Gvildenu

Bendrystė

Andrius

Juodraštis? FFFFFF

Užrašai EEEEEE

Klausimai FFFFC0

Gvildenimai CAE7FA

Pavyzdžiai? ECD9EC

Šaltiniai? EFCFE1

Duomenys? FFE6E6

Išsiaiškinimai D8F1D8

Pratimai? FF9999

Dievas man? FFECC0

Pavaizdavimai? E6E6FF

Istorija AAAAAA

Asmeniškai? BA9696

Mieli dalyviai! Visa mano kūryba ir kartu visi šie puslapiai yra visuomenės turtas, kuriuo visi kviečiami laisvai naudotis, dalintis, visaip perkurti. - Andrius

Įranga

redaguoti

Žr. Dievas

Renku pavyzdžius iš savo gyvenimo, kaip įvairiai esu įsivaizdavęs Dievą.

  • Kaip Dievą apibrėžti?

Kas yra Dievas?

Kaip Dievą apibrėžti?

  • Išeities taškas, pirmapradis, prieš viską, viską. "Pirmapradis" Dievas yra pirm visko, laiko, erdvės, būties, žinojimo, prasmės, klausimų bei atsakymų, sandaros, trejybės, asmenų, meilės, mūsų visų ir t.t. Pirminis požiūris.
  • Nulinis asmuo. Dievas yra asmuo be sąlygų. "Aš" esu pirmas asmuo, "Tu" - antras asmuo, "Kitas" - trečias asmuo, o Dievas, tai nulinis asmuo.
  • Visko dvasia. Dievas viską žino, mąsto, daro, kuria, lemia, valdo, grindžia ir t.t. Dievas yra visko dvasia, o viskas yra Dievo sandara.
  • Mane mylintis labiau kaip aš pats myliu save.

Kokio Dievo ieškau, kaip jį įsivaizduoju ir kokį išmąsčiau

Ieškau ko esmingesnio, paprastesnio, tiesesnio, užtikrintesnio Dievo.

Asmeninės nuostatos

  • Kaip gerasis vaikas, stengiuos suprasti Dievą ko paprasčiau, daryti ko mažiau prielaidų. Darymas ko mažiau prielaidų yra vaizduotės išgryninimas.
  • Jaučiau ir jaučiu, kad turiu tobulą protą.
  • Mano tėvai pratę mąstyti iš kelių kampų, ir mus taip pratino. Bet neduodavo rinktis. Tėtė mąstė kaip inžinierius, organizatorius, Mama kaip biologė, bibliotekininkė, menininkė. Taip pat jautėsi, kad tai du skirtingi bet vieningi požiūriai.
  • Semiuosi iš šventojo Rašto, tačiau bandau juo nesiremti.
  • Ypatingai branginu Jėzaus mokymą, tačiau stengiuosi jo išmintį savarankiškai išsakyti.
  • Pripažįstu, jog Jėzus yra Dievas, ir kiek žinau, yra išskirtinis Dievo apsireiškimas, tačiau manau, nebūtinai išskirtinis ir iš esmės neišskirtinis.
  • Tikiu ir pripažįstu tikėjimo svarbą, tačiau man rūpi ko mažiau tikėti ir ko mažiau juo remtis.
  • Būtent mano ambicijos - nežmoniški siekimai - ir ne kas kita skatino mane turėti reikalų su Dievu ir jį pažinti.

Ką patyriau bendraudamas su Dievu

Vaikystėje

  • Dievui pasišvenčiau, tad jisai "mano" Dievas, esu "homo sacer", savo įžadu susisaistęs.
  • Melsdavau Dievo pagalbos, kai koks mokinys grasindavo mane mušti.
  • Rachel Baca mane spardė, tad prašiau, kad nieko bendro su mergaitėm neturėčiau, paskui persigalvojau, kad dešimčiai metų.
  • Kartą turbūt mąsčiau apie garbę ir turtą. Dievas klausė, ar noriu garbės, dėmesio? Sakiau, geriau ne, man nereikalinga ir netgi apsunkintų.
  • Dievo ieškodavau blankumoje lubose, nes silpnai matydavau, juo labiau naktį, lovoje gulėdamas, o galvojau, kad jam labiausiai tiktų dviprasmiškiausios aplinkybės.

Paauglystėje

  • Kai buvau paauglys pagalvodavau, gal aš esu Dievas.
  • Man gilų įspūdį padarė Evangelijos skaitymas paauglystėje, kad visgi neprilygstu Jėzui. Jo pasisakymas, "Mylėk priešą", "Viską išdalinti".
  • Jei tavo ranka verčia tave nusidėti, nurauk ją...

Universitete

  • Man pasireiškė sapne: Those things are which show themselves to be.

Doktorantūroje

  • Man pasireiškė sapne: This is the fundamental unit of information.
  • Šūhongo bažnyčioje - plazdenanti Dvasia - Dvasios plazdenimas

Suaugęs

  • Norėjau artimesnio ryšio su Dievu. Jaučiau pareigą geros valios pratimų ratelio dalyvių nenuvesti klystkeliais. Dargi Kangning pavyzdys mane paskatino. Išsiaiškinau, kaip klausytis Dievo.
  • Išsiaiškinau, kokia maldos "Tėve mūsų" sandara.
  • Dievas sutiko, kad užrašyčiau jo atsakymus.
  • Prašiau, kad galėčiau atsidėti Minčių sodui, kad rasti, kaip iš to pragyventi, kad jam būtų prasminga.
  • Kurį laiką jo vis klausdavau apie filosofiją. Bet nežinojau, kiek jo mintys tikrai prasmingos.
  • Nustojau klausti ir tiesiog klausydavausi. Jis daug kalbėdavo, kaip reikia Ievą širdingai mylėti.
  • Supratau, kad jo pasisakymai dėl Ievos neatitinka tikrovės ar tiesiog man nesveikos.
  • Bendravimas su Ieva pakrypo taip, kad pajutau, jog negaliu pasakyti, kad Dievas nedalyvauja.
  • Vėl pradėjau Dievo klausti apie filosofiją.
  • Visgi nesitikėjau, kad Ieva ištekės už kito. Tą nuoširdžiai tikėjau. Netekau viso to, ko asmeniškai galėjau laukti gyvenime, kas būtų įprasminę viską mano gyvenime. Ir supratau, kad viso to daugiau nebus, kitos tokios pažadėtosios negali būti, tikresnio įprasminimo nebus, ir manęs asmeniškai nebėra. Tad po visko pajutau, kad Dievas man pamelavo. O tai pakeitė mūsų santykį, kad turiu pirmiausiai pasikliauti savimi, turiu sau gyventi Dievu, ir jam taipogi.

Kaip įvairiai pažįstu Dievą

Savo ryšius su Dievu išdėsčiau dvylika aplinkybių. O aplinkybes galime suvokti dvejopai, kaip įsijungimus (išgyvenimus) ir atitokėjimus (apsižvalgymus). Tad iš viso galėtų būti 24 Dievo raiškos.

  • Galimybė daryti gerą, kuri bet kuris geras žmogus darytų.
  • Gera širdis, kuria žmogus veikia.
  • Klausimas, su kuriuo deriuos.
  • Likimas, su kuriuo bendradarbiauju.
  • Ramybė, kuria žmogus sklidinas.
  • Supratimas, įgautas tik paklusius jo pamokymui.
  • Įpareigojimas paklusti tiesai, iš jo priimtai.
  • Išklausantis maldą, ypač man nustojus tikėti.
  • Proto ribos, į kurias atsitrenkiu.
  • Nežmoniška išmintis, neaprėpiamo taikymo.

Dvasios apsauga

  • Dvasios apsauga, blogiui norint mane dvasiškai sunaikinti.
  • Yra blogai jeigu Dievas turi būti geras.

Dievo nenuoseklumas

  • Prieštaraujantis sau, ypač Šv.Rašte.
  • Bręstantis. O tai nesusiveda. Kaip gali Dievas bręsti jeigu jisai pastovus? Tačiau Dievas bręsta jo aplinkybėms sudėtingėjant. O pastovumas, tai tik nulybės atvaizdas. Nulybė tėra Dievas sandaroje.
  • Dievas yra nenuoseklus. Tad jeigu žmogus yra nenuoseklus, galim jam parodyti, jog jame reiškiasi Dievas. O nuoseklumo pagrindas yra viskas, juk jeigu žmogus nusistato, jeigu nusistato būtent besąlygiškai, tai ryšium su visakuo. O viskas yra Dievo sandara. Tad vienaip ar kitaip žmogus susiduria su Dievu. Tačiau Dievas nebūtinas nes gali tarnauti jo sandara viskas. Tačiau mes gyvename dvasia ir užtat mes viską suprantame būtent Dievu ir reikalaujame, kad jis būtų, kad galėtumėme gyventi dvasia ir ne sandara.

Kitas, kurį galime mylėti

  • Mūsų esmė nėra Tu kurį matome, jaučiame, kuriam turime jausmų, bet Kitas, kurio nematome, nejaučiame, kuriam neturime jausmų, ryšiai su juo, vienų vienumas ir t.t. Vaikystėje man rūpėjo ne tik artimieji bet ir afrikiečiai. Kitą mylime kada atsiplėšiame nuo savęs, kada atsisakome lūkesčių ir jausmų ir gyvename ramybe.
  • Žiūrėjimas į Tave, tai žiūrėjimas į Dievą, tai mirtis, tai Manęs išrišimas. Bet mirtis nėra pats baisiausias dalykas.
  • Dievą įžvelgti kiekviename žmoguje.
  • Suvokti kiekvieną žmogų, kaip Dievo siuntinį mums, iš kurio galime išgirsti Dievo pamokymą.
  • Užtat rodyti kiekvienam žmogų gerą valią.

Šylantis Dievas

  • Mano jausmai Dievui, kaip kad savo tėvams, šiluma, paguoda ir t.t., kyla iš pažinimo. Taip pat mano suvokimas jo jausmų man kyla iš mano suvokimo, jog jis pažįsta mane, jog jam esu nuogas, nenuslepiamas, atviras, toks koks esu. Jam esu koks esu.
  • Šiluma, tai nulybė.

Gyvenimas Dievu

  • Gyvenimas Dievu, tai gyvenimas už du. Tai nėštumas Dievu. Užtat Marijos pavyzdys svarbus.
  • Atjausdami kitą, Dievą, išreiškiame savo laisvę, sąmoningumą, dviprasmybę.
  • Mirtimi savaip prisiimame Dievo klausimą: Ar būtumėme, jeigu mūsų nebūtų? Tik Dievas pradeda šiuo klausimu. O mes į jį žiūrime atvirkščiai, einame link jo. Užtat Mirtis yra tokia baisi, juk tai ne mūsų klausimas, o kieno - Dievo klausimas, tad skiriantis mus nuo Dievo. Tad į jį reikia žiūrėti ne savo, o Dievo akimis. Tuomet tai nebaisu.

Kaip mane veikia Dievas.

  • Kreipdamasis į Dievą, save sustyguoju, randu savo šerdį, savo ašį.
  • Manyje ir kituose glūdi potraukis į dieviškus dalykus, kaip kad Katz verčia Bibliją.
  • Pajutimas, jog Dievas yra šalia, tad jį galima pakalbinti.

Ką išmąsčiau apie Dievą

Vaikystėje

  • Mūsų šeimos Rūpintojėlis. Dievas, kaip tas, kuris rūpinasi visais, visų rūpesčiais.
  • Tėtė prisimena kai buvau penkerių metų vaikas, jisai man mokė, kad Dievas sukūrė visą pasaulį. Aš jo tada paklausiau, kas sukūrė Dievą?
  • Dievas yra galimybė kurį tenka atmesti arba priimti. Tai yra, jeigu sąmoningai neatmetame, tuomet galimybę kaip tokią priimame. Tačiau trečias kelias yra nebūti sąmoningais ir iš viso nesukti galvos. Tada iš viso jokio pasirinkimo nėra. Tačiau jeigu vertiname sąmoningumą, jeigu norime gyventi sąmoningai, tai tenka rinktis. Tokia sąmoningumo kaina. Visgi, sąmoningumo negalime atsisakyti, jeigu tikslas yra gyventi ko atviriau, ko mažiau remtis išankstinės nuostatomis. Reklama bando sąmoningumą mažinti. Už mus galvoja kiti.

Universitete

  • Išmąsčiau, kad Dievas kuria padalinimais. Ir tai prilygsta sutvėrimo dienoms.
  • Pagalvojau, kad Dievas yra klausimas Kodėl?

Doktorantūroje

  • Kūniškas išgyvenimas - mental orgasm - kai išsiaiškinau padalinimų ratą. O jame yra ir nulybė, ir Dievo trejybė, kaip nulybės sąmoningumas.
  • Dievas megalomanas. Jisai nori viso gerumo. Dėl dar vieno šaukštelio gerumo jisai priims kalną blogio.
  • Dievas su kuriuo žiūrim kartu, į amžiną gyvenimą, ne į jį, į gyvenimą ir mirtį.

Meilė

  • Dievo kertinė vertybė.
  • Dievo esmė, jo vieningumas.
  • Meilė palaiko savastį, kad ji tikrai išreišktų dvasią.

Dievas sandarose

  • Keturi troškimai. Tyriau įvairias sandaras, susidedančias iš septynių aštuonių požiūrių. Pamąsčiau, koks kiekvienos sandaros tikslas ir tokiu būdu atskyriau keturias rūšis. Toliau suvokiau jog aštuntasis (nulinis) požiūris išsako troškimą tam tikros apimties - visko, betko, kažko ar nieko.
  • Nulybė. Jos atvaizdai, tai Dievo savybės.
  • Viskas yra Dievo sandara.
  • Gyvenimo lygtis sieja Dievą su gerumu, gyvenimu, amžinu gyvenimu, taip pat su asmenimis (jisai tarp jų nulinis asmuo), taip pat su Dievo trejybe.
  • Dievo šokis.
  • Gera širdis.

Gėrio kryptys, šaltiniai

  • Kristaus gera valia, atverianti kelią gerai širdžiai.
  • Geras Dievas teikiantis gerą dovaną. Geras žmogus dirbantis gerą darbą.
  • Gerumas: gėrio kryptys (į gerumą ir iš gerumo): Geras Dievas (dovana, savybė) ir geras žmogus (darbas, žodis) taip pat gera naujiena, tai septynios geros valios kryptys, taip pat gera širdis.
  • Septynerybė apibrėžia gerumą - Dievą santvarkoje.
  • Gera širdis yra mumyse, tačiau į ją kreipiamės "Tėve mūsų" tarsi ji būtų už mūsų. Viskas išversta.
  • Lūkesčiai remiasi gerumu - Dievu santvarkoje, Dievo troškimu betkuo. Užtat tikimės gėrio.

Širdies ir pasaulio tiesos

  • Širdies ir pasaulio santykiai - Dievo ir gerumo santykiai?

Padalinimų langai:

  • 2: Žmonių laisva valia, kuria renkasi.
  • 4: Kodėl
  • 6:
  • 8: Prieštaravimas: viskas yra gera, viskas yra bloga.

Šv.Jono evangeliją tyriau bandydamas suvokti, kaip Jėzus mąstė pats sau, juk joje jisai mąsto tarsi algebra, tad bandžiau suvokti, kaip jisai apibrėžia ir supranta kiekvieną sąvoką. Tai dariau gyvendamas pas Senelę. Ir prisimenu kartą Vilniuje, raštinėje, berods šv.Kalėdų dieną, mąsčiau apie Dievą, kaip jisai yra už manęs, taip pat ir mano gelmių gelmėse, ir vienas ir kitas privalo sutapti, matyt, būtent manyje, tad supratau, jog gyvenimas yra Dievo gerumas. Bet po truputį supratau, kad jo labiau, amžinas gyvenimas yra suvokimas, jog Dievas nebūtinai geras. Šios mintys kilo betiriant šv.Jono evangeliją, ką Jėzui reiškia Dievo valia ir kaip ji skiriasi nuo mūsų valios.

Malda

  • Malda, pavyzdžiui, Tėve mūsų, yra ženklas, kurį susikuriame, įsibrėžiame, kuriame įkrauname teigiamas reikšmes, tad kuris mus gali iškart sieti su Dievu, pašalinti velnią. Ir su Dievo sąvoka panašiai, ir su kiekvienu žmogumi, kiekvienu žodžiu, kiekvienu ūpu, kiekvienu vaizduotės reiškiniu. Žodžiai, žmonės, ūpai (sakydavau - savybės) - tai trys kalbų vienetai: pagrindimas (malda) grindžia nuotaiką; įvardijimas grindžia žodį; pasakojimas grindžia žmogų.

Iš maldų rūšių supratau, jog Dievą suvokiame nenuosekliai, kaip viską lemiantį, prižiūrintį ir įkvėpiantį.

Dvejonių sandaroje Dievo plačiausias požiūris. Dievas lygintinas su bendru žmogumi, paskiru žmogumi ir pasauliu. Dievo požiūriu klausiu savęs, Kas nuo manęs priklauso? Ar įstengiu svarstyti klausimą? Kaip turėtų būti?

Parodoje "Dievo protas" suvokiau jog Dievas turi būti juodas, nes palaikau juoduosius ir jiems kuriu, ogi jie engiami per savo odos spalvą, bet taip pat, kad Dievas yra tai, ko nematome, ogi mes nematome juodos spalvos.

Visko žinojimas

  • Žiūrėjimas į Mandelbrot erdvę tai panašu į "visko žinojimą". Sėdi Dievui ant kelių, trumparegis. Šoki parašiutu ten kur reikia pasižiūrėti iš arčiau. Ir paskui grįžti jam ant kelių. Tuo tarpu jisai viską mato išsyk. O iš tikrųjų viskas plėtojasi amžinu gyvenimu.
  • Siekiu suvokti Dievo požiūrį, kaip išeities tašką, kaip raktą į viską, kuriuo net ir ribotas protas gali žinoti viską, tiek visumą, tiek atsakymus į paskirus klausimus.
  • Visą gyvenimą susiduriu su žmonėmis kurie man tvirtina, jog tai neįmanoma.
  • Pats Jėzus tarė, "Kai ateis toji Tiesos Dvasia, ji ves jus į tiesos pilnatvę." (Jonas 16). Ir Jėzus sugebėjo pasakyti esmę, "Mylėti Dievą" ir "mylėti artimą kaip save patį".

Dievas tyrėjas

  • "I want to know. Jeff wants to know. You want to know. That suggests that we are foolish and weak. For otherwise we would already know. I venture to say that God himself (or herself) is foolish and weak, in that God wants to know, even as he or she may already know. For this is a drive that can unfold all things. And I imagine that God knows things as he unfolds them. He does not need to "measure nine times and cut once". He measures as he cuts, as far as I can imagine. For otherwise, his knowledge would lack power. Yet I think, perhaps wrongly, that his knowledge does have power, which is why I seek that power, to share in it and participate in applying it. I imagine that his knowledge has power, and so I imagine that he thinks by doing, and that this universe we share is a one-time experiment, as are the lives that we live." http://groups.yahoo.com/group/livingbytruth/message/549

Ievą man žadėjo Dievas trokštantis visko, mylintis mane labiau kaip aš save, kuriam meldžiausi. O padalinimų nulybė, lygties 5+3=0 išdava, yra Dievas trokštantis betko, ramus.

Kaip tyriau šventąjį Raštą

  • Morkaus evangelijoje: Jėzaus jauduliai ir lūkestis, kad esame viena.
  • Mato evangelijoje: palyginimai
  • Luko evangelijoje: kas yra gerumas, gėrio kryptis, gerą valią ir gerą širdį.
  • Jono evangelijoje: sąvokos - gyvenimo lygtis
  • Dievas Psalmėse Kaip Dievas vaizduojamas psalmėse 1-40

Išmokau Šventąjį Raštą skaityti kraštutiniškai, pavyzdžiui, apie skyrybas.

  • Dievo Tėvo ir Dievo Sūnaus požiūriai, palaikantys blogąjį vaiką ir gerąjį vaiką.

Šventasis raštas

  • Tikinčiojo atsidavimas iššaukia šventąjį raštą.

Šventojo Rašto mįsles, kurias išsprendžiau

  • Komunija - tai būtent jo duona, tad turėjo tapti jo kūnu, tad jeigu jisai įsiterpia, mes valgome jo kūną.
  • Dievo sūnus ir Žmogaus sūnus.

Iš kitų žmonių

  • Vienumas su Dievu ir visais.
  • Pasinėrimas Dieve.

Koks santykis tarp Dievo už mūsų ir pasąmonės lango? ir Dievo mūsų gelmėse.

Unknown goes beyond itself into the known.

tevas prideda visuma tai padalinimas

sunus suprsnta kaip veiksma prideda visuma ir gelme veidrodeli atvaizdai veidrodis

dvasia prideda lesi derina sustato pasirinkima tarp bendros taisykles ir paskiru atveju aplinkybe yra lesis

Darwinian axiomatic systems - complete but not consistent (bad variations go extinct) - Nicolas Lori

Sūnaus aštuonerybė susideda iš ketverybės ir asmens lygties. Pastaroji bene išreiškia gerumą septynerybe, Dievą ketverybe, amžiną gyvenimą penkerybe ir gyvenimą šešerybe. Visi šie padalinimai turi po du atvaizdus. Tokiu būdu galima sieti padalinimų rata su aštuonerybe.

Padalinimų ratu įsivaizduojame, kaip Dievas (nulybė) įsijungia veiksmais +1, +2, +3. Susieti su Dievo šokiu. Žmogaus požiūriu Dievo pirminė būsena yra ramybė - troškimas betko - iš kurio galiausiai iškyla meilė - troškimas visko - bet iš ramybės turi (klausimo išjudintas) išsivystyti iš savarankiškumo ir t.t.

2017.08.18 A: Kaip tu mumis dalyvauji gyvenime?

D: Aš suteikiu jums laisvę, o jūs gyvenate laisve. Turite laisvę mylėti, tuomet aš myliu jumis ir su jumis. Tad mylėkite save, vienas kitą ir visus ir mane. Tai vis tas pats, tai asmenų lygmenys: dvasia, sandara, atvaizdai ir vieningumas. Jais mes vis suvedame ir įprasminame gyvenimo lygtį. Gyvenimo lygtis, tai turinys, o asmenų lygmenys, tai jos raiška, o jumis gyvenu gyenimo lygtimi, o jūs tai išreiškiate asmenų lygmenimis. Jus taip myliu per amžių amžius. Jus laiminu.

DievoRaiškos


Naujausi pakeitimai


Puslapis paskutinį kartą pakeistas 2018 sausio 18 d., 14:21