Minčių sodas | Mintys / Apžvalga

Žr. Aprašas, Pamąstymai, Gvildenu, Trokštu išmanyti

Bandau aprėpti, visa ką esu išmąstęs, visa kas tik svarbiausia. Čia rašysiu glausčiau, nuorodas, o plačiau aprašysiu aprašu.

Duomenys ?, Viskas ?, Padalinimai ?, Atvaizdai ?, Aplinkos ?, Rėmai ?, Kalbos

Įžvalgos ?, Dievas, Nebūtinas, Aš, Tu, Kitas

Būtinas, Paklusimas, Tikėjimas, Rūpėjimas ?, Amžinas gyvenimas

Visą žinojimą randu kaip suvesti:

Dievo klausimu, ar jisai būtinas? Jisai būtinas ir nebūtinas.
Amžinu gyvenimu, mūsų suvokimu, jog Dievas nebūtinai geras, gyvenimas nebūtinai teisingas. Kaip geras vaikas, kaip blogas vaikas tą priima?
Dievo atsiplėšimu nuo savęs, nuo savo požiūrio.

Vaikystėje užsimojau viską žinoti ir tą žinojimą gražiai taikyti.

Viską žinoti, tai reiškia pažinti visas mūsų mąstymą ribojančias sandaras ir kartu Dievo požiūrį iš kurio jos visos išvedamos.

Šį žinojimą gražiai taikome įtvirtindami bendrystę, kuria čia ir dabar amžinai mokomės, bręstame, gyvename.

Viskas iškyla Dievui svarstant, ar jisai būtinas? Jisai nebūtinas ir tuo pačiu būtinas. Visos sandaros išvedamos Dievui išeinant už savęs į Aš, paskui Tu ir galiausiai Kitą. Užtat Dievas yra nebūtinas. Tačiau strimagalvio Dievo nebūtinumas atveria suvokimą, kuriuo iššaukiamas Tu, Aš ir galiausiai, Dievas, taip kad Dievas yra būtinas.

Tad Dieviškas strimagalvis žinojimas, išreiškiamas sandaromis, 0=>1=>4=>6, išverčiamas žmogišku sąmoningu suvokimu, išreiškiamu širdingu bendravimu, kuriuo esame viena, išsiaiškinimais, žinojimo rūmais, 6=>4=>1=>0. Pastarasis žingsnis 1=>0 bene žengiamas aštuongubiu keliu ir bene susiejus tris išsiaiškinimo būdus: paklusimo, pašnekovo (tikėjimo) ir blogio vengimo (rūpėjimo).

Žinojimo rūmai savo apimtimi bene iš Kito galo išgauna visaregį, tad iššaukia Dievą.

Širdingas bendravimas tai buvimas viena, tai susitapatinimas. Esame viena su Dievu paklusdami; su tavimi tikėdami; su kitu rūpėdami; su savimi amžinai gyvendami.

Žinojimas turi keturis atvaizdus, o taikymas turi du atvaizdus. Tobulumas, susitapatinimas, laisvumas, gerumas - tai žinojimo taikymas. O meilė, troškimai, viskas, Dievas - tai žinojimas. Juos suveda betkas savo šešiais atvaizdais, o atskiria išmintis.

Yra ketveriopas išėjimas už savęs. Yra dvejopas susitapatinimas su savimi: suvokimas, kad esame viena su kažkuo už mus daugiau; ir to nesuvokimas, tad buvimas santvarkoje.

Dvasia: Dievas yra, užtat yra.

Pasaulis - Viskas! - Dievo sandara: Dievo nėra, užtat yra. - Viskas yra Dievo pasišalinimas, užtat Dvasia sklaido visakame ir jame pasireiškia. Kaip Dievas atsiranda visakame? Šitą suvesti su sandarų raida, su visko savybių paneigimu.

Susieti trejybės "suvokimą" su žmonių suvokimu kuriuo Dievas virsta būtinu.

Gėrį ir blogį pažįstame. Bet Dievo nepažįstame, tai bene yra gyvybės medis, pažinti Dievą.