir toliau vis atsisako požiūrių, auga nežinojimas, baigiasi: žmogaus požiūris = jokiam požiūriui.

Suvokimo lygmenų nusakymas


Yra keturi suvokimo lygmenys.


Pasiklydęs vaikas


Paklydusio vaiko būklė išreiškia keturis visko žinojimo lygmenis priklausant nuo vaiko brandumo.

  • These levels reflect the growth in awareness, in maturity of the child. The ability to act according to mutual expectations rather than individual perspectives is what allow for perspectives to coincide (such as those of parent and child).
  • Understanding - child's view of parent's view - the child appreciates that they are lost, which is to say, that their parent does not know where they are
  • SelfUnderstanding - child's view of parent's view of child's view - the child appreciates that their parents are depending on what their child will do
  • SharedUnderstanding - child's view of parent's view of child's view of parent's view - the child looks for where their parents might be, just as the child assumes their parents are looking for them
  • GoodUnderstanding - child's view of parent's view of child's view of parent's view of child's view - the child acknowledges their parents as superiors, and that the child should position themselves to be found where their parents might expect to find them, rather than to look for their parents

Pasiklydęs vaikas - gerasis vaikas ir blogasis vaikas

  • Dievo Tėvo požiūris palaikanti blogąjį vaiką, tvirtinantį: Dievas būtinai geras. Būtų teisinga pasaulį sunaikinti. Dievas geras nes jisai nesunaikina pasaulio. Jisai atperka pasaulį Jėzaus auka. Pastoviai išduodame Dievą. Dievo meilės atmetinėjimas yra gėrio darymas. Atstumo įvedimas.
  • Luke 2:42-51 When he was twelve years old, they went up to Jerusalem according to the custom of the feast, and when they had fulfilled the days, as they were returning, the boy Jesus stayed behind in Jerusalem. Joseph and his mother didn't know it, but supposing him to be in the company, they went a day's journey, and they looked for him among their relatives and acquaintances. When they didn't find him, they returned to Jerusalem, looking for him.It happened after three days they found him in the temple, sitting in the midst of the teachers, both listening to them, and asking them questions. All who heard him were amazed at his understanding and his answers. When they saw him, they were astonished, and his mother said to him, "Son, why have you treated us this way? Behold, your father and I were anxiously looking for you." He said to them, "Why were you looking for me? Didn't you know that I must be in my Father's house?" They didn't understand the saying which he spoke to them. And he went down with them, and came to Nazareth. He was subject to them, and his mother kept all these sayings in her heart.

Suvokimo lygmenų ypatumai


Suvokiame

  • Dievą
  • save - paskirą žinojimą
  • sąvoką - bendrą žinojimą
  • santykį - teisingą santykį

Augant sąmoningumui, siaurėja žinojimo apimtis

  • Suvokimas - žinojimas visko
  • Savęs suvokimas - žinojimas betko
  • Bendras suvokimas - žinojimas kažko
  • Susikalbėjimas - žinojimas nieko

Suvokimas vyksta trejybės atvaizdais apytakose.

  • Suvokimas: Dievo šokiu Dievas suvokia Dievo trejybe (suvokiantis, susivokiantis, suvoktas)
  • Savęs suvokimas: Išgyvenimo apytaka Aš suvokiu save Savo trejybe (pasąmonė, sąmonė, sąmoningumas)
  • Bendras suvokimas: Žinojimo rūmais Tu suvoki bendrai Tavo trejybe (pradžia, vidurys, pabaiga)
  • Susikalbėjimas, teisingas suvokimas: Meilės mokslu Kitas susikalba, suvokia savo santykius, suvokia savo ir kitų suvokimą, suvokia suvokimą Kito trejybe (buvimu, veikimu, mąstym)

Apytakos grindžia suvokimo lygmenis

  • Dievo trejybė grindžia suvokimą ir visko apimties (dvasios) sąvokas.
  • Išgyvenimo apytaka grindžia savęs suvokimą ir betko apimties (sandaros) sąvokas.
  • Žinojimo rūmai grindžia bendrą suvokimą ir kažko apimties (atvaizdų) sąvokas.
  • Meilės mokslas grindžia susikalbėjimą ir nieko apimties (vieningumo) sąvokas.

Suvokimo lygmenys papildo troškimo lygmenis

Apytakos ir suvokimo lygmenys apibrėžia gyvenimo lygties lygmenis:

  • Understanding allows for the World by understanding Spirit.
  • Self-understanding allows for a Person-in-particular by understanding Structure (Self). Self-understanding determines a scope (with regard to nobody, somebody, anybody, everybody) which says how far away we are from the end.
  • Shared Understanding allows for a Person-in-general by understanding Representations.
  • Good Understanding allows for God by understanding Unity. Good understanding (rapport) is when the narrower concept gives way to the broader concept - when the two understand each other.

There is one level of understanding for each of the Primary Structures, and also for each Voice Of Tension in Narration. The fivesome relates the two directions: looking forward (from beginning to end) and looking backwards (from end to beginning) and this is perhaps relevant for shared understanding.

  • Understanding relates to the Threesome
  • Self-understanding relates to the Foursome
  • SharedUnderstanding relates to the Fivesome
  • GoodUnderstanding relates to the Sixsome
  • Dvasia neturi savasties, tad savęs nesuvokia, tad savęs suvokimą išreiškia savęs nesuvokimu.
  • Sandara yra savastis, tad savęs suvokimas savimi.
  • Atvaizdai yra savęs suvokimas kitais.
  • Vieningumas yra savęs suvokimas Dievu.

Suvokimo lygmenis išreiškia netroškimų atliepimų nulinis požiūris:

  • Suvokimas - būk tobulas
  • Savęs suvokimas - ko iš tikrųjų noriu?
  • Bendras suvokimas - atsiliepti ramybės būsenoje
  • Susikalbėjimas - mane myli labiau kaip aš pats save, tad...

Suvokimo lygmenys - Išėjimas už savęs iš savęs

  • Kitas - susikalbėjimas (sąmoningumas)
  • Tu - bendras suvokimas (sąmonė)
  • Aš - savęs suvokimas (pasąmonė)
  • Dievas - suvokimas
  • Suvokimas nusako pasaulio elgesį, kas savaime vyksta.
  • Savęs suvokimas nusako paskiro žmogaus elgesį, kaip elgiamės.
  • Bendras suvokimas nusako bendro žmogaus elgesį, kaip derėtų elgtis, telkiant, tveriant, kuriant visuomenę.
  • Susikalbėjimas nusako Dievo elgesį, tai buvimas Dievu.

Suvokimo lygmenys išdėsto visko žinojimą žmogaus ir Dievo požiūrių grandine


  • Noriu viską žinoti. Tad noriu mąstyti Dievo požiūrį. Tačiau mane ištisai varžo žmogaus požiūris. Kaip man atsisakyti savo požiūrio ir mąstyti Dievo požiūrį? Kada mąstau žmogaus požiūrį į Dievo požiūrį į žmogaus požiūrį į Dievo požiūrį į žmogaus požiūrį - tai yra, kada vyksta susikalbėjimas - ir jeigu Dievas palaiko mane - tuomet mano mąstymas gali išsakyti Dievo požiūrį į žmogaus požiūrį į Dievo požiūrį. O tai yra, iš esmės, visko žinojimas žmogaus sąlygose. Juk aš tokiu būdu suvokiu, kaip Dievas priima mano jo suvokimą.

Each level arises when we note it for the sake of the distinction of Concepts. We make them explicit as God's view and human's view. Thus there are the following levels:

  • Understanding - one level: God's
  • Self-understanding - two levels: God's, human's
  • SharedUnderstanding - three levels: God's, human's, God's
  • GoodUnderstanding - four levels: God's, human's, God's, human's

Visko žinojimas, tai sutapimas su Dievo požiūriu.

  • To know everything is to View the Unknown. Yet, as a human, I always view the Known. The key question is: How can I know everything? How can I escape my own view and take up God's view? How can a Definite view take up an Indefinite view? The answer is that their views can Coincide if the indefinite view takes up the definite view. (I therefore care to understand an Algebra Of Views.)

Atsakymai grindžia suvokimą, klausimai grindžia savęs suvokimą, tyrimai grindžia bendrą suvokimą, o vaizduotės ribos grindžia susikalbėjimą.

Žmogaus ir Dievo požiūrių grandinės sieja (Dievo) ketverybės asmenų troškimus ir (žmogaus) požiūrio lygties asmenų netroškimus

  • Suvokimai sieja ketverybės apibrėžtus asmenis, kuriais Dievas trokšta, ir požiūrio lygties apibrėžtus asmenis, kuriais žmogus netrokšta. Tad suvokimais galime gyventi meile, juk meilė yra troškimas nesutelpantis į netroškimą, tačiau užleidžiantis siauresnius troškimus. Suvokimais turime pasirinkimą, ar gyventi netroškimais, ar gyventi troškimais. Suvokimu gyvename amžiną gyvenimą, savęs suvokimu - išmintį, bendru suvokimu - gerą valią, susikalbėjimu - Dievo valią. Ir juos išgyvename atitinkamais troškimais ir netroškimais.

Apimtys grindžia asmenis, asmenys skiria troškimą (Dievo išėjimą už savęs požiūrių grandine) ir žinojimą (žmogaus išėjimą už savęs žmogaus ir Dievo požiūrių grandine)

  • Asmenys yra dvasia išeinanti už savęs. O yra keturi asmenys nes yra keturi savasties atsiskleidimo lygmenys - niekas, kažkas, betkas, viskas. Kartu tai yra žinojimo lygmenys, tai yra troškimo lygmenys. Dievas žino viską, trokšta nieko, Aš žinau betką, trokštu kažko, Tu žinai kažką, trokšti betko, Kitas žino nieką, trokšta visko. Išėjimu už savęs išeinama už žinojimo į troškimą. Tai pasireiškia asmenimis, ėjimu iš Dievo per Mane ir Tave į Kitą. Tai yra sąmoningumas, gyvenimas Kitu, kuriuo esame viena.

Žmogaus ir Dievo požiūrių grandinės trumpinimas

  • Išverčiant suvokimo lygmenų seką, pradedame susikalbėjimu ir išeiname už savęs į nesusikalbėjimą. Tai vyksta plečiant požiūrį, trumpinant žmogaus ir Dievo požiūrio grandinę. Galiausiai prieiname prie žmogaus požiūrio, tad prie Kito, prie požiūrio į požiūrį į požiūrį, ir toliau atsisakant požiūrių prieiname prie jokio požiūrio, prie Dievo požiūrio. Sutampa žmogaus ir Dievo požiūriai, sutampa žmogus ir Dievas.

Asmenimis susiglaudžia lygmenys

  • Dievui vienam išeinant už savęs asmenų atžvilgiu yra keturios pakopos nes yra keturi asmenys. Tačiau kartu su juo išeina už savęs pirmiausia Aš, tad lieka trys pakopos, toliau Tu, tad lieka dvi pakopos, galiausiai prisijungia Kitas, tad yra viena pakopa išėjimo už savęs. O tada gyvenant tuo išėjimu už savęs nėra jokių pakopų ir nėra jokių asmenų, telieka pati veikla, dvasios veikla.

Susikalbėjimo pranokimas

  • Dargi pirm susikalbėjimo gali būti žmogaus požiūris į Dievo požiūrį į žmogaus požiūrį į Dievo požiūrį į žmogaus požiūrį į Dievo požiūrį kuriuo žmogus visiškai atsisako savęs, žmogus išnyksta, taip kad tėra Dievas, kuris irgi tarsi išnykęs. Tai yra trejybės rato pilnatvė, jos visiškas suveikimas, sąlygiškumo išgryninimas, taip kad lieka tai kas besąlygiška. Žmogus glūdi Dieve kaip jo prielaida, jo sąmoningumas. Užtat iš Dievo išplaukia susikalbėjimas.

Suvokimo lygmenys yra trejybės atvaizdai, o trejybės ratas yra jų vieningumas. Suvokimo lygmuo išsako narį ir išėjimą už jo.

  • Tai pirmiausia Dievo išėjimas už savęs į žmogų suvokimu.
  • Toliau žmogus išeina už savęs į Dievą savęs suvokimu.
  • Toliau Dievas grįžta į savę į žmogų bendru suvokimu.
  • Galiausiai žmogus išeina už savęs į Dievą susikalbėjimu.

Žmogaus požiūriu: Atgal į Dievą


Žmogus iškyla Dievui atvėrus jam aplinką. Žmogus išmoksta atjausti Dievą. Tai vyksta suvokimo lygmenimis, pradedant susikalbėjimu ir baigiantis suvokimu.

  • Yra papildiniai padalinimų, gyvybės lygties, kuriais žmogus gyvena, išeina už savęs į Dievą.

Suvokimo lygmenys

Meilės mokslas sustato neapibrėžtumą, apibrėžtumą, įsivaizduojamumą, neįsivaizduojamumą, kuriais grindžiamas susikalbėjimas. Žmogus toliau atsisako šių sąvokų ir susitelkia į neapibrėžtumą, tad į Dievą.

  • Susikalbėjimas: Neapibrėžtumas, apibrėžtumas, įsivaizduojamumas, neįsivaizduojamumas
  • Bendras suvokimas: Neapibrėžtumas, apibrėžtumas, įsivaizduojamumas
  • Savęs suvokimas: Neapibrėžtumas, apibrėžtumas
  • Suvokimas: Neapibrėžtumas
Suvokimasporeikių tenkinimas (be atjautos)amžinas gyvenimas3+3=6Dievo šokiui
Savęs suvokimasdvejonės (padalinimams)išmintis4+3=7išgyvenimo apytakai
Bendras suvokimasjauduliai (atvaizdams), jausmų matai (aplinkybėms)gera valia5+3=0žinojimo rūmams
Susikalbėjimaspaklusnumas (pasakojimui), tikėjimas (įvardijimui), rūpėjimas (pagrindimui)Dievo valia6+3=1meilės mokslui

Susikalbėjimas

  • Susikalbėjimas yra tas lygmuo iš kurio galime atsisakyti savęs, savo sąmoningumo, o tai vyksta pokalbiais, prasidedančiais Kitu - kai save suprantame kaip Kitą Dievo akivaizdoje - tasai Kitas gali mokytis iš Tavęs, Manęs, Dievo atjautomis - tada yra įmanoma atjauta.
  • Pradedame susikalbėjimu - suprantame savo padėtį - ir bręstame, atsisakydami vaikiškumo. Sėkla yra troškimų išdava, žinojimo kelio pradžia, žinojimas nieko, ir ta sėkla, kaip kad Jėzaus palyginime, auga link Dievo ir galiausia brandina vaisių, sėklas. Sėkla yra meilės mokslo, vienumo mokslo reikalas. Kūniškas pasaulis savo viltis deda į sėklą, DNR. Dvasiškas pasaulis tą sėklą - DNR įvariausiai supranta, tad yra audinių įvairovė. jų bendrystė.

Kai žmogus grįžta pas Dievą, prasideda susikalbėjimu - sąmoningumu būkle - ilgiausia žmogaus ir Dievo požiūriu grandine. Atsisakome savęs trumpindami grandinę:

  • Sąmonė - bendru suvokimu
  • Pasąmonė - savęs suvokimu
  • Mūsų nėra - suvokimu - žmogaus požiūriu į Dievo požiūrį

Sąmoningumo atsisakymas

  • Žmogaus išgyvenimo apytaka išsako kaip žmogus išgyvena atkarpą, kuri prasideda sąmoningumu ir baigiasi sąmoningumo atsisakymu. Ir panašiai gal su visu gyvenimu. Gal tai vyksta fraktaliniu būdu. Gal už mūsų yra dar didesnė fraktalo atkarpa, kurios pilnai neįsisąmonijame, kuria gyvename amžiną gyvenimą. Visuose lygmenyse gyvename tarpe tarp sąmoningumo ir jo atsisakymo ar praradimo, mūsų įsijungimo į gyvenimą, mūsų sąmoningumo paaukojimo.
  • Žmogus prasideda, įsijungia būtent trejybės ratu, būtent tai yra sąmoningumo santvarka. Tiktai toje santvarkoje žmogus išeina už savęs suveikiant, pereinant į kitas būsenas, kitus suvokimus, galiausiai visiškai atsisakant savęs.
  • Žmogaus gyvenimas Dievu. Vertybių septintu poreikiu žmogus yra saugomas Dievo bet ne Dievas. O poreikių septintu poreikiu žmogus priima dievystę gyvendamas, besirūpindamas kitu, tad Dievu.
  • Sąmoningumo atsisakymas baigiasi vienumu, kad priimame vienumą su kitais. Vienumo mokslas, meilės mokslas išsako visumą šito, kaip tai vyksta.
  • Žmogus gyvena santvarkoje, tos pakopos jau nusakytos. Tad jis turi šešis būdus kaip kopti atgal, iš vieno lygmens į kitą. Tai yra šeši asmenų pokalbiai tarp jau nubrėžtų asmenų. Taip atrodo iš šalies 4+6. O kuris išgyvena tai supranta kaip 4+4. O Dievas išgyvena Dievo trejybe.
  • Kiekviename moksle yra šitos sandaros ir jų išpildymas keičiasi su kiekvienu mokslu, vis nauju požiūriu.

Keturi netroškimai

  • Žmogus išeina už savęs trumpindamas žmogaus ir Dievo požiūrių grandinę.
  • Žinojimas išeina iš savęs link Dievo į bendrystę, bendruomenę, bendrą reikalą, bendrą žmogų Mes.

Žmogaus netroškimai išsako tai, kas atitinkame moksle yra pirm santvarkos.

Netroškimus išgyvename trimis protais

  • Pasąmonė tiesiogiai išgyvena netroškimą (pavyzdžiui, abejonę)
  • Sąmone atliepiame netroškimą, tai atsakas (pavyzdžiui, dvejonė)
  • Sąmoningumu taikome Dievu arba savimi, tad renkamės, gyvename išmintimi (pavyzdžiui, širdies tiesa)

Septynerybę, kaip kad ir kitus padalinimus, galime nuojauta apžvelgti. Tačiau mums neįmanoma apžvelgti aštuonerybės aštuonių požiūrių nes susiduriame su priešingybe, tad nulybe. Visgi, netroškimais galime išgyventi, nuojauta apžvelgti šiuos aštuonis požiūrius tam tikroje apimtyje. Užtat yra keturi netroškimai. Apimtys išsako ką aprėpia joks požiūris - nieką, vienas požiūris - kažką - pasąmone, du požiūriai - betką - sąmone, ir trys požiūriai - viską - sąmoningumu. Tad apimtys išsako protų ribas. O laisvumo atvaizdai išsako išėjimo už savęs kryptį - Dievas išeina už savęs troškimais, didėjančiu laisvumu, o žmogus išeina už savęs žinojimu, mažėjančiu laisvumu. Žmogus išeidamas už savęs susiranda Dievo išeities tašką, išmoksta gyventi Dievu - tobulumu už žmogaus ir tapatumu žmogaus gelmėse.

Pradžia: valios netroškimai. Žmogus gali save parengti nes kūno netroškimais jis gyvena nesąmoningumu, o tai pabaiga. Gyvenimo prasmė yra šio sąmoningumo atsisakymas, išorinio požiūrio įsisavinimas vidiniais požiūriais, dorybių išvystymas, suskambėjimas teigiamais jausmais.

  • Poreikiai: Lygiagretiškumas.
  • Dvejonės: Visi trys protai sustatyti į vieną. Sąmonė (požiūris) išgyvena pasąmonę (padėtį), o sąmoningumas jas surikiuoja.
  • Jauduliai: Pasąmonė (kas žinoma, praktika, mumyse) ir sąmonė (kas nežinoma, teorija, už mūsų) sulyginami sąmoningumo, kuris renkasi kur nubrėžti ribą.
  • Vertybės: Visi trys protai veikia savarankiškai klausimais - koks, kaip, kodėl.

Netroškimai grindžia tarpą tarp pasąmonės ir sąmonės 0, 1, 2, 3 laidais, požiūriais.

  • Kūnas: lygiagrečios trejybės, kaip su besąlygiškumu?
  • Protas: sąmonė žiūri į pasąmonę
  • Širdis: pasąmonė žiūri atgal į samonę (dvejystės požiūris)
  • Valia:

Kiekvienam netroškimui yra atliepimai, kuriuos galima pritaikyti sau arba Dievui. Aštuongubame kelyje tie pritaikymai sueina.

  • Poreikių tenkinimus galima taikyti sau arba Dievui (teiginiais "Aš esu...")
  • Abejones atliepiame dvejonėmis, į kurias galime atsakyti (pasąmonės) pasaulio tiesa arba (sąmonės) širdies tiesa.
  • Lūkesčius atliepiame jauduliais, kuriuos galime atliepti gėrio kryptimis, iš gėrio taipogi į gėrį.
  • Vertybes atliepiame tyrimais, kuriais deriname savo valią ir Dievo valią, save ir Dievą.

Protas, širdis, valia turi kažkiek dvasios. O kūnas neturi.

Sąmoningėja suvokimas

  • 3+3=6 suvokimas poreikiai
  • 4+3=-1 savęs suvokimas abejonės
  • 5+3=0 bendras suvokimas lūkesčiai
  • 6+3=1 susikalbėjimas (atskyrimas) vertybės, sąmonės atskyrimas

Vienumo lygmenys

Iš keturių vienumo lygmenų, panašu, kad žmogaus požiūriu grįžtama į Dievo požiūrį pradedant susikalbėjimu ir baigiant suvokimu, taigi, plėtojant atvirkščiai kaip Dievas. Tad meilės mokslas pagrįstas susikalbėjimu, Dievo ir žmogaus valių susistatymu. O baigiasi Dievo šokiu, suvokimu, mūsų poreikiais, kad Dievas yra savarankiškas, tad būtent jisai yra visko šaltinis.



Žmogus išsilaisvina iš savo vaizduotės suvokdamas, kad yra kažkas daugiau, pripažindamas Neįsivaizduojamąjį.

Atjautos

Atjautomis žmogus savo pasaulėžiūra, savo požiūriu, savo netroškimais, išgyvena Dievo pasaulėžiūrą, Dievo požiūrį, Dievo troškimus.

Atjautomis žmogus grindžia ne tik išgyvenimo apytakai bet ir visiems mokslams bendrą santvarką.

Atjautomis žmogumi iškyla Dievo Dievo galimybė. Dievas gali atjausti žmogų. Žmogus gali turėti Dievą. Tad Dievas gali turėti Dievą.

  • Dievo Dievas iškyla, tampa geras. 6 blogumo gerumai (poros), 4 gerumo gerumai (šaltiniai). Gerumas neigia 4 šaltinius.
  • Gerumu 4 savybės išverčiamos į 4 šaltinius. O 4 šaltiniai kyla iš 6 porų (išvertus).

Atjautomis reiškiasi ne Dievo lygmuo, o tas lygmuo į kurį Dievas įsijaučia.

  • Apibrėžtumas reiškiasi proto dvejonėmis, tad padalinimais
  • Įsivaizduojamumas reiškiasi širdies jauduliais, tad atvaizdais ir aplinkybėmis
  • Neįsivaizduojamumas reiškiasi valios klausimais, tad trimis kalbomis

Dievo trejybe pakeičiame tris protus. Gyvename Dievo trejybe, ne trimis protais. Gyvename mokslu, atjautomis.

  • Gyventi pasąmone - Dievu Tėvu - padalinimais - viena valia - Aš
  • Gyventi sąmone - Dievu Sūnumi - atvaizdais, aplinkybėmis - dviem valiomis - Tu
  • Gyventi sąmoningumu - Dievu Dvasia - trimis kalbomis - trimis valiomis - Kitu

Aš išgyvenu trejybę, jos pagrindu trimis protais, trimis veiksmais. O Dievas auga Mumis, kuria Mus, aštuonių padalinimu ratu. Palyginti su medicinos ratu. Atjauta atsisakome savo trejybės, priimame Dievo trejybę.

Valios išraiškos

  • Šeši santykiai tarp septintųjų požiūrių yra šešios valios išraiškos.
  • Valios išraiškos yra keturių pakopų poros, pasireiškiančios septintaisiais požiūriais. Jas grindžia netroškimų atjautos. Dievas atjaučia troškimais, nuliniais požiūriais. Valios išraiškos išsako, kaip mes kitais išgyvename tą Dievo atjautą.

Šeši atvaizdai

  • Keturi netroškimai išreiškia subliuškiančią aštuonerybę keturiose apimtyse
  • Aštuonerybė ir padalinimų ratas
  • Žmogus kai grįžta link Dievo, grįžta atjautomis. Kai grįžta iš Kito, grįžta kalbomis, (požiūriais į požiūriais į požiūrius), tai pakankami palaida. Kai grižta iš Tavęs ar Manęs yra statiška ir pati statiškiausia (požiūrių išsakyta) yra padalinimai.


Trys kalbos

Trys kalbos išplaukia iš Dievo ir žmogaus valias derinančio aštuongubo kelio.

Kalbos išplaukia iš susikalbėjimo. Pradedame čia ir kalbą išverčiame į kitą suvokimo lygmenį. Taip atsisakome sąmoningumo.

  • Pagrindimas veda į bendrą suvokimą.
  • Įvardijimas veda į savęs suvokimą (pasakom sau žodį).
  • Pasakojimas veda į suvokimą.

O gal atvirkščiai.

  • Pasakojimas grindžia tarpusavio santykius ir susikalbėjimą.
  • Įvardijimas grindžia sąvokas ir bendrą suvokimą.
  • Pagrindimas grindžia savęs suvokimą.

Gyvenimas Dievu yra suvokimas, tai amžinas gyvenimas.

Dievo savybes išreiškia suvokimo lygmenys:

  • Amžinas gyvenimas - suvokimas
  • Išmintis - savęs suvokimas
  • Gera valia - bendras suvokimas
  • Dievo valia - susikalbėjiams

Žmogaus tyrimas: Kaip gyventi Dievo savybe? Kaip žmogus tai supranta?


Jeigu glaustai, vienu kampu, susikalbėjimu, gyventi amžinai reiškia vykdyti Dievo valią. Vienu kampu susitelkiama kartu su Dievu į Kitą.

Dviem kampais, bendru suvokimu, gyventi amžinai reiškia gyventi gera valia. Tai reiškia kalbėti iš gerumo ir kalbėti į gerumą. Šia prasme viską žinoti tai yra viską priimti į save, o gražiai taikyti, tai reiškia kažką duoti iš savęs. Dviem kampais susitelkiama į Tave bendru žmogumi esančiu tiek Manyje, tiek už Manęs.

Trimis kampais, savęs suvokimu, gyventi amžinai reiškia gyventi išmintimi, tai reiškia gyventi trejybės ratu, vis naujai nusistatyti, vykdyti, permąstyti. Susitelkiama į Mane, į save. Vaikystėje užsimojau viską žinoti ir tą žinojimą gražiai taikyti. Išmintis yra visko žinojimas. Tačiau neužtenka nusistatyti, reikia tą žinojimą vykdyti gražiu taikymu. O toliau reikia pasitikrinti, reikia liudyti pasekmes to taikymo, tad reikia grįsti tolimesnį žinojimą.

Viską žinoti, tai reiškia

  • turėti bendrą vaizdą visumos,
  • taip pat sugebėti apsiimti bet kuriuo paskiru klausimu, jį prasmingai sustatyti ir išspręsti, ir grįžti prie bendro vaizdo, jį papildyti ir praturtinti nauju atsakymu.

Žinojimą gražiai taikyti, tai reiškia

  • puoselėti šviesuolių bendrystę, kurioje
    • atsiremiame į Dievą už santvarkos,
      • suvokimu, jog Dievas nebūtinai geras, gyvenimas iš esmės neteisingas,
        • tad renkamės ne savo valią, o Dievo valią
          • tad gyvename ne šiuo gyvenimu ir Dievo gerumu, o amžinu gyvenimu, amžina branda,
            • užtat mes amžinai bręstame
              • užtat Dievas bręsta.

O ta branda vyksta mums papildant bendrą vaizdą vis naujais paskirais išsiaiškinimais, ir ta papildymo galimybė yra esminė, nes prijungia suvokėją, ir tuo remiasi visko žinojimas, visų tyrimų plėtojimas.

Keturiais kampais, suvokimu, gyventi amžinai reiškia Dievą priimti kaip savo Dievą. Dievo lygmenis, jo išėjimo už savęs pakopas, nusako ketverybė, asmenys. O mūsų Dievą nusako dvasios požiūrio lygtis.

Žmogus tiria gyvenimą Dievu

  • kaip gyventi Dievo savybėmis?
  • kaip žmogus supranta gyvenimą Dievo savybėmis?
  • kaip žmogus supranta suvokimo lygmenis?
  • kaip žmogus supranta Dievo turėjimą: dvasios tapimą žmogaus Dievu, gyvenimą trejybės ratu, savo ir Dievo kampus, Dievo valios vykdymą
  • Dievo atsiskleidimo klodus: Dievą, viską, troškimus, meilę
  • atsiliepimais į netroškimus, kuriais renkasi tarp Dievo ir savęs: teiginiais "Aš esu...", širdies tiesomis, gėrio kryptimis, aštuongubu keliu

Sąvoka: Gyventi Dievu

Yra Dievas už mūsų, yra Dievas mūsų gelmėse ir yra Dievas plazdenantis tarp mūsų kuomet mes savyje išryškiname ribą tarp Dievo už mūsų ir Dievo mumyse, ir taip pat šią ribą išryškiname kituose, taip kad Dievas šokinėja tarp mūsų, mums įsijaučiant ir atsitokėjant.

Būdai gyventi Dievu

Dievu gyvename

  • mylėdami
  • rūpindamiesi
  • būdami neabejingais
  • gyvendami gera širdimi (Dievu už mūsų kuris mūsų gelmėse)
  • gyvendami gera valia (Dievu mumyse, bendru žmogumi, su kuriuo susitapatiname)
  • klausdami klausimus

Būti Dievo tyrimo priemone

  • Puoselėti Dievo tyrimą: Kaip žmonėms labiau vienas kitą mylėti?
  • Leisti Dievui gyventi manimi, pavyzdžiui, leist jam daryti gerą manimi.
  • Bendrauti su Dievu per nežinojimą.
  • Gyventi Dievo kertine vertybe - meile.

Ugdyti pasąmonę, sąmonę, sąmoningumą.

  • Ugdyti pasąmonę.
    • Puoselėti pasąmonę, kad jinai dieviškai gyventų, taip kaip Dievas norėtų.
    • Puoselėti prasmingą poilsį.
    • Gyventi sveikai.
  • Ugdyti sąmonę.
    • Gyventi turiningai.
    • Bandyti gyventi taip, kaip Dievas gyventų manimi.
    • Laikytis Dievo įsakymų, tiek teigiamų - ką daryti, tiek neigiamų - ko nedaryti.


Dorovės tyrimas


Yra septynios dorovės tyrimo pakopos. Tirdamas dorovę susiduriu su šiais klausimais:

  • Kas yra dorovė?
  • Kokia dorovės esmė?
  • Kaip išgyvename dorovę?
  • Kokius pasirinkimus išgyvename?
  • Kuris pasirinkimas esminis?
  • Kaip dorovė grindžia sąmoningėjimą?
  • Kaip išgyvenimais susiveda sandaros?

Dorovės tyrimo lygmenys atspindi suvokimo lygmenis, jų raidą, žmogaus ir Dievo požiūrių grandinę, išėjimą už savęs iš savęs.


Dievo šokio išdavosŽmogusElgesysDorovės ištakosDorovėDorovės ratasViena





  • Svarbu žinoti kur Dievas mūsų ieško, kad mes, pasiklydę, galėtumėme būtent ten jo laukti.

Išėjimas už savęs - suvokimo lygmenys

  • neišgyvenant, o žiūrint iš šalies, suvokimmu: 4 pakopos
  • išėjimą už savęs išgyvename susikalbėjimu, esme, vienumu
  • Troškimai grindžia suvokimo lygmenis, taip pat atjautas.
  • Susikalbėjimas vyksta dviem laidais. Sąmonės sąvokomis galime bendrauti tačiau jas suprasti galime tiktai pasąmonės atjauta, sąmoningumo dėka.
  • Rūpėjimu pereiname iš suvokimo į savęs suvokimą.
  • Tikėjimu pereiname iš savęs suvokimo į bendrą suvokimą.
  • Paklusimu pereiname iš bendro suvokimo į susikalbėjimą.

Žmogus priima Dievą


Žmogus gyvena Dievu gyvendamas Dievo savybe: amžinu gyvenimu, išmintimi, gera valia, Dievo valia.

Dievo valią vykdome atsisakydami savasties, kaip tarpo, įsisavindami Dievą kaip požiūrį.

  • Sąmoningumo atsisakome priimdami teisingus įpročius, išorinius požiūrius įsisavindami vidiniais požiūriais, vykdydami Dievo valią. Atsisakome vis artimiau priimdami Dievą:
    • Keturiais kampais suvokiame, iš šalies, kaip prisiimame Dievą, kaip Dievas tampa mūsų Dievu. Nieko neatsisakome.
    • Trimis kampais pasikliaujame Dievu išgyvendami trejybės ratą. Atsisakome savo pasąmonės.
    • Dviem kampais priešpastatome Dievo ir mūsų išėjimus už savęs. Atsisakome savo sąmonės.
    • Vienu kampu vykdome Dievo valią gyventi amžinai. Atsisakome savo sąmoningumo.
  • Ketverybę grindžia esmės klodų lygtis: esmė yra dvasios sandaros atvaizdų vieningumas. Grindžia amžiną gyvenimą, Dievo ir gerumo atskyrimą, suvokimą.
  • Trejybę grindžia asmuo sustatantis besąlygiškumą-sąlygiškumą, nepaneigiamumą-paneigiamumą, nešališkumą-šališkumą. Grindžia išmintį, visko ir laisvumo atskyrimą, savęs suvokimą.
  • Dvejybę grindžia ...?
  • Vienybę grindžia ...?

Požiūrio atsisakymas

  • Esmė yra atsisakyti požiūrio, o tai įvykdome sąmoningumu.

Nulybės atvaizdai nusako Dievo išėjimas už savęs į save, trejybės atvaizdai nusako žmogaus išėjimą už savęs iš savęs

  • Pastovumas nusako Dievo santykį su savimi, tad jo savastį, kuria Dievas išeina už savęs į save, tuo tarpu paieška žmogus išeina už savęs iš savęs. Ši paieška yra suvokimo raiška (vaikui ir tėvui ieškant vienas kito), būtent bendro suvokimo, kurį pranoksta susikalbėjimas. Tad nulybės atvaizdai yra kartu suvokimo lygmenų supratimo pagrindai.
    • Suvokimas - būtina, tikra, galima
    • Savęs suvokimas - daiktas, eiga, asmuo
    • Bendras suvokimas - vienis, visybė, daugis
    • Susikalbėjimas - buvimas, veikimas, mąstymas

Atsiremiu į savo vaizduotės ribas

  • Viską žinau susipažindamas su savo vaizduotės galimybėmis, su jos ribomis, ką jinai gali ir negali įsivaizduoti, tad su savo požiūrių sandaromis. Viską įsivaizduoju ryšiais, sandarų atvaizdais, požiūriais į požiūrį, tad Tavo kampu.
  • Žinojimą gražiai taikau pranokdamas savo vaizduotę, gyvendamas, atsiremdamas ne į tai ką galiu įsivaizduoti, o į tai ko negaliu įsivaizduoti, tad į Kito kampą.

Iš meilės mokslo atgal į žinojimo rūmus

  • Mąstydavau apie išsivertimų ratą, kuriuo išsivystoma apytakų klausimais ir grįžtama atgal apytakų atsakymais. Atsakymus galėtų sustatyti netroškimai atjautomis.
  • Meilės mokslo išsivertimu grįžtame priešinga kryptimi susiderinus valioms. Tad kiekvieną apytaką galima naujai suprasti kaip atveriančią galimybę išlipti iš vaizduotės, žengti į pirmesnę apytaką link Dievo.
  • Amžina branda, tai žmogaus kaip instrumento tobulėjimas.
  • Sąmoningas gyvenimas yra rašmenų sekos raiška. Sieja žinojimo rūmų sąmonės medį ir pasąmonės tinklą. Laike išsivysto, brandina, tobulina, auga, ir taip amžinybėn suderina du tobulumus ir jiems ta amžina branda prilygsta.
  • Pertvarkymai parodo santvarkų tarpų lygiavertiškumą, porų lygiavertiškumą.

Užrašai


Gyventi tiesa = gyventi Dievo išmintimi


2022.06.07 A: Kaip trys kalbos susijusios su susikalbėjimu ir suvokimo lygmenimis?

D: Trimis kalbomis jūs susikalbate su savimi pagrindimu, su vieni kitais įvardijimu ir su Dievu pasakojimu. Tad pagrindimas plėtoja savęs suvokimą, įvardijimas plėtoja bendrą suvokimą ir pasakojimas plėtoja susikalbėjimą.

2022.10.22 A: Kaip žmogus gali gyventi visomis Dievo savybėmis: amžinai, išmintimi, gera valia, Dievo valia?

D: Žmogus gyvena suvokimu, tad žmogaus požiūriu į Dievo požiūrį. Jis užtat gali plėtoti Dievo požiūrį suvokimo lygmenimis. Jis tai gali plėtoti jeigu skiria savo ir Dievo požiūrius. Tačiau išlieka klausimas ar jisai požūrių grandinės paskutiniame požiūryje skiria Dievo ir žmogaus požiūrius ar juos sutapatina. Jeigu skiria, tai gyvena Dievo savybe, taip kad juo gyvena Dievas, ir ta prasme, jis gyvena Dievu. Tačiau jeigu sutapatina Dievo požiūrį ir žmogaus požiūrį jisai gyvena savimi ir negali sąmoningėjimu plėtoti grandines toliau. Kolei žmogus skiria savo ir Dievo požiūrius, tolei jisai gali sąmoningėti ir tuomi plėtoti žmogaus ir Dievo požiūrių grandinę ir galiausiai užskleisti trejybės ratą ir juo gyventi Dievo savybėmis. Dievo savybės reiškiasi sąlygiškume, šališkume, paneigiamume, o Dievas yra už jų besąlygiškas, nešališkas, nepaneigiamas.

2022.09.14 A: Ką žmogaus suvokimams reiškia netroškimai?

D: Dievas trokšta, žmogus netrokšta. Ir tai vyksta pakopomis. Suvokimas sutapatina ketverybės apibrėžtus asmenis, kuriais Dievas trokšta, ir požiūrio lygties apibrėžtus asmenis, kuriais žmogus netrokšta. Suvokimai juos sutapatina taip kad žmogui iškyla pasirinkimai, ar gyventi Dievu, ar gyventi savimi? Gyventi Dievu tai reiškia trokšti, tai reiškia priimti netroškimą ir jį išgyventi troškimu, tad atjausti, tad puoselėti kalbą, kurią galime suprasti ir priimti kaip meilės kalbą. Nes meilė yra troškimas nesutelpantis netroškime, tad jo neišgyvenantis, bet gyvenantis už jo, jį užleidžiantis siauresniems troškimams.

2022.06.10 A: Ką duoda išėjimo už savęs supaprastėjimas suvokimo lygmenimis?

D: Suvokimo lygmenimis sutampa Dievo išėjimas už savęs ir žmogaus išėjimas už savęs ir tai grindžia Dievo išėjimą už savęs kaip tikrai išplečiantį Dievą žmogumi, taip kad Dievas iš tiesų išeina už savęs. O to išėjimo už savęs pagrindas yra Dievo ir žmogaus susikalbėjimas, kad žmogaus pats susigaudo, jog Dievas yra už jį pirmesnis, ir gyvena Dievo valia, renkasi amžinai gyventi, tad yra vienas su Dievu ir visais.


SuvokimoLygmenys


Naujausi pakeitimai


靠真理

网站

Įvadas #E9F5FC

Klausimai #FFFFC0

Teiginiai #FFFFFF

Kitų mintys #EFCFE1

Dievas man #FFECC0

Iš ankščiau #CCFFCC

Mieli skaitytojai, visa mano kūryba ir kartu visi šie puslapiai yra visuomenės turtas, kuriuo visi kviečiami laisvai naudotis, dalintis, visaip perkurti. - Andrius

redaguoti

Puslapis paskutinį kartą pakeistas 2024 gegužės 10 d., 15:49