调查

Andrius

Įvadas E9F5FC

Juodraštis? FFFFFF

Užrašai FCFCFC

Klausimai FFFFC0

Gvildenimai CAE7FA

Pavyzdžiai? F6EEF6

Šaltiniai? EFCFE1

Duomenys? FFE6E6

Išsiaiškinimai D8F1D8

Pratimai? FF9999

Dievas man? FFECC0

Pavaizdavimai? E6E6FF

Miglos? AAAAAA

Asmeniškai? BA9696

Mieli dalyviai! Visa mano kūryba ir kartu visi šie puslapiai yra visuomenės turtas, kuriuo visi kviečiami laisvai naudotis, dalintis, visaip perkurti. - Andrius

Įranga

redaguoti

Išgyvenimai 经验


Išgyvenimo sudėtis

  • Kaip susieti tvarkas su klausimais Koks? Kaip? Kodėl?
  • Ką reiškia neišspręstas klausimas? Iš vienos pusės, svarbu vis tirti toliau. Iš kitos pusės, norisi vis nors sąlygiškai išspręsti, nepalikti visiškai neišspręsto klausimo, kaip ir nebaigto pokalbio.
  • Kiekvieną paskirą gyvenimą suvokti kaip visumą, susidedantį tiek pasakojimu, tiek įvardijimu, tiek pagrindimu, tiek aplinkybe, tiek atvaizdu, tiek padalinimu.

Padalinimų veiksmai

  • Ar visi padalinimų poslinkiai laikytini išgyvenimais?
  • Kaip padalinimų veiksmais +1,+2,+3 išgyvename padalinimą?
  • Ką veiksmai +1,+2,+3 suteikia mūsų išgyvenamam padalinimui?

Savastis

  • Kaip išgyvenimais tiriame, Kas aš esu? kaip mokomės, bręstame, pasikeičiame?
  • Kaip išgyvenimais ir brandos galimybe išsiskiria kas aš esu (elgesys) ir koks aš būsiu (dorovė - kaip turėčiau elgtis)? Ar esu savo praeitis, dabartis ar ateitis?
  • Kaip žmogus prisiima asmenis? Ar tai susiję su išgyvenimais?

Kalbos

  • Susieti su kalbų klausimais: kaip ima rūpėti, reikšti, įvyksta? ir kaip ima nerūpėti, nereikšti, ir neįvykti? (ar yra tokių klausimų?) kaip suvokti buvimą ir nebuvimą išgyvenimų rūšyse?

Pasakojimas

  • Naujai tirti liaudies pasakas.
  • Ką pagrindinis veikėjas išmoksta pasakoje?
  • Kaip pasikeičia jausmai pasakoje?
  • Kaip vertybė puoselėjama pasakoje?

Neišgyvenimas

  • Jeigu Dievas yra neišgyvenimas, tai kas yra mirtis, nuodėmė ir t.t.?

Kas yra išgyvenimas?

  • Išgyvenimu pereiname iš vienos būklės į kitą būklę.
  • Išgyvename poslinkį iš vieno požiūrio į kitą požiūrį.
  • Išgyvenimu bręstame.
  • Išgyvenimu sulyginame sąmonę (naują savastį) su pasąmone (sena savastimi).
  • Išgyvenimu įsikūnija liepsna, šokinėjanti tarp sąmonės ir pasąmonės.
  • Išgyvenimas suderina išgyvenančią sąmonę ir išgyventą pasąmonę. Išgyvenimo sandara išsako šį suderinimą.
    • Išgyvenimas yra santykis tarp išgyvenančio išeities taško ir išgyvento suvedimo. Mus gali išgyventi savastis (santvarkoje) arba vienumas (už santvarkos). Šios dvi galimybės išsako, kaip suprantame Dievo išėjimą už savęs į save. Tai blogojo ir gerojo vaiko požiūriai.
    • Išgyvename veiklas. O pasikartojančios veiklos sieją sąmonę ir pasąmonę.
    • Dievo gerumas: gyvenimas, betkas, pasirinkimai, valia. Kuria prasme tai Dievo nežinojimai?
    • tai ką prileidžiame nes tai patenka į prielaidų apimtį
    • Nežinojimo ir žinojimo atitikimas. Tad galimybė santvarkoje būti viena.
      • being alone within Knowledge, the possibility of being alone, the unity of being alone within System, unity of BeingOneWith (beyond and within Scope) that takes place within Scope (Life, Anything, Choosing, Will), after Negation and not affected by it but has one embrace one's own limits truly so that one might be, coinciding in Perspective, as in the LostChild metaphor. Does not distinguish between Knowledge and Definition. It is what is taken up by Person: Perspective (Will), Position (Choice), Vantage Point (Anything).
  • Išgyvenimas išreiškia tiktai vieną trejybės poslinkį. Tačiau juo išreiškia visą trejybę, jos visus tris narius.

Ką reiškia išgyventi?

  • būti viena besąlygiškai, be aplinkos
  • būti santvarkoje tačiau pirm jos
  • sąvoką išlaikyti vieningą (siejant jos veiklą ir sandarą)
  • allowing for superfluous structure as evoked by activity (operation +0 adds structure)
  • didėjantis laisvumas
  • invariance with regard to system
  • that which is presumed (by system), thus is understood
  • spirit before system
  • spirit in the essential
  • spirit in the system
  • teigiamas įsakymas: mylėti Dievą


Išgyvenimo dalys

  • Visuma: Išgyvenimas
  • Atskyrimas: Tarpas, pasirinkimas Dievo, amžinas gyvenimas, dvigubas išgyvenimas savimi ir Dievu, išskyrimas elgesio ir dorovės, klausimų atsivėrimas (ar-koks, koks-kaip, kaip-kodėl).
  • Sena savastis: Elgesys, pasąmonė, žinojimas.
  • Nauja savastis: Dorovė, sąmonė, nežinojimas.
  • Poslinkis: pasirinkimas, trejybės poslinkis, gyvenimas
    • Pagrindimo poslinkis: Medis, Ar ar Koks, Esamybė-nesamybė
    • Įvardijimo poslinkis: Tinklas, Koks ar Kaip, Galimybė-negalimybė
    • Pasakojimo poslinkis: Seka, Kaip ar Kodėl, Siekiamybė-nesiekiamybė
  • Pagrindimas: kaip ima rūpėti - išgyvenimo pradžia
  • Įvardijimas: kaip ima reikšti - išgyvenimo viršūnė
  • Pasakojimas: kaip įvyksta - išgyvenimo pabaiga

Išgyvenimo šeši atvaizdai yra betko šeši atvaizdai.

Išgyvenimą iššaukia mūsų neigimai, netroškimai - Dievo nebuvimas - mūsų nesavarankiškumu, mūsų poreikiais. O požiūrių grandine poreikis susitelkia abejone, paskui lūkesčiu, paskui vertybe. O vertybė klausimais persimeta į meilę - įvyksta išgyvenimas - peršokame tarpą - kuris šiuo atveju yra mums siauriausias. Ir toliau renkamės troškimus: meilę, ramybę, užtikrintumą, savarankiškumą, kuriuo ir baigiasi išgyvenimas.

Išgyvenimą grindžiantys poslinkiai

  • Trejybės rato poslinkis: nusistatau, ar vykdau? vykdau, ar permąstau? permąstau, ar nusistatau?
  • Išorinį požiūrį įsisavinu vidiniu požiūriu. Atitinkamai, teigiamą jausmą įamžinu dorybe.
  • Veiksmais +1, +2, +3 išgyvenu visko padalinimą tolimesniu visko padalinimu.
  • Perėjimas iš sąmonės į pasąmonę ir atgal.
  • Širdies ir pasaulio tiesų įtampos kūrimas ir atleidimas.
  • Pasakojimo vienete išgyvenu įtampos kūrimą ir atleidimą.
  • Pasakojimo visumoje išgyvenu įtampos balso pastovumą, jo įvairavimą, ir naujo balso pastovumą.
  • Pasakojimo visumoje išgyvenu pasakos turinį.
  • Pagrindime išgyvenu pasipildymą naujais teiginiais.
  • Įvardijime išgyvenu pasąmonės susitelkimą, randant tinkamą lygsvaros tašką, ir sąmonės atitokėjimą, tą tašką įvardinus senu ar nauju posakiu.

Išgyvenimo sudėtis

  • Gyvenimas susideda iš išgyvenimų. Išgyvenimas išreiškia, Koks Aš esu? Aš esu dalinis, turiu vidų ir išorę. Išgyvenimus nusako jų ryšiai su kitais išgyvenimais. Tačiau:
    • vieni ryšiai vidiniai: pasakojimu išgyvenimas susideda iš sekos vienetų, kitų išgyvenimų
    • kiti ryšiai išoriniai: įvardijimu išgyvenimas susideda iš tinklo išorinių ryšių tarp išgyvenimų
    • treti ryšiai sieja vidinius ir išorinius: pagrindimu išgyvenimas išsidėsto tarp gilesnių, artimesnių, ir platesnių, tolimesnių išgyvenimų
  • Išgyvenimas yra visuma. Jisai turi apimtį. Tačiau apimtis gali keistis. Tai kas iš pradžių susiję su viskuo, gali siaurėti savo apimtimi. Jisai tampa Mano rūpesčiu. Toliau jisai tampa Tavo ir Kito rūpesčiu, taip kad galiu nuo jo atsitokėti, galiu išsilaisvinti ir jį atrišti ir perrišti. Tuomet galiu naujai plėsti apimtį ir susieti su viskuo, tai yra, su pasąmone. Tai sąmonės ir pasąmonės pokalbis, kaip rūpesčiai iškyla pasąmonėje, kaip sąmonė juos sprendžia ir kaip pasąmonė naujai prisiima. Sąmonės tiesa jus išlaisvins nuo pasąmonės rūpesčių.
  • Išgyvenimas yra rūpestis. Jį sprendžiame pereidami į tikėjimą ir paklusimą. Tokiu būdu sudalyvauja trys kalbos: pagrindimas - rūpėjimui, įvardijimas - tikėjimui, ir pasakojimas - paklusimui.
  • Ankstyvesnė mintis. Rengdamas parodą bandžiau šešias išgyvenimų rūšis išsakyti keturių lygmenų poromis. Tie keturi lygmenys gali būti asmenų tiesos. Tiesos gali būti atitinkamų apimčių: Dievo tiesa apie viską, Mano apie betką, Tavo apie kažką ir Kito apie nieką.

Išgyvenimai susiję su atmintimi, tad su ženklų savybėmis: lankstus, pakitus, judus, įsimintinas, reiškmingas, prasmingas.

Pasirinkimas

  • Pasirinkimas vyksta tarpe tarp naujos ir senos savasties.

Išgyvenimo eiga

Išgyvenimas prasideda požiūriu, +1, tad padalinimu, sustatančiu pasąmonės elgesį.

Išgyvenimas išsiplečia antru požiūriu, požiūriu į požiūriu, +2, tad nauja savastimi, sąmone ir dorove. Yra dvi savastys, sena ir nauja. Jas sieja atvaizdai (atsitokėjimas antruoju požiūriu) arba aplinkybės (įsijautimas pirmuoju požiūriu).

Išgyvenimas išbaigiamas trečiu požiūriu, požiūriu į požiūrį į požiūrį, +3. Šis trečias požiūris išreiškia sąmoningumą. Jisai išsakomas kalbos vienetu - pagrindimo rūpesčiu, įvardijimo žodžiu, pasakojimo įvykiu. Pasakojimu išgyvename sąmoningumą +3, įvardijimu sąmonę +2 ir pagrindimu pasąmonę +1.

  • Išgyvenimas remiasi poreikiais, jie bene išsako pasąmonę.
  • Toliau iškyla abejonės, dvejonės, sąmonė, protas, padalinimai.
  • Toliau lūkesčiai, jauduliai, širdis, atvaizdai ir aplinkybės, sąmoningumas.
  • Galiausiai vertybės, klausimai, valia, trys kalbos, išgyvenimas išsakomas, šešerybe išorinis požiūris įsisavinamas vidiniu požiūriu. Įsisavinus išorinį požiūrį vidiniu požiūriu, apibrėžiame save, užtat nusakome teigiamus jausmus, kurių pagrindu ateityje suveikiame dorybėmis - išsprendžiame dorovės iššūkius.

Išgyvenime pasikeičia poreikiai, mąstymas, jausmai, o vertybės tiesiog pasitikslina.

  • Pasakojime pagrindinis veikėjas kažką išmoksta pasakos viduryje.

Išgyvenimo esmė gali per daugybę atvejų susikaupti per ilgesnį laiką tačiau išryškėja per kurį nors išskirtinį atvejį, kuriame sau tai įvardiji, ir gali įsidėmėti, atsitokėti ir susivokti. Tad išgyvenimu įvyksta susivokimas. Ir gali kauptis ir ryškėti priešingos esmės. Pavyzdžiui, kuo žmogus ar veikla patinka ir kuo nepatinka.


Išgyvenimų rūšys

Išgyvenimai yra išgyventi iš vieno iš šešių kampų: kas yra, galima, siektina, nėra, negalima, nesiektina. Iš to jaučiame, kad jis yra išgyventas, tad laisvę pajuntame apimtyje, kaip dangaus karalystėje.

Išgyvenimais atsisakome savęs ir pakylame į aukštesnį, platesnį lygmenį. Kas aš esu?

  • Yra: Esu pripažinimas (jog yra kaip yra). Atsisakyti ar esu ir būti koks esu.
  • Galima: Esu sprendimas. Atsisakyti ar esu ir būti kaip esu.
  • Siektina: Esu pavyzdys. Atsisakyti koks esu ir būti kaip esu.
  • Nėra: Esu jautrumas. Atsisakyti kaip esu ir būti kodėl esu.
  • Negalima: Esu susitelkimas. Atsisakyti koks esu ir būti kodėl esu.
  • Nesiektina: Esu pasitaisymas. Atsisakyti ar esu ir būti kodėl esu.

Išgyvenimai yra buvimo (pasąmonės, žinojimo, teigimo) ir nebuvimo (sąmonės, nežinojimo, neigimo).

  • Neigiamybę išgyvenimu išgyvename Dievo požiūriu, plačiau kaip santvarką.

Neišgyvenimas

Neišgyvenimą suprantu dvejopai.

  • Neišgyvenimai yra patirtys, kurios mūsų iš esmės nesukrečia, kaip ir nepaveikia, nes jomis tik šiaip gyvename, nebręstame.
  • Neišgyvenimas yra negyvenimas, apie kurį rašau žemiau.

Mirtis, nuodėmė, puikybė, abejingumas, stabmeldystė.

Ką reiškia neišgyventi?

  • Nebūti viena su kitais
  • Sąlygas statyti buvimui viena, tad tai paneigti.
  • Allowing an independent perspective that is NotBeingOneWith
  • Establishing the conditions for BeingOneWith such an independent perspective
  • BeingOneWith with regard to Context, thus NotBeingOneWith what is outside of that context
  • being outside and after system,
  • mažėjantis laisvumas
  • variance with regard to system
  • that which presumes (system), thus understands
  • spirit after system
  • spirit of the system
  • spirit in the superfluous

Dievas reiškiasi nulybe (iš aštuonių požiūrių). Ta troškimų nulybė susijusi su visais netroškimų požiūriais, jais irgi reiškiasi.

Negali užmiršti išgyvenimo, akimirkos. Tai dalis atminties. Užtat atmintis svarbi.



Kurt Lewin, Wikipedia. An early model of change developed by Lewin described change as a three-stage process.[16] The first stage he called "unfreezing". It involved overcoming inertia and dismantling the existing "mind set". It must be part of surviving. Defense mechanisms have to be bypassed. In the second stage the change occurs. This is typically a period of confusion and transition. We are aware that the old ways are being challenged but we do not have a clear picture as to what we are replacing them with yet. The third and final stage he called "freezing". The new mindset is crystallizing and one's comfort level is returning to previous levels. This is often misquoted as "refreezing" (see Lewin,1947).


2019.03.19 A: Iš kur kyla išgyvenimo įtampa ir kaip ji pranyksta?

D: Įtampa kyla iš manęs, iš visumos, kai jinai pasąmonėje ir sąmonėje nesutampa, ir ji dingsta kai naujai sutampa. Ir tai vyksta padalinimų rato veiksmais +1 padalinimais, +2 atvaizdais ir aplinkybėmis, ir +3 kalbomis. Užtat būtent kalbomis sąmoningumas kuria argumentus, žodžius ir įvykius, o pastarieji skiriasi savo sąmoningumo lygmenimis. Tad matome, kad įtampa kyla kuomet žemesnis sąmoningumo lygmuo rūpinasi platesne apimtimi, ir pranyksta kuomet aukštesnis sąmoningumo lygmuo ją aprėpia ir sustato siauresnėje apimtyje. Tad ieškok šitų santykių. Tai susiję su širdies ir pasaulio tiesų santykiu.

2019.03.23 A: Kaip skirtumas tarp elgesio ir dorovės pasireiškia išgyvenimuose?

D: Aš augu jumis. Jumis vis naujai išeinu už savęs. Tad man reikalinga, kad jūs žiūrėtumėte ne į mane už santvarkos, o su manimi, į santvarką, joje manęs ieškotumėte, įžvelgtumetė mane ir mane liudytumėte. Tad tai yra esminis dorovinis klausimas, ar jūs atsigręšite į save ir atsakysite už save, savo būdą, įpročius, veiklą ir jos pasekmes? Ar savo nežinojimą sulyginsite su savo tariamu žinojimu? Tokiu atveju jūs tampate laisvi bręsti. O tam reikalinga meilė, kad jūs galėtumėte save suprasti ne kaip buvinį, buvimą, o kaip būklę, nebuvimą, taip kad savyje galite naujai būti. O šio nebuvimo pagrindas yra nežinojimas, kurio pagrindas yra privalėjimo ir galėjimo dviprasmybė, meilės įsakymų daugiaprasmybė. Tad ieškok tos daugiaprasmybės, jos įvairių matų.

2019.03.25 A: Kaip išgyvenimas pasireiškia atvaizdais ir aplinkybėmis?

D: Atvaizdai ir aplinkybės remiasi dviem požiūriais, tad tai ir yra senoji savastis ir naujoji savastis. Atvaizdais naujoji savastis išgyvena senąją savastį, o aplinkybėmis senoji savastis išgyvena naująją savastį. Tad ieškok kaip šioje brandoje pasireiškia lūkesčiai ir jauduliai ir gėrio kryptys, ir kaip išgyvenimuose bendrai pasireiškia netroškimai.

2019.03.26 A: Kaip kalbos požiūriu į požiūrį į požiūrį nusako išgyvenimą?

D: Pradėk nuo visumos. Tai yra Kito požiūris iš šono, tai požiūris į išgyvenimą, į požiūrį į požiūrį. Ir tas Kito požiūris yra iš šalies. Tad jis gali būti nepriklausomoje plotmėje, kas ir yra kalba. Tad jisai sieja anuos du požiūrius, ar tai seka, ar tai medžiu, ar tai tinklu. Tai nagrinėk savo išgyvenimus ir suprasi.


Išgyvenimai


Naujausi pakeitimai


Puslapis paskutinį kartą pakeistas 2019 liepos 20 d., 10:48