我的调查

调查

神的舞蹈

经历的道

知识的房子

神的调查

redaguoti

经验流


Išgyvenimo apytaka yra antra iš keturių apytakų išreiškiančių Dievo būtinumo tyrimą.

Šiame puslapyje gvildenu sąsajas tarp Dievo tyrimo (mano viso gyvenimo) ir Mano tyrimo (paskiro išgyvenimo).

Kituose puslapiuose gvildenu kitas šio tyrimo dalis:


Sutvarkyti tyrimą

Sutvarkyti šį puslapį

  • Naujai apžvelgti išgyvenimo apytakos tyrimą.
  • Sutvarkyti šį puslapį ir juo apžvelgti kituose puslapiuose vystomas tyrimo dalis.
  • Apžvelgti, pertvarkyti ir brėžiniais pristatyti puslapiuose surašytus klausimus.
  • Šiame puslapyje apžvelgti pagrindinius klausimus.

Puslapius sutvarkyti

Pagrindiniai atsakymai

  • Kiekviename puslapyje nurodyti svarbiausias mintis - klausimus ir atsakymus.
  • Kiekvienam puslapiui padaryti brėžinį svarbiausių minčių. Pradėti apžvelgti paprasčiausius puslapius, galiausiai apžvalginius puslapius.
  • Brėžiniu parodyti kaip grindžiu savo išvadas.
  • Išskirti savo prielaidas.
  • Naujai apmąstyti savo prielaidas, jas tikslinti.

Dievo atsakymai

  • Dievo atsakymus į mano klausimus pristatyti atitinkamuose puslapiuose.
  • Apžvelgti Dievo atsakymus. Peržiūrėti, ką Dievas man yra kalbėjęs apie išgyvenimo apytaką, dorovę ir išgyvenimus.
  • Palyginti Dievo mintis ir mano mintis.
  • Išgryninti Dievo požiūrį.
  • Suvokti kaip skiriaisi mano ir Dievo požiūriai.
  • Permąstyti savo santykį su savo požiūriu. Iš kur jisai kyla? Kaip jo atsisakyti?
  • Apmąsyti Dievo tyrimą, Kaip žmonėms labiau vienas kitą mylėti?
  • Ieškoti sąsajų tarp savo tyrimo, Dievo tyrimo ir keturių asmenų tyrimų.
  • Apžvelgti ir nuolat apmąstyti ką Dievas mane moko apie išgyvenimo apytaką.
  • Parengti klausimų Dievui.

Išgyvenimo apytakos pirminis tikslas: Mano ir Dievo tyrimai

Dievo tyrimas

  • Kaip Dievas tiria mumis?
  • Ar Dievo veikla - tyrimas - yra būtinas?
  • Dievą laikyti grynu sąmoningumu. Naujai apmąstyti šį amžino gyvenimo klausimą.
  • Kaip iš Dievo sąmoningumo išsiskiria Dievo nežinojimas ir Dievo žinojimas?
  • Kaip Dievą (ir amžino gyvenimo pasirinkimą) suvokti kaip grynąjį sąmoningumą? Kaip pasirinkimą platesnio požiūrio?

Mano tyrimas

  • Kaip Dievo šokis grindžia Mane kaip tyrėją?
  • Kas yra išgyvenimo apytakos tyrėjas? Ar tai grynas sąmoningumas, savastis, žmogus ar Aš?
  • Kas yra žmogus?
  • Kokia žmogaus būklė?
  • Kaip trejybės ratas ir Dievo, asmens ir asmenų vienumai susiję su Mano tyrimu ?
  • Koks aš esu? Kaip žmogui atsiskleisti tokiu koks jis iš tikrųjų yra? Kaip jo negundyti?

Dievo ir Mano tyrimų sąsajos

  • Išgyvenimo apytaką išmąstyti trejybės atvaizdu: daiktas-eiga-asmuo.
  • Kaip išgyvenimo apytaka palaiko tiek įsijautimą į vaizduotę Dievo tyrimu, tiek atsiplėšimą nuo vaizduotės Mano tyrimu?
  • Kaip padalinimų ratas sieja Dievo išgyvenimą (požiūrių grandinės asmenimis) ir žmogaus išgyvenimą (žmogaus ir Dievo požiūrių grandinės suvokimo lygmenimis)?
  • Kaip mes save išgyvename?
  • Kaip dvigubai išgyvename, savimi (pasąmone) ir Dievu (sąmone)?
  • Ką duoda pakartotinas išgyvenimas?
  • Kaip Dievas mus išgyvena?
  • Kaip pasirinkimų ir pasimokymų galimybė iškyla išjaučiant galimybes pirm ir po išgyvenimo?
  • Kaip neapibrėžtumą ir jo tris reikšmes suvokti tiek galimybių požiūriu, tiek Dievo požiūriu? Ar tai šešerybė?
  • Kaip iškyla požiūrio pažinovas - Dievas (už savasties) ar žmogus (savastyje) - kuriam požiūris priskirtas?

Keturi asmenys

  • Kaip Dievas, Tu, Kitas išgyvena Mane, susitapatina su Manimi atitinkamomis trimis sandaromis?

Dėmesys

  • Kaip dėmesys išreiškia betarpiškumą?
  • Kaip dėmesys grindžia brandą?
  • Kaip dėmesys grindžia tarpą ir žmogų?
  • Kaip dėmesys išreiškia savasties apimtį?
  • Kaip dėmesys išreiškia savęs tikslinimą ir trejybės ratą?
  • Kaip dėmesys būdingas požiūriui?

Tyrimas išgyvenimais

  • Kaip išgyvenimais tiriame?
  • Ką išgyvenimais tiriame?
  • Kaip išgyvenimai išsako, Koks aš esu?
  • Kaip pasirinkimai išsako, Koks aš esu?

Tyrimo tikslas

  • Į kokį sąmoningumo išgyvenimą susiveda Dievo tyrimas?
  • Kaip iš šio tyrimo išplaukia mūsų pasirinkimai, dorovė ir visos sandaros?

Išgyvenimo apytakos vidutinis tikslas - visako patikrinimas, tad pagrindimas išgyvenimais

Permąstyti išgyvenimo apytakos esmę

  • Apmąstyti ir patikslinti ko tikiuosi iš išgyvenimo apytakos.
  • Apžvelgti ir nuolat tikslinti išgyvenimo apytakos esmę.
  • Kaip savęs patikslinimas susijęs su smegenų numanymu, spėjimais, tad lūkesčiais?

Tyrimo išsivystymas

  • Kaip savastis tiria, Koks aš esu?
  • Kaip išgyvenimą suprasti, kaip šį tyrimą?
  • Kaip išsiskiria žinojimas kažko ir nežinojimas kažko?
  • Kaip šis tyrimas sieja pasąmonę, sąmonę ir sąmoningumą tarpusavyje bei su savastimi?

Kaip išgyvenimas grindžia pokalbį, pasitarimą, dialogą?

  • Kaip pasitarimas vyksta padalinimuose, tarp sąmonės ir pasąmonės?
  • Kaip pasitarimą suprasti kaip apytakos (kaip antai žinojimo rūmų) dviejų sparnų (pasąmonės ir sąmonės) siejimą padalinimu (kaip kad prijungtinių funktorių seka)?
  • Kodėl ankščiau pirmenybę teikiau savo jausmams, savo mylimajai, o kam dabar teikiu pirmenybę, kai gyvenu tarsi be asmenybės? Ir kaip su valia?
  • Kaip pasitarimas vyksta įsijaučiant ir atsitokėjant, geranoriškai ir negeranoriškai bendraujant?
  • Palyginti mano pranešimus apie sąmoningumą, pokalbį, ir vaidą - laisvą valią ir likimą.
  • Kaip pasitarimas susijęs su savęs išgyvenimu (kitu kampu, nežinojimo kampu)?

Išgyvenimo apytakos galutinis tikslas - jo prasmė

Suvokti išgyvenimo apytakos prasmę - bendrystę paskirais išgyvenimais

  • Apmąstyti visumą.
  • Apmąstytyi kaip išgyvenimo apytaka susijusi su visuma.
  • Kaip paskiri išgyvenimai tarpusavyje susiję?

Išskirti išgyvenimo apytakos pagrindines sąvokas.

  • Apmąstyti svarbiausias sąvokas ir sandaras susijusias su išgyvenimo apytaka: Dievo ir žmogaus požiūrių grandinę, suvokimo lygmenis, ir t.t.
  • Įžvelgti kiekvienos sandaros vaidmenį.
  • Visų keturių apytakų pagrindines sąvokas apžvelgti brėžiniu.
  • Išgyvenimo apytakos pagrindines sąvokas apžvelgti brėžiniu.

Kaip gyvenimas susideda iš paskirų išgyvenimų?

  • Išsakyti visa ką mes išgyvename.
  • Kas daugiau yra gyvenime be išgyvenimų?
  • Kaip išgyvenimas išreiškia asmenį (bendrą žmogų)?
  • Kaip susiję paskiri išgyvenimai?
  • Kaip asmenybė (paskiras žmogus) susideda iš paskirų išgyvenimų?


Duomenų ir minčių rinkimas

Kaupti ir apmąstyti duomenis

  • Svetainėje pristatyti surinktus duomenis, juos kaupti toliau ir naudoti tyrimams.
  • Naujai apmąstyti išgyvenimų pavyzdžius, į juos įsijausti, suprasti ką jie pasako apie išgyvenimą ir jo galimybes, jo sudėtį ir eigą.

Patirtis Ko galiu pasimokyti iš savo gyvenimo?

Mokytis iš savo gyvenimo:

  • Kokiu pagrindu tvirtinu, kad Dievas nebūtinai geras?
  • Kaip Dievas yra man buvęs geras ar negeras?
  • Kaip esu buvęs geras ar negeras?
  • Kaip esu rodęs gerą valią?
  • Kaip kiti man yra rodę gerą valią?
  • Kaip pasijuntu ir esu nelaisvas?
  • Koks pasijuntu ir būnu laisvas?
  • Kokiais asmeniškais dėsniais rėmiausi ir remiuosi?
  • Kaip brendau?
  • Kaip keitėsi mano tapatybė? Ieškoti pavyzdžių su Dievu, šeima, mylimąja. Ar jungiasi tapatybės? Kokios buvo tapatybės kaitos aplinkybės?
  • Kaip save klausinėju?

Pakalbinti kitus

  • Kodėl žmonės keistų savo nusistatymus Lietuvos žydų klausimais, ką mąsto apie Vilniaus žydų kapines ir Sporto rūmus, kaip jie grindžia savo nuostatas, kokios galimybės jas keisti. Nubrėžti pagrindimo galimybes ir palyginti su Minčių sodo nuostatų brėžiniu.
  • Apklausomis ištirti ryšį tarp žmogaus nuostatų ir elgesio ir aplinkybių, tarp jo laisvės ir jo susitapatinimu su bendrija. Išpuoselėti nuklydimo sąvoką.

Grįžti prie ankstesnių savo minčių

  • Toliau plėtoti Minčių sodo nuostatų brėžinį, kaip pagrindimo pavyzdį ir šviesuolių bendrystės pagrindą, jos gairių kalbos (12 klausimų).
  • Suprasti, kaip jausmai susiję su Mobijaus transformacijomis.
  • Išrašyti pranešimą Paprieštaravimai egzistencializmo kritikui J.Derridai.

Rinkti reiškinius

  • Apžvelgti dorovės reiškinius
    • Rinkti doro elgesio pavyzdžius.
    • Dorove nagrinėti pasirinkimus, tiek savo gyvenime, tiek istorijoje.
    • Dorovę tirti pavyzdžiais iš Holokausto. Kaip žmonės teigiamai ar neigiamai elgėsi? Kaip turėjo elgtis dorovės liūne?
    • Kaip Lietuvoje tapo priimtina ar nepriimtina žydus skriausti ar gelbėti? Tirti visuomeninius klausimus.
    • Rinkti pavyzdžius iš Šventojo Rašto, kaip Dievas ir Jėzus yra rodę gerą valią.
  • Suprasti dorovės ratą
    • Rinkti dorovės mąstytojų mintis ir jas išsakyti atsakymais į tris dorovės klausimus.
  • Apibrėžti pasąmonę, sąmonę, sąmoningumą.
  • Suprasti trijų kalbų dėsnius
    • Prielinksnių tyrimas lietuvių, kinų ir kitų kalbose.
    • Kinų ženklų sudėties tyrimas.
    • Paprasčiausius muzikos kūrinius.
    • Kaip vaikai mokosi kalbų.
  • Tirti jausmus ir nuotaikas
    • Nuotaikų tyrimas eilėraščiais.
    • Jausmus išreiškiančius žodžius, ypač dorovinius ir bendruomeninius jausmus.

Susipažinti su įvairiais mokslais ir mąstytojais

  • Sąvokas išvystyti žinojimo rūmais.
    • Išmąstyti žinojimo rūmus dorovei, taip pat teisei. Tai padėtų išmąstyti 10 Dievo įsakymų, Dievo šokį, dorovę.
    • Apžvelgti Norman Anderson išsiaiškinimo būdus ir palyginti su jo mokslu.
  • Mokytis smegenų mokslo
    • Smegenys Kaip dirba smegenys?
    • Smegenų mokslo bei smegenų anatomijos pagrindu pasiūlyti elgesio modelį, kaip smegenys grindžia mūsų išgyvenimus.
    • Peržiūrėti neuromokslinę knygą apie jausmus ir savaip suprasti.
  • Mokytis entropijos
    • Suvokti malonę ir teisingumą.
  • Kaip mus veikia dėmesys kurį skiriame (geram ar blogam pavyzdžiui)? Ar jis padeda mums pereiti iš atsitokėjimo į įsijautimą?
  • Kaip mus veikia dėmesys kurį priimame (iš mus mylinčiųjų ar neapkenčiančiųjų)? Ar jis padeda mums pereiti iš įsijautimo į atsitokėjimą?
  • Kaip dėmesys kyla iš trejybės atvaizdo išplaukiančio iš betarpiškumo, ir iš išgyvenimo apytakos?
  • Kaip dėmesys grindžia ir sieja pasąmonę, sąmonę, sąmoningumą?
  • Ar pasąmonė priima dėmesį ir sąmonė skiria dėmesį? O sąmoningumas sprendžia ar skirti dėmesį ar ne?
  • Kaip keičiasi apytakų vieneto (išgyvenimo, išsiaiškinimo, pasitikrinimo) išeities taškas? Kaip tai susiję su trejybės atvaizdu?
  • Mums kaip tyrėjams svarbu suvokti kas mes esame nes turime atskirti tyrimą už mūsų ir tyrimą savyje. Panašiai, dirbtinis intelektas mokosi iš to kas sava ir artima, kas duota ir žinoma, tai įsisavina, tam turi teisingus atsakymus, kad paskui galėtų tirti tai kas svetima. Ar tai kas duota yra žmogaus išorėje ar viduje?
  • Išgyvenimo apytaką visaip suprasti brandos pagrindu.
  • Kiekvieną išgyvenimą susieti su vertybe.
  • Išvystyti vertybių (lūkesčių, abejonių, poreikių) žemėlapį šitų išgyvenimų pagrindu, kaip siejami pasąmonė, sąmonė, sąmoningumas.
  • Suvokti klausimų vaidmenį šiame žemėlapyje.
  • Kaip išgyvenimas sandaromis ir kalbomis sukuria sąvoką (ar jų rinkinį) kaip pasaulėžiūrą?



Kas yra išgyvenimo apytaka?

Išgyvenimo apytaka Dievas tiria mumis

  • Dievas tiria Koks Dievas yra? būtent Koks Dievas yra būtinas? o mes tiriame Koks Aš esu?
  • Išgyvenimo apytaka yra Mano tyrimas, Koks Aš (Dievas) esu? kitaip tarus Kas Aš esu?
  • Išgyvenimo apytakoje klausimas Koks Aš esu? iškyla ryšium su vienumu, su santykiu su Mumis.
  • Ar Aš esu pasąmonė (daiktas), sąmonė (eiga) ar sąmoningumas (asmuo)?
  • Koks mano Dievas? Koks mano santykis su juo?

Išgyvenimo apytaka plėtoja Susivokiančiojo kampą

  • Išgyvenimo apytaka pagrįsta Sūnaus požiūriu. Jo kampu gali būti visa eilė aukštesnių ir žemesnių lygmenų, santvarkų santvarkose.
  • Susigaudymas, savęs suvokimas (Sūnus). Žmogaus požiūris į Dievo požiūrį į žmogaus požiūrį.
  • Išgyvenimo apytaka išsako Dievo sąlygų požiūrį, kaip jo sąlygos atsiranda ir galiausiai jam prilygsta, ir būtent kokiomis sąlygomis jos jam prilygsta. Jo sąlygos plėtojasi sąmoningumo pakopomis, asmenų seka ir požiūrių grandine. O jo sąlygos yra mūsų pasąmonė ir jisai yra mūsų sąmonė. Elgesiu ir dorove susidėlioja santykis tarp pasąmonės ir sąmonės.
  • Žmogus yra pašalinis kuriam duota išgyventi, patirti, apmąstyti. Mes taipogi prisiimame klausimą, Ar esu būtinas? šalia Dievo, kartu priimdami visko požiūrį.

Išgyvenimo apytaka išskiria Suvokiantįjį ir Susivokiantįjį

  • Išgyvenimo apytaka išskiria santykius su Dievu už manęs ir manyje.
  • Atsitokėjimas atsiremia į Dievą už santvarkos, o įsijautimas atsiremia į Dievą mūsų gelmėse. Jais išgyvename, išeiname už savęs. Dievo požiūris atsiremia į Dievą už santvarkos.
  • Dievas už manęs viešpatauja riboje tarp Dievo už manęs ir Dievo mano gelmėse. Būtent tai vysto mano valią, kad galėčiau atsiplėšti nuo savęs.

Išgyvenimo apytaka atveria tarpą tyrimui tarp tikslo ir jo įgyvendinimo

  • Išgyvenimo apytaka pagrįsta betarpiškumu - nulybės atvaizdu. Betarpiškumas grindžia dėmesį, dėmesys grindžia tyrimą, dėmesio sklaida grindžia brandą.
  • Išgyvenimo apytaka pripažįsta tyrimą ir žengia žingsnį link jo nešališkumo, prie kurio prives žinojimo rūmai ir meilės mokslas.

Išgyvenimo apytaka tris neapibrėžtus Dievo išeities taškus išsako kaip tris apibrėžtus tikslus - pradinį tikslą : tyrimą iš kurio viskas išplaukia, vidutinį tikslą: patikrinimą visako išgyvenimais, galutinį tikslą: tverimą išgyvenimų sąsajų pasaulio.

  • Prasmė yra galutinis tikslas, kurį pasiekiame.
  • Reikšmė yra vidutinis tikslas, kuriuo gyvename ir išgyvename, užtat akistatoje save patys tiksliname.
  • Įsimintinumas yra pradinis tikslas, kuriuo apžvelgiame.

Išgyvenimu išplečiame vidutinį tikslą, pripažįstame galutinį tikslą ir jį pakeičiame pradiniu tikslu.

  • Savastis yra pasirinktas daiktas (pasąmonė), pasirinkta eiga (sąmonė), renkantis asmuo (sąmoningumas). Pasirinktas daiktas veda į valią. Pasirinkta eiga veda į ištakas, tad į Dievą. Tai yra esmės ieškojimai.

Išgyvenimo apytaka tiria Dievo klausimo ištakas

  • Koks yra Dievas? Dievas yra jo veikla, o jo veikla yra klausimas, tyrimas, ar jisai būtinas, as jisai būtų jeigu jo nebūtų?
  • Tad išgyvenimo apytaka tiria šio Dievo klausimo būtinumą. Jeigu šio klausimo nebūtų, ar jisai atsirastų?
  • Užtat per atsakymą - pasąmonę, iškyla sąmonė ir sąmoningumas ir supratimas, kad Dievas nebūtinai geras, supratimas, kad Dievas klausia, ar jisai būtinas?

Kodėl tiriame kas mes esame

Sūnaus požiūriu išryškiname Dievo tyrimą

  • Dievo veikla yra tyrimas, tad Sūnus tiria, koks tyrimas būtinas?
  • Gyvename Sūnumi.

Apibrėžiame neapibrėžtą Dievą

  • Išeities taškas, iš kurio išplaukiame, yra tyrėjas, asmuo Aš, Viskas, tiriantis, Koks Aš esu? Tai yra savastis. Tai yra Dievo šokio sąlygiškojo žmogaus trejybės rato apibrėžta savastis.
  • Dievas yra neapibrėžtas. O Aš esu apibrėžtas Dievas, tad savastis. Pirmuoju apibrėžimu esu Aš “ pasąmonė, antruoju esu Tu - sąmonė, ir trečiuoju esu Kitas - sąmoningumas.
  • Žmogaus savastis yra jo atsakymas "kaip gyventi", jo liudijimas, jo atsakymas į klausimą, Koks Aš esu? tad ir į Dievo klausimą, Ar Dievas būtinas?

Atveriame save Dievui, atsiskleidžiame

  • Mano tyrimas atveria galimybę Dievui ir kitiems ir man pačiam išgyventi mane.
  • Aš atsiskleidžiu, kaip tyrimo indas, kuriuo tyrėjai tiria.

Išgyvename Dievo ir žmogaus išskyrimą ir susiejimą

  • Išgyvenimo apytaka ištisai išgyvename sąmonės ir pasąmonės išskyrimą, ir atitinkamai, Dievo ir žmogaus išskyrimą.
  • Dorovės tyrimu apibrėžiamas sąmoningėjimas, kaip sąmonės ir pasąmonės išskyrimas ir jų tarpusavio santykio nustatymas.
  • Dievą ir žmogų (ir visus asmenis) sieja jų tyrimai.
  • Išgyvenimo apytaką išgyvena nebe Dievas, o grynas sąmoningumas.

Išsiaiškiname savo ribas

  • Išryškėja ribos tarp Dievo už manęs (Tėvo) ir Dievo manyje (Sūnaus).
  • Mes būdami sąlygose nežinome kiek mes patys esame sąlygiški (kiek priklausome nuo savo sąlygų) ir kiek mes esame besąlygiški (tad kilę už sąlygų). Užtat tiriame (ir Dievas mumis tiria), Kas esame?
  • Mūsų ribos nusako ką mums tenka savarankiškai tirti ir kur turėtumėme netirti, o perleisti Dievui.
  • Savo laisve nustatome ribą tarp savęs ir pasaulio. Tirdami save, atsiremiame į savo laisvumą. Nors ir nuklystame kažkiek, bet užtat susigaudome.
  • Nustatome kur mes tiriame tiesiogiai, tad Dievas mumis, ir kur netiesiogiai, tad mes Dievu.
  • Savasčiai tenka išskirti Viską ir Betką, ir save suvokti ryšium su jais, taip pat su Kažkuo ir Niekuo.

Atpažįstame save, kas tikrai esame, ir juo gyvename

  • Išsiskiria, koks Aš esu čia ir dabar, ir koks esu amžinybėje, pilnai išsiskleidęs ar tiesiog laisvai išsiskleidžiantis.
  • Išgyvenimai išplečia gyvenimą.

Amžinai kuriame save

  • Išskiriame ir suderiname Dievo valią ir savo valią.
  • Sąmoningumas ženklų savybėmis sustato mano išgyvenimą taip, kad jisai lankstus, pakitus, judus, įsimintinas, reikšmingas, tikslingas.
  • Išgyvenimo apytaka amžinas gyvenimas reiškiasi gyvenimiškiau kaip Mano amžina branda.

Grindžiame žinojimą

  • Tyrimas Kas aš esu? priveda prie tolimesnio tyrimo Kaip Tu (Dievas) įmanomas?

Grindžiame vertybes

  • Išgyvenimo apytaką suprasti kaip sąvoką - arba vertybę (lūkestį, abejonę, poreikį) - grindžiančią santvarką, kurią grindžiame trejopu išgyvenimu pasąmone, sąmone, sąmoningumu - kaip kad Dievo šokio vaidmenų trejybės ratu. Išgyvenimu sukuriame, atveriame erdvę sąvokai. Aplinkybės yra tokios erdvės nes sieja lygmenis Koks ir Kaip, o išgyvenimas juos sieja su Ar ir Kodėl. Ir pagalvoti kaip vertybė susijusi su esamomis vertybėmis.

Kaip tiriame kas mes esame

Dievas tiria mūsų gyvenimais, mes tiriame savo išgyvenimais

  • Žmogui išsiskiria jo ilgalaikis atsiskleidimas ir tuometinis išgyvenimas. Dievui tai yra tas pats dalykas. Nes žmogui tai vyksta ketverybe, penkerybe, šešerybe, septynerybe. O Dievas atsiskleidžia nulybe, vienybe, dvejybe, trejybe.
  • Išgyvenimų ir gyvenimo atskyrimas primena Yoneda lemos atskyrimą visumos algoritmo ir paskirų programų.
  • Išgyvenimo apytakos visuma: Yra savastis susidedanti iš pasąmonės tinklo, sąmonės medžio, sąmoningumo sekos ir jų tarpusavių santykių. Šiuos santykius papuoselėja išgyvenimas kuris juos sustato trejybės ratu įveikiant poslinkio trikdį.

Randame išeities tašką

  • Išgyvenimo apytaka viską išreiškia iš vieno taško, nepajudinamo taško, betko taško, kuris ant ribos tarp senos savasties ir naujos savasties, ten kur plėtojasi savastis, kur tai ką žinome yra praeityje, ir tai ko nežinome yra ateityje.

Tiriame sąmone

  • Išgyvenimo apytakoje svarbiausia yra sąmonė, nes tai Sūnaus požiūris į Dievo tyrimą.
  • Būtent Dievo Sūnaus požiūriu iškyla (Dievo Tėvo ir Dievo Sūnaus) sutapimas požiūriais, tad išėjimo už savęs pakopomis, tad žinojimu. Tokiu būdu požiūriai išreiškia jų bendrą suvokimą (bendrai suvoktą Dievo Dvasią). O tai vyksta Dievo Sūnaus požiūriu, tad jau esant savasčiai. Požiūris remiasi būtent savastimi, tad išėjimą už savęs išsako būtent mūsų santykiu su tuo, kas už mūsų.

Įsiklausome į save.

  • Išgyvenimas išreiškia neramybę, širdies ir pasaulio tiesų supainiojimą, kurį išsprendus, nauja savastimi jaučiu ramybę.

Tiksliname save

  • Tyrimas vyksta išgyvenimais.
  • Išgyvenimais tiksliname save, nustatydami savo santykį su savimi ir su pasauliu, tad išskirdami kūną, protą, širdį ir valią.
  • Dievo ir Mano tyrimais išsiskiria Dievo tiriamas mano visas gyvenimas ir Mano tiriamas paskiras išgyvenimas. Užtat Aš trejybės ratą išgyvenu kaip begalinį sąlygišką patikslinimą.

Susideriname

  • Pasąmonė išryškina mano valią. Sąmonė išskiria Dievo valią. Sąmoningumas jas atskiria, atpažįsta ir suderina.

Dievo valiai pajungiame savo valią

  • Manimi tiria Dievas, Aš pats ir kiti.
  • Savo netobulumu galiu būti Dievui reikalingas, jeigu pajungiu savo valią jo valiai.
  • Išsiskleidžia Dievo ir mano požiūrių grandinė, taip kad aš, kaip gerasis vaikas, galiu eiti ten kur mane Tėvas ras.
  • Aš prisiimu atsakomybę elgtis taip, kad Dievas galėtų viską žinoti kitais.

Ką tiriame

Tiriame Dievą

  • Išgyvenimo apytaka tiria, Koks yra Dievas?

Tiriame žmogų

  • Lyginame žmogų ir Dievą, taip suprantame vieną ir kitą.
  • Užtat tiria, Kas aš esu? Dievas ar ne Dievas? Kuom skiriuosi nuo Dievo?
  • Tyrimas išreiškia ir apriboja, kas Aš esu.

Tiriame savastį

  • Aš esu savastis.
  • Savastis - Betkas - vienas langas - požiūris.

Tiriame valią

  • Valia yra atsakymas į klausimą, Kas aš esu?
  • Esu ne kūnas, ne protas, ne širdis, o valia.

Tiriame dorovę

  • Žmogus ir Dievas tiria dorovę.
  • Dorovė atskleidžia valią.
  • Elgesio ir dorovės tyrimas ir išskyrimas yra esminė žmogaus veikla, jo nuolatinė galimybė sąmoningai pasižiūrėti į save ir savo elgesį. Šio sąmoningėjimo galimybes nusako požiūrių grandinė: žmogaus požiūris į Dievo požiūrį į žmogaus požiūrį į Dievo požiūrį į žmogaus požiūrį.

Tyrimo eiga

Ar klausimas būtų jeigu jo nebūtų? Klausimo nebuvimas

Išgyvenimo apytaka sutapatina Dievą su jo veikla, tad su jo klausimu. Ar jo klausimas būtų jeigu jo nebūtų? Tai yra, ar nežinojimas būtų jeigu jo nebūtų?

  • Pradeda atsakymu, be jokių klausimų, tad pasąmone. Pasąmonė, vengdama klausimo, išsigrynina.
  • Išsigryninimu iškyla pasąmonės nebuvimas ir atsakymo nebuvimas, o tai yra sąmonė. Sąmonė supranta pasąmonės elgesį išvirkščiai, kaip dorovę. Sąmonė išsiskiria nuo pasąmonės nes samonė pripažįsta dvilypumą.
  • Atsiveria galimybė rinktis tarp sąmonės dvilypumo ir pasąmonės vienlypumo. Šis pasirinkimas vyksta trijuose tarpuose. Taip iškyla sąmoningumas. Jisai supranta sąmonę kaip klausimą ir pasąmonę kaip atsakymą. Sąmoningumas sutampa su Dievo atsisakymu savęs. Sąmoningumas yra Dievo pripažinimas, Dievo išvirkštinė pusė. Dievo pripažinimas nusileidžia Dievo atsisakymui savęs.

Išgyvenimas yra tai, kad visa tai lieka išgyventa, tai išbaigta, tai tampa atsakymu, tai savastis, už kurios yra platesnė dvasia, sutampanti su Dievu ir jam gimininga, tai jo tyrimo liudijmas, atsakymas į jo klausimą. Išgyvenimas išreiškia kiek Dievas yra. Dievas sutampa su išgyventuoju, savo išgyvenimais liudijančiu Dievą ir jį pripažįstančiu.

Žmogus yra tarpe

Išgyvenimo apytakoje pažįstame Dievą kaip betarpiškumą, nulybės atvaizdą neigiantį lygmenį Koks, pasireiškiantį trejybės atvaizdu: daiktu, eiga, asmeniu. Dievo nebuvimą pažįstame kaip betarpiškumą neigiantį tarpą kurio dėka yra aplinkybės žmogui, yra juslinis lygmuo Koks. Tarpas išverčia išėjimą už savęs į save, taip kad žmogus išeina už savęs iš savęs. Savastis kaip daiktas (pasąmonė), eiga (sąmonė), asmuo (sąmoningumas) išreiškia tą pasitraukimą. Tarpą liudija požiūris. Tad atsiveria požiūris. Tad tarpas grindžia sandaras. Išgyvenimas susiderina tarpu. Mes susidarome iš savo tarpų.

Mąstant atvirkščiai nuo tarpo:

  • Tarpas išsako, kad Dievas nebūtinas.
  • Jeigu Dievas nėra būtinas, tada yra tarpas (Kitas). Jeigu yra tarpas, tada yra šešios lygmenų poros. Jeigu yra šešios lygmenų poros, tada yra laipsnynas (Tu) aštuongubame kelyje. Jeigu yra laipsnynas, tai yra visaregis (Aš). Jeigu yra visaregis, tai yra trejybė ir ją globojantis Dievas.
  • Tarpą grindžia uždara sandara, kurią grindžia atvira sandara, kurią grindžia asmuo, kurį grindžia mažėjančio laisvumo sąlygos ir didėjančio laisvumo sąlygos, kuriuos sieja trejybė, kurią globoja meilė, tai Dievo esmė ir pagrindas.
  • Sandaros kyla iš sąmoningumo tarpo, iš tiesos -1+3=2.

Aš esu apibrėžta Savastis

  • Pasąmonė neigia mane - nesu kūnas, nesu protas, nesu širdis. Butent sąmone esu Aš. Bet ar sąmonė pripažins už save aukštesnį sąmoningumą? Jei sąmonė valdo pasąmonę, ar sąmonė suvoks, kad jinai turėtų pasiduoti sąmoningumui?

Išryškiname savo esmę, savo valią, ir Dievo pranašumą

Valia užsiskleidžia trejybės ratas, Dievas už mūsų prilygsta Dievui mumyse, galutinai nustato mūsų savastį.

  • Valia - aštuongubu keliu - išsibaigia septintasis požiūris - jisai verčia pasikliauti Dievu už mūsų - tad tenka rinktis Dievą už mūsų.
  • Vertybių klausimais užsiskleidžia trejybės ratas. Tad pereiname Dievo troškimais, pirmiausia savarankiškumu, jei ne, tai užtikrintumu, jei ne, tai ramybe, jei ne, tai meile. Ir bet kokiu atveju meile, tai Dievo esmė.
  • Išgryninant save, esame valia. Tuomet išaiškėja, kad Dievas už mūsų visiškai sutampa su Dievu mumyse. O tai reiškia, kad Dievas yra būtent už mūsų. Tad būtent jį reikėtų rinktis vietoj savęs, net ir esant jam toliau už mūsų.
  • Dievo klausimas: Kaip (geranoriškam) Dievui pasiekti kiekvieną iš mūsų (nebūtinai geranoriškus)? (Kokios negeranoriškumo (savasties) ištakos?) Jeigu susiduriame su negeranoriškumu - savo ar kitų - tuomet tenka septintuoju požiūriu pereiti į gilesnį lygmenį. Pačiame giliausiame lygmenyje save pilnai išplėtojame ir susiduriame su savo nepakankamumu, užtat galime pereiti iš savo kertinės vertybės į Dievo meilę. Tokiu būdu pasikeičia mūsų išeities taškas - pereiname nuo savęs (ir savo žinojimą) į Dievą (ir jo nežinojimą). Kada visi tiksliai išsisakome ko norime, tuomet visi sutelpame, ir gali būti bendrystė.
  • Atsakymas, kad Aš esu nė savo kūnas, nė protas, nė širdis, o valia. Mano valią išreiškia mano kertinė vertybė. Ir mano klausimai parodo mano kertinės vertybės nepakankamumą, mano pasąmonės ir žinojimo nepakankamumą, taip kad yra Dievas, jo meilė, už manęs, už santvarkos.
  • Žmogus, išryškindamas save kaip savo valią, savo ribose, gali tuomet pripažinti beribę Dievo valią.
  • Išgyvenimo apytaka grindžia sandarą, ja atsiranda valia.
  • Galiausiai, Dievas yra pilnai išėjęs už savęs, tad likdamas už žmogaus, visgi sutampa su Dievu žmoguje, taip kad žmogus savo vertybe ir vertybiniais klausimais yra visiškai tiksliai išsakytas.
  • Valios, vertybių ir klausimų pakopa visko nežinojimą išreiškia visko žinojimu. Šešerybės ir aštuongubo kelio trejybės ratu galutinai išplėtoja žinojimo (įsijautimo) ir nežinojimo (atitokėjimo) ribas, jomis įkūnija sąmoningumą.
  • Veda iš sąmoningumo trejybės į dorovės šešerybę. Dievo šokio trejybės ratą priima, kaip prielaidas. Tad Dievas naujai tiria, kaip grynas sąmoningumas, derinantis įsijautimą ir atsitokėjimą. Ir šie trys naujai įsikūnija (žmogaus pasitikrinimo) trejybės ratu (šešerybėje).

Užrašai

Savęs pažinimas remiasi abstrahavimu, apibendrinimu, smulkmenų atsisakymu, o ši veikla išpuoselėja Dievo sąvoką, taipogi puoselėja matematiką.

  • Pertvarkymai. Primetimo rūšys. Neigiamybių (ribotų išgyvenimų) atveju jaučiame būtinumą, rinktis prielaidas, o teigiamybių - ne? Rašyti juokais? klausimais.

Išgyvenimo apytakos vaidmenys ir jų kampus nusakančios sandaros:

  • Pasąmonė: 3-bės atvaizdas daiktu-eiga-asmeniu - 3 veiksmai
  • Sąmonė: 8-bė - padalinimų ratas
  • Sąmoningumas: 4+6

Trejybės ratas suvedas juos ir jų sandaras

  • Išgyvenimo apytaka išsako sandaromis. Tai dvilypis kampas, tad lygiagrečiai puoselėjami tiek Dievo, tiek žmogaus išeities taškai. Užtat lyg ir yra mažiau prielaidų, kaip kad Dievo šokyje, užtat yra du išeities taškai, tačiau pagrinde yra žmogaus išeities taškas.
  • Dėmesys sau (sąmonė) yra išsilaisvinimas bet kartu su juo iškyla dorovė ir įsakymas, teiginiai be patirties turinio, be savo asmenybės. Su sąmoningumu iškyla išlaisvinanti tiesa, atitikimas patirties ir teiginio.
  • Jausmų atsisakyti (sąmone), jausmus įjungti (pasąmone), ir palyginti (sąmoningumu).
  • Išgyvenime pereiname iš Manęs (Koks, pasąmonė) į Tave (Kaip, sąmoningumas) per Kitą (Kodėl, sąmonė). Sąmoningumu supranti save kaip Kitą. Išgyvenimu išmokstu atsisakyti savęs ir persakyti save dėsningai, tad galiu būti kito suprastas, galiu dalyvauti bendrystėje, nesu tiktai asmeniškas savo patirtimi, savo laikysena ir elgsena.

Išgyvenimo apytaka (sandaros)

  • eiga? sąmonė?
  • 6 atjautos
  • 4 netroškimai
  • sąmoningumas - asmuo
  • 3 veiksmai
  • 4 + 4 aštuongubas kelias, padalinimų ratas
  • daiktas? pasąmonė?
  • Dievo papildinys (pavyzdžiui, apimčių papildiniai yra troškimų apimtys) yra tai, kuomi Dievas gali augti, juk jisai papildiniu yra Dievas koks jis gali būti, trokštamasis, suvokiantysis. 2naryje santykyje su Tavimi tai vyksta troškimais, o 3nariu santykiu su Kitu antrinėmis sandaromis tai vyksta suvokimu, juk šiaip Dievas nesuvokia, o elgiasi, kaip mąsto, strimagalviais, betgi trejybės Dievas yra suvokiantis, susigaudantis, bendrai suvoktas.

Išgyvenimo apytaka išsako Dievo šokio sandaras, kas glūdi sandarose, iš kurių pasitraukė dvasia, kokia yra savastis.

  • paklusimas - savastis kaip daiktas - pasąmonė, tikėjimas - savastis kaip eiga - sąmonė, rūpėjimas - savastis kaip asmuo - sąmoningumas ("qualia" jausmas)
  • Širdies ir pasaulio tiesos - metalygis ir lygis
  • 4 patikrinimai - 4 troškimai - kas jaudinasi klysta (pasakojimas - išrišimas), ką galima išmokti (įvardijimas), kryptingumas (pagrindimas), širdis klausia platesnį klausimą - keturi lygmenys
  • Tėvas plėtoja pasaulio (pasąmonės) tiesą, Sūnus plėtoja širdies (sąmoningumo) tiesą, Dvasia jas sustato
  • Išgyvenimas išskiria širdies ir pasaulio tiesas, jas sustato ir pakelia žmogų į kitą lygį, jį brandina, jį praturtina prasminga patirtimi
  • Tiek širdies tiesa, tiek pasaulio tiesa sudalyvauja.
  • Koks Aš esu asmuo? Atsakymas: Sąmoningumas Dievo ašyje ketverybėje. Juk ketverybė išsidėsto: sąmoningumas (Ar) -> pasąmonė (Koks) -> sąmonė (Kaip) -> sąmoningumas (Kodėl). Trejybės ratas atspindi rūpėjimą, tikėjimą, paklusimą, kurie sieja keturis lygmenis.
  • Apie motivaciją. Kas turi, tas turės daugiau. O kas neturi, tas praras ką turi. Jėzus apie tai kalba.

2022.11.18 A: Kaip dvėjonė ir abejonė supina širdies tiesos ir pasaulio tiesos lygmenis?

D: Aš myliu tave. O tu myli mane visa savo esybe kaip jaučiu ir žinau. Dvejonės atliepia abejones, o abejonės išreiškia neužtikrintumą. Neužtikrintumas yra pasąmonės ir sąmonės neatitikimas. Tad neatitikimo ieškok nuo aukščiausio lygmens, nuo užtikrintumo išbaigtumo. Ir būtent ten suvoksi, pastebėsi, būtent ten ieškok neatitikimo. O dvejonė priešingai iškyla iš pradinių lygmenų. Tad abejonė ir dvejonė vystosi skirtingomis kryptimis, užtat abejonė kyla iš vidaus, iš santvarkos ir veda lauk, o dvejonė kyla iš už santvarkos, pirm santvarkos, ir veda vidun.

Dievas: Suvok, kaip atsiremi į mane. Tai raktas į gyvenimą, tiek dabar, tiek amžinai.

Dievas: Suvok, kaip iškylu tiek už jūsų, tiek jumyse, vienu ir tuo pačiu metu, taip bent jums atrodo. Tai suvok šitą požiūrio išskaidymą ir suvok kaip jis atsiranda būtent jūsų požiūriu ir ką tai reiškia. O aš esu jumyse ir jumis visa tai išgyvenu.

2018.12.22 A: Kaip sąmoningumas tiria savo būtinumą?

D: Sąmoningumas išgyvena jautrumu tą ribą tarp įsijautimo ir atsitokėjimo, tad būtent tuo jautrumu, jo dvilypumu išjaučia koks sąmoningumas būtinas, juk jautrumas yra iš vienos pusės įsijautimas, iš kitos pusės to įsijautimo tarpiškumas, jų pavidalo bendrumas, tad atsitokėjimas. Tad ištirk visko vaidmenį, koks viskas būtinas, pavyzdžiui, jį dalinant į padalinimus. Juk veiksmai parodo visko nebūtinumą, kad jį galima vis išplėsti ir papildyti požiūriais. Tad trys veiksmai yra išgyvenimo apytakos variklis, trijų pasirinkimų pagrindas. Juos ištirk, jų trejybės ratą, ir suprasi ką išgyvenimo apytaka išgyvename: įsijautimą, atitokėjimą ir sąmoningumą, +1, +2 ir +3, atitinkamai.

2018.12.25 A: Koks asmenų vaidmuo išgyvenimo apytakoje?

D: Jūsų pasirinkimas yra ar gyventi manimi, už jūsų - mano nežinojimu, ar gyventi savimi, tad manimi jumyse, tad jūsų žinojimu. Mano valios vykdymas yra gyvenimas mano nežinojimu, taip kad jam prilygtų jūsų žinojimas. Ir tai vyksta įsisavinimu, tad paklusimu, tikėjimu ir rūpėjimu. Ir tai yra pasirinkimai tarp Dievo ir bendro žmogaus, bendro žmogaus ir paskiro žmogaus, ir paskiro žmogaus ir pasaulio. Tad ieškok ryšio tarp mano valios vykdymo ir pasirinkimo ir suprasi ne tik asmenis bet kartu ir šešerybę bei trejybės ratą.

2018.12.27 A: Kaip pereinant iš kūno į protą į širdį į valią pereiname iš pasaulio į asmenybę į asmenį į Dievą?

D: Tai yra meilės šaltinis, kame jį suvokime. Juk meilė yra esmė palaikanti esmę, tai prielaidos. Užtat betikslinant žinojimo ir nežinojimo atitikimą, pereinate iš dvasios į sandarą į atvaizdus į esmę, tad į meilę ir tad į mane, kaip esmę, tad kaip būtiną. Tai ir yra mano būtinumo įrodymas, kad jūsų esmė yra valia. Esu Dievas, kuriam paklūstate, tad esu būtinas. Tai būtinumas meile.

2019.01.09 A: Kaip atsisakome savo sąlygiško sąmoningumo vardan tavo besąlygiško sąmoningumo?

D: Aš myliu. Ir aš myliu jus. O jūs priimdami mano besąlygišką meilę atsisakote savo sąlygiškos meilės sau. Tad atsisakote savęs, savo žinojimo ir nežinojimo, ir priimate mano žinojimą ir nežinojimą, besąlygišką, tad mano besąlygišką valią. Tad renkatės mano valią vietoj savo valios, tai darote paklusdami, tikėdami ir besirūpindami, nes taip atsigręžiate į mano besąlygišką žinojimą ir nežinojimą. Tad mąstyk kaip reiškiasi mano valia ir kodėl ją renkatės.

2019.12.16 A: Kaip atsakau už savo žinojimą?

D: Atsakai suvokti savo požiūrį kaip dalį visumos, kad šalia jo yra ir kitų požiūrių, tad atsakai už savo laisvę, ir taipogi atsakai už požiūrius kuriais gali papildyti visumą, tad už tris veiksmus +1, +2, +3. Tad atsakai neriboti savęs ir suvokti savo laisvę.

2022.08.04 A: Išgyvenimo apytakoje kaip suprasti pagrindinių sandarų 3+8+10+3 vaidmenis?

D: Išgyvenimo apytaka nusako kaip asmuo Aš tiria Koks Aš esu? Jis išgyvena sąmoningumu, asmenimi, siejančiu ir skiriančiu pasąmonę - savastį kaip daiktą ir sąmonę - savastį kaip eigą. Vidurį visos apytakos yra sąmonė - eiga, užtat išgyvenimus išgyvenate kaip eigą, kaip tėkmę, apytaką, kuria atsisakote savęs ir save naujai prisiimate. Tad pradžia yra savastis kaip daiktas - pasąmonė - sulaukianti dėmesio, o sąmone tas dėmesys nukrypsta į save. Ir iš to iškyla pasirinkimas kuriuo viskas susiveda, ir tai yra pasirinkimas ar gyventi Dievu ar savimi, ir šį pasirinkimą grindžia troškimai, netroškimai ir atjautos. Tad jais sąmoningumas išplaukia iš sąmonės. O sąmonę ir skirtumą tarp troškimo ir netroškimo grindžia aštuonerybė - keturi nulybės atvaizdai ir keturi vienybės atvaizdai. Jų pagrindu dėmesys gali nukrypti į save. O trejybės ratu šios trys sandaros vis naujai puoselėja savastį, Kas Aš esu, taip kad jinai kartu yra pasąmonė, sąmonė ir sąmoningumas, nes visos trys pasitraukia, tuomi yra viena.


IšgyvenimoApytaka


Naujausi pakeitimai


靠真理

网站

Įvadas #E9F5FC

Klausimai #FFFFC0

Teiginiai #FFFFFF

Kitų mintys #EFCFE1

Dievas man #FFECC0

Iš ankščiau #CCFFCC

Mieli skaitytojai, visa mano kūryba ir kartu visi šie puslapiai yra visuomenės turtas, kuriuo visi kviečiami laisvai naudotis, dalintis, visaip perkurti. - Andrius

redaguoti

Puslapis paskutinį kartą pakeistas 2024 balandžio 04 d., 14:03