神的舞蹈

经历的道

知识的房子

神的调查

redaguoti

Mintys.GyvenimoLygtis istorija

Paslėpti nežymius pakeitimus - Rodyti kodo pakeitimus

2022 balandžio 12 d., 12:14 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 406-407 eilutės iš
  • Gera širdis - žmogaus įgimtas gerumas. Gera valia - gerumas įsakymo pagrindu.
  • Dievo valią išreiškia aštuongubas kelias, gerą valią - gėrio kryptys, išmintį - dvejonės, amžiną gyvenimą - Jėzaus tvirtinimai "Aš esu"
į:

Dievas bręsta atgal į Dievą, užtat apima viską, atsakys už viską. Jis leidžia bendrystę (ir taip, ir ne), leidžia, kad būtų kiti, bet visgi jis yra Dievas ir toks būdamas iškyla, kaip pirmapradis.

  • Kito Dievas yra Amžinas Gyvenimas (paklusimo Dievas - antrinėmis sandaromis)
  • Tavo Dievas yra Gyvenimas (tikėjimo Dievas - pirminėmis sandaromis)
  • Mano Dievas yra Gerumas (rūpėjimo Dievas - visaregio reikalai)
  • Dievo Dievas yra Dievas (kada net nerūpi, yra tik nuoširdumas, tiesa)

Dievas apibrėžiamas einant link būtinumo. Ar Kito Dievas yra suvokiantis, protaujantis, mums prilygstantis, kaip ir mes?

2022 balandžio 11 d., 16:02 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 52-68 eilutės:

Kas yra gyvenimo lygtis

  • Gyvenimo lygtis yra atsakymas į gyvenimo klausimą, keturi atsakymai į keturių apytakų tyrimus.
  • Gyvenimo lygtis 4x4 išreiškia semantiką sintakse 4 lygmenimis ir išreiškia sintaksę semantika 4 lygmenimis.
  • Gyvenimo lygtis iškyla išgyvenimo apytaka, išplečiant Dievo šokį ketverybe, žinojimu ir nežinojimu. Gyvenimo lygtis išryškina skirtumą tarp Dievo žinojimo ir žmogaus nežinojimo. Dievą naujai išreiškia pabrėžiant jo nežinojimą.

Ką veikia gyvenimo lygtis

  • Gyvenimo lygtis išreiškia kaip buvimui atrodo nebuvimas, kaip Dievui atrodo meilė, kaip dvasiai atrodo vieningumas.
  • Gyvenimo lygtis priima ryšio galimybes ir išsako kaip jas išgyvena apimties asmuo.
  • Gyvenimo lygtimi pirma yra požiūris ir tik paskui yra jį išgyvenantis asmuo. Užtat asmens liudijimas yra prasmingas nes tai ką jisai liudija yra svarbiau už jį patį.
  • Gyvenimo lygtis išsako vaizduotės neiškreiptą tikrovę, kad pirma yra ryšių galimybė ir tik tada yra apimties nusakytas asmuo. Užtat gyvenimo lygtis išsako neįsivaizduojamojo tikrovę.
  • Keturi lygmenys nusako vienumo galimybes, kaip jisai gali būti išgyventas, koks gali būti santykis tarp vienumo ir jį išgyvenančio asmens: Dievas dvasia išgyvena tiesiogiai, Aš sandara išgyvenu netiesiogiai - už savęs, Tu atvaizdais neišgyveni tiesiogiai, Kitas vieningumu neišgyvena netiesiogiai.
  • Meilė išsako Dievo tikslingumą nes jisai atsisako savęs vardan gerumo. O tobulumas išsako gerumo tikslingumą nes viskas susiveda į gerumą.

Kodėl yra gyvenimo lygtis

  • Mes negalime įsivaizduoti paskiro Dievo nes jisai be ryšio, bet mes gyvenimo lygtimi galime įsivaizduoti Dievo santykį su gerumu, jam išėjus už savęs, tad gyvenimo ir amžino gyvenimo skirtumą, mūsų pasirinkimą.
  • Mes negalime Neįsivaizduojamojo (Dievo) įsivaizduoti, tačiau galime įsivaizduoti kaip Dievas mus įsivaizduoja. Tai yra žmogaus požiūris į Dievo požiūrį. Užtat tai sutampa su jokiu požiūriu. Tad įsivaizduojame kaip Dievas išeina už savęs į save.
Pridėtos 78-80 eilutės:
dvasiasandaraatvaizdaiesmė
poreikiaiabejonėslūkesčiaivertybės
Pridėta 87 eilutė:
  • Nuo dvasios atsiplėšia sandara. Atvaizdai juos sieja, o vieningumas skiria ir suderina.
Pakeistos 173-176 eilutės iš
į:
  • Tiek gyvenimas, tiek amžinas gyvenimas yra čia ir dabar, penkerybe, tad galim rinktis. Amžinas gyvenimas yra platesnis nes apima pradžią (artimą praeitį?) ir pabaigą (artimą ateitį?).
  • Gyvenimas yra amžino gyvenimo paneigimas.
  • Amžinu gyvenimu teisingai suprantame gerumą, jį suprantame plačiau, suprantame jo kilmę, kad jisai kyla iš Dievo, kuris nebūtinai geras.
Pakeistos 349-350 eilutės iš
  • Human view of God's view is the recurring element for composing both the nature of love and the nature of life. It combines (human) life and (God's) love in the most atomic way.
į:
  • Human view of God's view is the recurring element for composing both the nature of love and the nature of life. It combines (human) life and (God's) love in the most atomic way.
Ištrinta 358 eilutė:
Ištrintos 382-383 eilutės:

Human is a learner (what you believe is what happens) and God is a teacher (what you find is what you love). I should focus on the relationship between the seventh and eighth perspectives, between human and God.

Pakeistos 385-425 eilutės iš

Pabaiga

Trokštu viską žinoti ir tą žinojimą gražiai taikyti.

Ankstyvesnės mintys.

I have prepared for this for most of my childhood, and worked on this for all my life as an adult. These last twenty-two years I have observed and collected a wide variety of structures. My starting point is God, and the related concept of everything. My ending point is life, as the fact that God is good.

I've always had trouble writing up my thoughts because they are murky, but even worse, they want to spin out in all directions. And I can't prove much of anything, although that's not my goal, either.

I've found a natural point of convergence, a conclusion from which I can work backwards and lead to all the structures that I know of. My conclusion is:

"Life is the fact that God is good". Or more simply, "Life is the goodness of God".

Starting from just one conclusion: "Life is the goodness of God", I am able to explore "life", "goodness", "God", "is", etc. and work backwards, what do I mean? It's the conclusion that pulls everything together that I've been working on, and I find it attractive and natural. It leaves enormous room for clarification, elaboration. But it also works as a conclusion, in that I'm willing to take my stand here, and I'm able to confess my dogma, what I'll not retreat from. My "core values", so to speak.

There is a greater assertion, which I have drawn from the Gospel of John: "Everlasting life is the understanding that God is good." I am finding that to work from "Life is the goodness of God" is to work backwards, whereas to work with "Endless life is understanding the goodness of God" is to work forwards.

Just as my backwards-looking conclusion reflects my outlook, so it seems that the forwards-looking assertion reflects God's outlook, his venturing outwards to everlasting life. How may my looking back, or yours, find God and take up his looking forwards?

Daugelį metų pradėjau nuo išeities taško - Viskas - iš kurio viskas išsirituliodavau. Kai kada pamąstydavau, į ką viskas turėtų susivesti? Pamanydavau, kad tai turėtų būti Dievo gerumas. Benagrinėjant šv.Jono evangeliją ėmiau mąstyti apie santykį tarp Dievo už mūsų ir Dievo mumyse, kad gyvenimas yra Dievo gerumas, tačiau amžinas gyvenimas yra suvokimas Dievo gerumo, tad atskyrimas Dievo ir gerumo.

  • Po truputį supratau, kad juo labiau, amžinas gyvenimas yra suvokimas, jog Dievas nebūtinai geras. Šios mintys kilo betiriant šv.Jono evangeliją, ką Jėzui reiškia Dievo valia ir kaip ji skiriasi nuo mūsų valios.

Užrašai

Amžiną gyvenimą (ir ypač šuolius bei sąmonės išsiskaidymus, vieningumus) išsako asmenų lygties lygmenys:

  • Dievo valia: Šuolis tarp troškimo ir išgyvenimo lygmenų.
    • dešimt Dievo įsakymų? ženklų savybės? dvejonės (ir gvildenimai)? nesusivedimai? pertvarkymai?
    • kalbomis? išorinio požiūrio įsisavinimu vidiniu požiūriu, tad dangaus karalystės suvokimą žmoniškoje apimtyje
    • visumine santvarka? pertvarkymais
  • gera valia, jos rodymu: Šuoliu, tarpu, tarp žmonių.
    • išgyvenimų rūšys, gėrio kryptys, Kristaus pamokymai?
  • išmintimi: Šuoliu iš vienos savasties į kitą savastį per trečią savastį, papildinį
    • paskiras išgyvenimas, laipsnynas
  • Tiek gyvenimas, tiek amžinas gyvenimas yra čia ir dabar, tad galim rinktis. Amžinas gyvenimas yra platesnis nes apima pradžią ir pabaigą.
į:

Užrašai

Ištrintos 391-396 eilutės:
dvasiasandaraatvaizdaiesmė
poreikiaiabejonėslūkesčiaivertybės
  • Nuo dvasios atsiplėšia sandara. Atvaizdai juos sieja, o vieningumas skiria ir suderina.
Ištrintos 463-465 eilutės:
  • Gyvenimas yra amžino gyvenimo paneigimas.
  • Amžinu gyvenimu teisingai suprantame gerumą, jį suprantame plačiau, suprantame jo kilmę, kad jisai kyla iš Dievo, kuris nebūtinai geras.
Ištrintos 465-483 eilutės:

Gyvenimo lygtis

  • Gyvenimo lygtis 4x4 išreiškia semantiką sintakse 4 lygmenimis ir išreiškia sintaksę semantika 4 lygmenimis.
  • Gyvenimo lygtis iškyla išgyvenimo apytaka, išplečiant Dievo šokį ketverybe, žinojimu ir nežinojimu. Gyvenimo lygtis išryškina skirtumą tarp Dievo žinojimo ir žmogaus nežinojimo. Dievą naujai išreiškia pabrėžiant jo nežinojimą.

Kas yra gyvenimo lygtis

  • Gyvenimo lygtis yra atsakymas į gyvenimo klausimą, keturi atsakymai į keturių apytakų tyrimus.

Ką veikia gyvenimo lygtis

  • Gyvenimo lygtis išreiškia kaip buvimui atrodo nebuvimas, kaip Dievui atrodo meilė, kaip dvasiai atrodo vieningumas.
  • Gyvenimo lygtis priima ryšio galimybes ir išsako kaip jas išgyvena apimties asmuo.
  • Gyvenimo lygtimi pirma yra požiūris ir tik paskui yra jį išgyvenantis asmuo. Užtat asmens liudijimas yra prasmingas nes tai ką jisai liudija yra svarbiau už jį patį.
  • Gyvenimo lygtis išsako vaizduotės neiškreiptą tikrovę, kad pirma yra ryšių galimybė ir tik tada yra apimties nusakytas asmuo. Užtat gyvenimo lygtis išsako neįsivaizduojamojo tikrovę.
  • Keturi lygmenys nusako vienumo galimybes, kaip jisai gali būti išgyventas, koks gali būti santykis tarp vienumo ir jį išgyvenančio asmens: Dievas dvasia išgyvena tiesiogiai, Aš sandara išgyvenu netiesiogiai - už savęs, Tu atvaizdais neišgyveni tiesiogiai, Kitas vieningumu neišgyvena netiesiogiai.
  • Meilė išsako Dievo tikslingumą nes jisai atsisako savęs vardan gerumo. O tobulumas išsako gerumo tikslingumą nes viskas susiveda į gerumą.

Kodėl yra gyvenimo lygtis

  • Mes negalime įsivaizduoti paskiro Dievo nes jisai be ryšio, bet mes gyvenimo lygtimi galime įsivaizduoti Dievo santykį su gerumu, jam išėjus už savęs, tad gyvenimo ir amžino gyvenimo skirtumą, mūsų pasirinkimą.
  • Mes negalime Neįsivaizduojamojo (Dievo) įsivaizduoti, tačiau galime įsivaizduoti kaip Dievas mus įsivaizduoja. Tai yra žmogaus požiūris į Dievo požiūrį. Užtat tai sutampa su jokiu požiūriu. Tad įsivaizduojame kaip Dievas išeina už savęs į save.
2022 balandžio 11 d., 15:32 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 147-152 eilutės iš
į:
  • Amžinas gyvenimas vyksta dviprasmybėje, o gyvenimas vienareikšmiškas, tad veda į mirtį. Mirtis iškyla derinant gyvenimą ir amžiną gyvenimą.
  • Gyvenimas sieja jautrumą ir atliepumą, o amžinas gyvenimas juos atskiria.
  • Gyvenimas: jautrumas, tada atliepiamumas. Amžinas gyvenimas, tai atvirkščiai: nusistatymas, tada atsidavimas. Tai kūryba. Tai aštuntas požiūris. O gyvenimą apibrėžia septynerybė, septynios apytakos, kūno sistemos, tai tapatumai, besikartojanti veikla. O kūryba, tai netapatumas, tai nesikartoja, o plėtojasi.
  • Dviprasmybė yra brandos sąlyga. Juk keičiamės ir išliekames tas pats. Palyginti su prasmingais išgyvenimais, su pradiniu ir galutiniu asmeniu ir su meile, kurios palaikomas asmuo gali atsisakyti savęs.
  • Gyvenimas atskleidžia, amžinu gyvenimu atsiskleidžiama.
Pakeistos 390-395 eilutės iš

Amžinas gyvenimas ir gyvenimas

  • Amžinas gyvenimas vyksta dviprasmybėje, o gyvenimas vienareikšmiškas, tad veda į mirtį. Mirtis iškyla derinant gyvenimą ir amžiną gyvenimą.
  • Gyvenimas sieja jautrumą ir atliepumą, o amžinas gyvenimas juos atskiria.
  • Gyvenimas: jautrumas, tada atliepiamumas. Amžinas gyvenimas, tai atvirkščiai: nusistatymas, tada atsidavimas. Tai kūryba. Tai aštuntas požiūris. O gyvenimą apibrėžia septynerybė, septynios apytakos, kūno sistemos, tai tapatumai, besikartojanti veikla. O kūryba, tai netapatumas, tai nesikartoja, o plėtojasi.
  • Dviprasmybė yra brandos sąlyga. Juk keičiamės ir išliekames tas pats. Palyginti su prasmingais išgyvenimais, su pradiniu ir galutiniu asmeniu ir su meile, kurios palaikomas asmuo gali atsisakyti savęs.
  • atsiskleisti
į:
2022 balandžio 11 d., 15:30 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 75 eilutė:
  • Dievas yra dvasia. Sandara yra už dvasios. Gerumas yra dvasia sandaroje. Gyvenimas yra sutapimas dvasios už sandaros ir sandaroje. Kitaip tarus, gyvenimas yra reiškinys, kad Dievas yra geras.
Ištrinta 79 eilutė:
Ištrintos 213-224 eilutės:

Dvasia, sandara, atvaizdai, vieningumas

  • Išeities taškai. Besąlygiškas, asmenimis (Dievu, Manimi, Tavimi, Kitu), įsitraukiant į požiūrį, į sąlygiškumą: Mylėk Dievą. Sąlygiškas, pradedant vieningumu, atsiplėšiant nuo savęs, link besąlygiškumo, link savo prielaidų: Mylėk artimą.

Dvasia ir sandara

Dvasia santvarkoje:

  • Dievas yra dvasia.
  • Sandara yra už dvasios.
  • Gerumas yra dvasia sandaroje.
  • Gyvenimas yra sutapimas dvasios už sandaros ir sandaroje. Kitaip tarus, gyvenimas yra faktas, kad Dievas yra geras.
2022 balandžio 11 d., 15:20 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrintos 29-32 eilutės:

Požiūrio lygtis

  • Kaip susiję suvokimas ir požiūrio lygtis, ką reiškia ketvirta sąvoka: nesutapimas?
  • Ar sutapimas sutampa ar nesutampa su nesutapimu?
Ištrintos 36-38 eilutės:
Pridėtos 114-118 eilutės:

Keturi stulpai

Dievo stulpas: Dievas, viskas, troškimai, meilė

  • Meilė pagrįsta tvarka, o Dievas pagrįsta laisve. Laisvė yra galimybė pranokti betvarkę. Dievas duoda mums pasižiūrėti už savęs.
Pakeistos 339-344 eilutės iš

Tvarka, betvarkė, laisvė

Meilė (tvarka) ir Dievas (laisvė)

  • Love is based in order, whereas God is based in freedom. Freedom is the possibility to go beyond chaos. God has us look beyond ourselves.

Priėjimas, tapatumas

į:
  • Tvarka, betvarkė, laisvė
  • Priėjimas, tapatumas
2022 balandžio 11 d., 15:13 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 146-149 eilutės:

Skiriasi gyvenimas ir amžinas gyvenimas

  • Meilė yra tas palaikymas kuriuo galime žiūrėti Dievo akimis. Gyvenimas yra tai ką tuomi matome, o amžinas gyvenimas yra tai, kuomi žiūrime.
  • Esame tai, kuomi yra meilė ir gyvenimas, amžinas gyvenimas ir amžina meilė.
Ištrintos 300-305 eilutės:

Meilė ir gyvenimas

Love is that support by which we can look through God's eyes. Life is that we thereby see, and eternal life is that we thereby look.

We are that by which there is love and life, eternal life and endless love.

2022 balandžio 11 d., 15:04 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 137 eilutė iš:
  • Veiksniai +1, +2, +3 gali būti suprasti kaip požiūrio lygties dalys, vienanarė (-1), dvinarė (-2) ir trinarė (-3). Jos išreiškia veiklą, ne sandarą.
į:
  • Veiksmai +1, +2, +3 gali būti suprasti kaip požiūrio lygties dalys, vienanarė (-1), dvinarė (-2) ir trinarė (-3). Jos išreiškia veiklą, ne sandarą.
Pridėtos 140-145 eilutės:

Požiūrio lygties - gyvenimo lygties kampai:

  • tiesa (nesandarumas, antisandara) - Dievas
  • sąvoka (sandarumas) - gerumas
  • žvilgsnis - gyvenimas
  • požiūris (atskyrimas, suvokimas) - amžinas gyvenimas
Pakeistos 247-252 eilutės iš

Gyvenimo lygties kampai:

  • tiesa (nesandarumas, antisandara) - Dievas
  • sąvoka (sandarumas) - gerumas
  • žvilgsnis - gyvenimas
  • požiūris (atskyrimas, suvokimas) - amžinas gyvenimas
į:
Pakeistos 306-314 eilutės iš

Love is that which introduces good when there is yet no system, hence no bad. And that good is always with God.

The unity of our view is expressed by God as observer, and the completeness of our view is expressed by God as observed. They are related by what is familiar to us, and they stand distinct from that in that they are unobstructed. Our role is to clear the way for what is familiar. The observer's love and the observed's life are related by way of the access that we provide. They are fully related when there is such access in every way.

The observer contributes Understanding, which is the nature of love and the practice of life. The observer ever goes beyond themselves by taking up a view outside itself. The observer's understanding holds these views all separate. In the chain of views, God's view stays the same, but human's view evolves.

The observed contributes Structure, which is the nature of life and the practice of love. The observed is ever reinterpreted in a new way that coincides with all the previous ways. The observer's structure holds these views all together. In the chain of reinterpretations, human's view stays the same, but God's view evolves.

Understanding keeps the views different as they unfold so that there can be access in every way. Structure holds together the different views as applying to the same life.

į:

Meilė yra tai, kas diegia gerumą dar nesant santvarkai, tad nesant blogumui. Ir tas gerumas visada su Dievu.

Mūsų žvilsnio vieningumą išreiškia Dievas kaip pažinovas, o mūsų žvilgsnio pilnumą išreiškia Dievas kaip pažintasis. Juos sieja tai, kas mums pažįstama, ir jie išsiskiria nuo to, kas mums pažįstama, savo nevaržomumu. Mūsų vaidmuo yra atverti kelią tam, kas mums pažįstama. Pažinovo meilę ir pažintojo gyvenimą sieja priėjimo būdu, kurį parūpiname. Jie yra pilnai susiję kai toks priėjimas įmanomas visais būdais.

  • The observer contributes Understanding, which is the nature of love and the practice of life. The observer ever goes beyond themselves by taking up a view outside itself. The observer's understanding holds these views all separate. In the chain of views, God's view stays the same, but human's view evolves.
  • The observed contributes Structure, which is the nature of life and the practice of love. The observed is ever reinterpreted in a new way that coincides with all the previous ways. The observer's structure holds these views all together. In the chain of reinterpretations, human's view stays the same, but God's view evolves.
  • Understanding keeps the views different as they unfold so that there can be access in every way. Structure holds together the different views as applying to the same life.
2022 balandžio 11 d., 14:55 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 117-120 eilutės:

Priėjimo lygmenys

  • There are four levels of access between God as Observer and God as Observed: nothing, something, anything and everything. God as Observer is the one beyond any system who derives Human as he goes beyond himself. So as this God enters the system we have: God, everything, wishing, love. But also, Human is God within system, and this Human pulls away from himself and thereby opens up room for God. As Human pulling away from himself, he is making separate, thus keeping separate God and good, thus allowing for God beyond system, and manifesting himself as God within system. This means that we can think of Human as beyond system as: God's will, good will, wisdom and eternal life. These all are expressions of Human who has gone beyond the system and hence is one with God. This sequence starts with complete deference and ends with complete coinciding of God and human. The complete deference to God's will shows that even when there is no access between God and human, it is possible for them to be connected by way of human's submission to God. Then the access opens up, so that good will is access by way of something - a channel for good, and wisdom is access by way of anything - a point to focus around, and finally eternal life is access by way of everything. Meanwhile, life (as the goodness of God) is the fact that Human can be as such within a system, and thus not comparable to God, but simply a creation of God. Whereas eternal life has him as a creator, a co-creator along with God. And good is the "system" which distinguishes these possibilities and relates God and human.
  • Požiūrių grandinių sulyginimas priėjimo lygmenimis. We have human's view of God's view whereby human's view goes beyond themselves to take up God's view. We have God's view of human's view whereby God's view goes beyond himself to take up human's view. How can they coincide? We have four levels of access so that the two may be considered as seeing the same. God as Observer and God as Observed can be in harmony.
Ištrintos 282-290 eilutės:

Four levels of access

Keturi lygmenys

There are four level of access between God as Observer and God as Observed: nothing, something, anything and everything. God as Observer is the one beyond any system who derives Human as he goes beyond himself. So as this God enters the system we have: God, everything, wishing, love. But also, Human is God within system, and this Human pulls away from himself and thereby opens up room for God. As Human pulling away from himself, he is making separate, thus keeping separate God and good, thus allowing for God beyond system, and manifesting himself as God within system. This means that we can think of Human as beyond system as: God's will, good will, wisdom and eternal life. These all are expressions of Human who has gone beyond the system and hence is one with God. This sequence starts with complete deference and ends with complete coinciding of God and human. The complete deference to God's will shows that even when there is no access between God and human, it is possible for them to be connected by way of human's submission to God. Then the access opens up, so that good will is access by way of something - a channel for good, and wisdom is access by way of anything - a point to focus around, and finally eternal life is access by way of everything. Meanwhile, life (as the goodness of God) is the fact that Human can be as such within a system, and thus not comparable to God, but simply a creation of God. Whereas eternal life has him as a creator, a co-creator along with God. And good is the "system" which distinguishes these possibilities and relates God and human.

We have human's view of God's view whereby human's view goes beyond themselves to take up God's view. We have God's view of human's view whereby God's view goes beyond himself to take up human's view. How can they coincide? We have four levels of access so that the two may be considered as seeing the same. God as Observer and God as Observed can be in harmony.

2022 balandžio 11 d., 14:25 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrintos 58-61 eilutės:

Renkamės tarp gyvenimo ir amžino gyvenimo

  • Gyvenimo lygtis yra du atsakymai į klausimą: Ar Dievas ir gerumas sutampa? Gyvenimas tvirtina, kad sutampa, o amžinas gyvenimas, kad nebūtinai.
  • Renkamės gyventi šiaip ar gyventi amžinai.
Pakeista 126 eilutė iš:

Požiūrio lygtis

į:
Pridėtos 136-139 eilutės:

Renkamės tarp gyvenimo ir amžino gyvenimo

  • Gyvenimo lygtis yra du atsakymai į klausimą: Ar Dievas ir gerumas sutampa? Gyvenimas tvirtina, kad sutampa, o amžinas gyvenimas, kad nebūtinai.
  • Renkamės gyventi šiaip ar gyventi amžinai.
Ištrintos 408-417 eilutės:

Tobulumas

  • Esmė yra tobula.
  • Būk tobulas. Mylėk besąlygiškai. Mylėk priešą. Mylėk Dievą.

Deriniai yra tinkamiausi sprendimai.

  • In working on database systems (and for John Harland), I noticed that every solution opens up new problems in what seemed to be a well defined way. For example, if we create a key for our front door, then we have the problem: what happens if we lose the key? and so on. This means that we might be able to generate a complete structuring of all problems and their solutions. Then the point is to have optimal solutions (as there would generally be no perfect solutions). An optimal solution might be one where we typically spend half of our energy on the general solution and half on the exceptions.
  • Consider also my thoughts on databases, finding the optimum between overengineering and underengineering. I have this set of ideas that every solution opens up new problems. So the optimal solution is when we neither overengineer nor underengineer, but spend roughly half our energy on the general cases and half our energy on the exceptions.
  • Optimality constraints are key to the languages. We minimalize the general constructions - do not have more spaces than needed. We maximalize the specific constructions - have the conversation carry as much transferable information as possible.
2022 balandžio 11 d., 14:22 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 55-56 eilutės iš

Gyvenimo lygtis apibūdina santykius su tuo už vaizduotės

į:

Gyvenimo lygtis apibūdina santykius su tuo, kas už vaizduotės

Ištrintos 58-61 eilutės:

Dievas, gerumas, gyvenimas, amžinas gyvenimas

Gyvenimo lygtis apibrėžia Dievą, gerumą, gyvenimą ir amžiną gyvenimą.

Pridėta 85 eilutė:
  • Gyvenimo lygtis apibrėžia Dievą, gerumą, gyvenimą ir amžiną gyvenimą.
2022 balandžio 09 d., 14:58 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 172-178 eilutės iš

In general, we may say "the unity of representations of structure of spirit". From a human point of view, the unity and the spirit are the same, which makes this cyclic. From God's point of view they are distinct. From a human point of view, for example, love and God are the same. So from a human point of view, spirit is the unity of representations. For example, God is the spirit of everything. Additionally, from the human point of view, God is the unity of the representations of everything. But God keeps unity and spirit distinct.

  • Vyksnys +1 plėtoja sandarą.
  • Vyksnys +2 plėtoja atvaizdus.
  • Vyksnys +3 plėtoja vieningumą.
į:

Esmė yra dvasios sandaros atvaizdų vieningumas

Žmogaus trejybė ir Dievo ketverybė

  • Žmogaus požiūriu, dvasia ir vieningumas sutampa, nes dvasia yra vieningumas, tad gaunasi trejybės ratas.
    • Žmogaus požiūriu dvasia yra vieningumas, kuris apibrėžia save: vieningumas yra sandaros atvaizdų vieningumas.
    • Žmogaus požiūriu, Dievas yra meilė, gerumas yra tobulumas, gyvenimas yra valia, amžinas gyvenimas yra Dievo valia.
  • Dievo požiūriu, dvasia ir vieningumas yra skirtingi.

Trys veiksmai

  • Veiksmas +1 plėtoja sandarą.
  • Veiksmas +2 plėtoja atvaizdus.
  • Veiksmas +3 plėtoja vieningumą.
2022 balandžio 09 d., 14:43 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 59-60 eilutės iš

Dievas, gerumas, gyvenimas, amžinas gyvenimas

į:
Ištrintos 62-98 eilutės:

Dievas

  • Meilė yra besąlygiška.
  • Dievas yra dvasia, jo sandara yra viskas. Visko atvaizdai yra 4 Dievo troškimai: jisai trokšta nieko (savarankiškas), kažko (užtikrintas), betko (ramus) ir visko (mylintis). Tad meilė yra Dievo sandaros atvaizdų vieningumas, kitaip tariant, meilė yra Dievo esmė. O Dievo esmė yra, kad jis gali būti net tada kai jo nėra.
  • Dievas yra asmuo, sandarą išgyvenantis.

Gerumas

  • Gerumas yra dvasia, jo sandara yra laisvumas. Laisvumo atvaizdai, tai 2 tapatumai: didėjantis laisvumas ir mažėjantis laisvumas. Jų vieningumas tai tobulumas.
  • Gerumas yra Dievas sąlygose. Gerumas yra laisvumo dvasia, o laisvumas yra gerumo sandara.
  • Gerumas yra tada kada Dievas visiškai išėjęs už savęs - jisai mylintis, o mes gyvename vertybėmis - gerumu. O gėrio kryptys iškyla tada kada Dievas nevisiškai išėjęs už savęs, užtat tai tėra gėrio kryptys, ne pats gerumas. Geroji naujiena yra gerumo gerumas.
  • Gerumas kaip toks iškyla ne Dievo šokyje, o gyvenimo lygtimi - susivokiančiojo požiūriu. Gerumas yra itin sąlygiškas ir nėra besąlygiško gerumo.

Gyvenimas

  • Gyvenimas yra dvasia, jo sandara yra betkas. Betko atvaizdai, tai 6 pasirinkimai. Jų vieningumas yra valia.
  • Gyvenimas, tai Dievo gerumas - Dievo ir gerumo sutapimas. Sutampa santvarkoje.
  • Gyvenimas yra Dievo gerumas, tai yra, gyvenimas yra sutapimas Dievo už sąlygų ir gerumo sąlygose. Pavyzdžiui, medis yra gyvas nes jame deri jį globojanti visuma ir jo viduje pasireiškiantis laisvumas.
  • Žmogaus žvilgsnis (betko žinojimas) yra betkas, žmogaus požiūris (betko nežinojimas) yra pasirinkimai, žmogaus valia (betko įsisąmonijimas).
  • If we presume that God is good, then goodness is prior to God, thus greater than God, so that God is simply the essence of goodness, and actually goodness is God. This is the view of Life: life is the fact that God is good.
  • Dievo gerumas yra žinojimai išreiškiantys mūsų likimą: gyvenimas, betkas, pasirinkimai, valia.

Amžinas gyvenimas

  • Amžinas gyvenimas yra dvasia, jo sandara yra išmintis. Išminties atvaizdai, tai gera valia, kurią nusako 4x2 gėrio kryptys. Jų vieningumas yra Dievo valia.
  • Amžinas gyvenimas yra suvokimas, jog Dievas nebūtinai geras.
  • Amžinas gyvenimas yra Dievo ir gerumo atskyrimas. Nesutampa už santvarkos.
  • Dievas nebūtinai geras! Ši mintis sunki bet teisinga ir visų svarbiausia. Ji atveria galimybę ne šiaip gyventi ir mirti, o amžinai bręsti, vis naujai dalyvauti Dievo tyrime, ar jisai būtinas? Apie tai rašiau pranešimą, Amžinai bręsti ar šiaip gyventi.
  • Suvokimas, tai atskyrimas ir išskyrimas.
  • Atskirdami gerumą (sąlygose) ir Dievą (nebūtinai sąlygose) įžvelgiame Dievo pirmenybę gerumo atžvilgiu. Svarbiau, kad būtų Dievas, o ne gerumas.
  • Mūsų sąlygose Dievas gali nebūti - jisai viską gali - ir galim su juo ryšio neturėti, kaip kad Kristus ant kryžiaus, kada kentė, "Dieve, kodėl mane apleidai?"
  • Gerumo dažnai nėra, bet tai jau gal ne Dievo, o mūsų reikalas juo pasirūpinti.
  • Kas aklai tvirtina, kad "Dievas yra geras", tas daug kam abejingas, tas šiaip gyvena ir miršta, o kas nuoširdžiai mato, jog dažnai kol kas anksti tvirtinti, koks Dievas, tas jau čia ir dabar amžinai bręsta, kad Dievas iš tiesų būtų geras.
  • "Dievas nebūtinai geras; gyvenimas nebūtinai teisingas", tai, kiek žinau, sunkiausia ir prasmingiausia tiesa, apie kurią, manau, Jėzus kalbėjo, sakydamas, "Dar daugel jums turėčiau kalbėti, bet dabar jūs negalite pakelti."
  • Dievo žvilgsnis (visko žinojimas) yra išmintis, Dievo požiūris (visko nežinojimas) yra gera valia, Dievo valia (visko įsisąmonijimas).
  • If we do not presume that God is good, then his goodness is simply his explicit nature within our context, and so God and good are separate, and we ourselves are raised above context, as in EternalLife.
  • Amžinas gyvenimas, išmintis, gera valia, Dievo valia yra Dievo nežinojimai, juk atsiremia į mūsų laisvę.
  • Eternal life is making evident the system that separates God outside of us, and God within us, and the gaps in between. This is when God within us and God beyond us observe each other. In order to observe each other, they must be separate from each other.
  • Kristus išgydė neregį. Blogis yra dėl to, kad reikštųsi Dievo darbai.
Ištrinta 66 eilutė:
Pakeistos 218-232 eilutės iš

Amžinas gyvenimas ir meilė

  • Amžinas gyvenimas - pažinti Dievą,
  • Išmintis - žinoti viską,
  • Gera valia - žinoti troškimus,
  • Dievo valia - pažinti meilę

Meilė, tai laisvės palaikymas. Meilės palaikymas, tai pagarba laisvei:

  • Dievo valia: Dievo pagarba laisvei
  • gera valia: mano pagarba laisvei
  • išmintis: tavo pagarba laisvei?
  • amžinas gyvenimas: kito pagarba laisvei?

Gyvenimo lygtis ir Dievo šokio aštuonerybė

į:

Gyvenimo lygties kilmė

Gyvenimo lygtis ir Dievo šokio aštuonerybė

2022 balandžio 09 d., 14:25 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 389-409 eilutės iš

Note that human view of God's view is the recurring element for composing both the nature of love and the nature of life, and that it combines (human) life and (God's) love in the most atomic way.

Gera valia

Always show good will - here the emphasis is on show, reaching out to another so that they might see - this is perhaps the equation of life for one of the four levels, the one for good will.

Key is that we allow those gaps to serve others, so that we make way for them, and we might all be one. We don't presume that God is good, but rather we participate to make that be the case. Think about the importance of "making way for others" in eternal life, as God makes way for Jesus, and Jesus makes way for us.

It seems that the equations for eternal life are based on God as observed (through the omniscope, etc.) whereas the equations for life are based on God as observer (through divisions, etc.) Life is driven by static structures (divisions, representations, topologies) and eternal life is driven by dynamic structures (the three languages).

Note: consider God as observed as chaos, and God as observer as order. So this is a relationship between chaos and order. And compare this with theater and the two Russian acting schools of Michail Chekhov (fantastical, logical) and Stanislovsky (psychological). (Thank you to Rimas Morkunas).

When God is observer, then God coincides with good, he coincides with us, he goes beyond himself, into the bounded, and so this is life. He lives as the bounded. But when God is observed, then he is separate from good, we coincide with him, we go beyond ourselves to him, to the unbounded, and that is eternal life. We live as the unbounded. He waits for us.

Order, Chaos, Freedom

Love is based in order, whereas God is based in freedom. Freedom is the possibility to go beyond chaos. God has us look beyond ourselves.

Access, Coinciding

We provide access to God to himself, either Everything, Anything, Something, Nothing. He is both within our system and beyond our system, and we provide him access to himself. The greater the access, the less he is separated from himself, accordingly by nothing, something, anything, everything. The amount of access gives the extent to which he coincides with us. As God and good he does not coincide with us, but as love and perfection he coincides with us completely.

į:

Žmogaus požiūris į Dievo požiūrį

  • Human view of God's view is the recurring element for composing both the nature of love and the nature of life. It combines (human) life and (God's) love in the most atomic way.

Dievas kaip pažinovas ir kaip pažintasis

  • It seems that the equations for eternal life are based on God as observed (through the omniscope, etc.) whereas the equations for life are based on God as observer (through divisions, etc.) Life is driven by static structures (divisions, representations, topologies) and eternal life is driven by dynamic structures (the three languages).
  • Consider God as observed as chaos, and God as observer as order. So this is a relationship between chaos and order. And compare this with theater and the two Russian acting schools of Michail Chekhov (fantastical, logical) and Stanislovsky (psychological). (Thank you to Rimas Morkunas).
  • When God is observer, then God coincides with good, he coincides with us, he goes beyond himself, into the bounded, and so this is life. He lives as the bounded. But when God is observed, then he is separate from good, we coincide with him, we go beyond ourselves to him, to the unbounded, and that is eternal life. We live as the unbounded. He waits for us.

Tvarka, betvarkė, laisvė

Meilė (tvarka) ir Dievas (laisvė)

  • Love is based in order, whereas God is based in freedom. Freedom is the possibility to go beyond chaos. God has us look beyond ourselves.

Priėjimas, tapatumas

2022 balandžio 09 d., 13:48 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 602-690 eilutės:

Šiaip gyvenimas ir amžinas gyvenimas

I would like to write more about "life" and "eternal life" as opposites, much like "decreasing slack" and "increasing slack". Briefly, we may think of life as the goodness of God (or structurally, anything is everything plus slack). But, as I read in the Gospel of John, eternal life is understanding the goodness of God. To understand the goodness of God is to keep the two concepts separate, to recognize good and God as independent concepts, and not to assume that they are related. Unfortunately, so often we presume that God is good. That is very harmful because it diminishes what God means to us. In our lives, we can testify to many injustices which have yet to be fixed. It is too early for us as witnesses to say that God is good. The facts aren't in yet! And to claim to know that God is good is to make him unreal. If we look forwards, outwards, then we think in terms of increasing slack, that yes, perhaps in the very end God is good, and yet there is an eternity of possibility for him to have that be so. God is not constrained by good, he does not have to be good, it is up to him whether he is. By presuming his goodness, we are constraining him, our narrow little minds are binding him to good, and we are therefore looking backwards. Our lives are finite, and we can explain away everything in them, until there is nothing left, and we have death.

I find it helpful to recognize that I, as a human, find it hard enough to wish for my own "life". In general, we tend to tune ourselves out, to diminish ourselves, to be unsuccessful, to dissipate ourselves, to walk away from our life. And so "eternal life" isn't even relevant. Scripture inspires me that it is not my wish, but God's wish that I live forever. If we define "love" as "support of life" (to love X = to support the life of X), then it is God's love for us that makes for eternal life. That is what God wants for us, not what we want for ourselves. If we understand life, if we understand the goodness of God, and if we disentangle the concepts of God and good, then we can look forwards, we can appreciate the reality of life so far, and we can be open to all the wrongs so far that may be yet redeemed, and all the many good things left that might come. We can and do live this "eternal life" now when we choose to allow for the open question of God's goodness and participate as a player - when we are sensitive, responsive, engaged. And we choose "death" when, alternatively, we consider it all closed and let that logic unravel any slack we have.

I liked very much Frank Mosca's letters. I think that the relation between "love" and "life" is very much that kind of give and take, that slack between structure and activity, which we may aesthetically ascribe to God with regard to us. And I am thinking that, just as we ought to shift from focusing on "life" to "eternal life" as I sketch above, but so we might shift from "love" (support of life as we might see it) to "God's love" (support of our life as the eternal life that he cares about).

If we live the open-ended outlook of eternal life, then I think that the CTMU might say that such an outlook can't be snapped by any physical events. Instead, we take our outlook with us, and all of our life which it connects to, into a broader reinterpretation that is open to connect with other such. Our life can be stopped only if we restrict ourselves to a closed outlook which, sadly, is the one that our society presumes upon us, and the one that would have us be reduced to nothing more than that which we have already been. The proof, so to speak, is that we are able to have an outlook "eternal life" which is not what we ourselves want, but what is given to us nonetheless, and which connects the unfolding future to our openness to it, so that it has a stake in our being ever alive, and we're able to drag the "real world" along with us, "uncollapsed" I suppose. The Psalmist clings to God's glory, for if his fate is tied to God's glory, then he will ever be alive.

In summary, I think that God would not be attractive if he might might forbid some good because it would also bring bad. I think that we, as systems, open ourselves and break out of evil by allowing for the question Whether? and the answer Why! as they naturally transcend us. Allowing for an answer Why! makes our question Why? meaningful, and allowing for a question Whether? makes our answer Whether! meaningful. We can thereby open ourselves to integration by that which is truly bigger than us, so that it might peer through us, see itself through us, and so live through us.

I think that the nature of life continuing openly, uncollapsed by physical events, is a question that we might apply the CTMU to, especially in defining further, what is life? We might be able to show what structures and activities in this world are actually relevant to that broader world. We might engineer bridges back and forth with that broader world, perhaps through prayer and good deeds. This might also have application to our health care systems. I look forward to exploring connections between the CTMU and my own quest "to know everything and apply that usefully". I'm especially stirred by Frank's letters on what I might think of as God's love. Here is my current attempt at an Overview of how everything unfolds.

2022 balandžio 09 d., 13:44 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 7 eilutė:
2022 balandžio 09 d., 13:23 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 28-30 eilutės iš

Amžinas gyvenimas

  • Naujai peržiūrėti Jėzaus mintis šv.Jono evangelijoje apie amžiną gyvenimą.
į:

Gyvenimas ir amžinas gyvenimas

  • Kaip deri gyvenimas ir amžinas gyvenimas?
Pridėtos 464-482 eilutės:

Amžinas gyvenimas ir gyvenimas

  • Amžinas gyvenimas vyksta dviprasmybėje, o gyvenimas vienareikšmiškas, tad veda į mirtį. Mirtis iškyla derinant gyvenimą ir amžiną gyvenimą.
  • Gyvenimas sieja jautrumą ir atliepumą, o amžinas gyvenimas juos atskiria.
  • Gyvenimas: jautrumas, tada atliepiamumas. Amžinas gyvenimas, tai atvirkščiai: nusistatymas, tada atsidavimas. Tai kūryba. Tai aštuntas požiūris. O gyvenimą apibrėžia septynerybė, septynios apytakos, kūno sistemos, tai tapatumai, besikartojanti veikla. O kūryba, tai netapatumas, tai nesikartoja, o plėtojasi.
  • Dviprasmybė yra brandos sąlyga. Juk keičiamės ir išliekames tas pats. Palyginti su prasmingais išgyvenimais, su pradiniu ir galutiniu asmeniu ir su meile, kurios palaikomas asmuo gali atsisakyti savęs.
  • atsiskleisti

Amžiną gyvenimą (ir ypač šuolius bei sąmonės išsiskaidymus, vieningumus) išsako asmenų lygties lygmenys:

  • Dievo valia: Šuolis tarp troškimo ir išgyvenimo lygmenų.
    • dešimt Dievo įsakymų? ženklų savybės? dvejonės (ir gvildenimai)? nesusivedimai? pertvarkymai?
    • kalbomis? išorinio požiūrio įsisavinimu vidiniu požiūriu, tad dangaus karalystės suvokimą žmoniškoje apimtyje
    • visumine santvarka? pertvarkymais
  • gera valia, jos rodymu: Šuoliu, tarpu, tarp žmonių.
    • išgyvenimų rūšys, gėrio kryptys, Kristaus pamokymai?
  • išmintimi: Šuoliu iš vienos savasties į kitą savastį per trečią savastį, papildinį
    • paskiras išgyvenimas, laipsnynas
  • Tiek gyvenimas, tiek amžinas gyvenimas yra čia ir dabar, tad galim rinktis. Amžinas gyvenimas yra platesnis nes apima pradžią ir pabaigą.
2021 lapkričio 24 d., 14:06 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 465-466 eilutės:
  • Gyvenimo lygtis grindžia požiūrius ir lygmenis.
2021 spalio 12 d., 16:20 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 466-467 eilutės:
  • Gyvenimo lygties lygmenys visumą grindžia kaip sąvoką.
2021 spalio 01 d., 15:30 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 555-571 eilutės iš
į:

Kas yra gyvenimo lygtis

  • Gyvenimo lygtis yra atsakymas į gyvenimo klausimą, keturi atsakymai į keturių apytakų tyrimus.

Ką veikia gyvenimo lygtis

  • Gyvenimo lygtis išreiškia kaip buvimui atrodo nebuvimas, kaip Dievui atrodo meilė, kaip dvasiai atrodo vieningumas.
  • Gyvenimo lygtis priima ryšio galimybes ir išsako kaip jas išgyvena apimties asmuo.
  • Gyvenimo lygtimi pirma yra požiūris ir tik paskui yra jį išgyvenantis asmuo. Užtat asmens liudijimas yra prasmingas nes tai ką jisai liudija yra svarbiau už jį patį.
  • Gyvenimo lygtis išsako vaizduotės neiškreiptą tikrovę, kad pirma yra ryšių galimybė ir tik tada yra apimties nusakytas asmuo. Užtat gyvenimo lygtis išsako neįsivaizduojamojo tikrovę.
  • Keturi lygmenys nusako vienumo galimybes, kaip jisai gali būti išgyventas, koks gali būti santykis tarp vienumo ir jį išgyvenančio asmens: Dievas dvasia išgyvena tiesiogiai, Aš sandara išgyvenu netiesiogiai - už savęs, Tu atvaizdais neišgyveni tiesiogiai, Kitas vieningumu neišgyvena netiesiogiai.
  • Meilė išsako Dievo tikslingumą nes jisai atsisako savęs vardan gerumo. O tobulumas išsako gerumo tikslingumą nes viskas susiveda į gerumą.

Kodėl yra gyvenimo lygtis

  • Mes negalime įsivaizduoti paskiro Dievo nes jisai be ryšio, bet mes gyvenimo lygtimi galime įsivaizduoti Dievo santykį su gerumu, jam išėjus už savęs, tad gyvenimo ir amžino gyvenimo skirtumą, mūsų pasirinkimą.
  • Mes negalime Neįsivaizduojamojo (Dievo) įsivaizduoti, tačiau galime įsivaizduoti kaip Dievas mus įsivaizduoja. Tai yra žmogaus požiūris į Dievo požiūrį. Užtat tai sutampa su jokiu požiūriu. Tad įsivaizduojame kaip Dievas išeina už savęs į save.


2021 rugsėjo 30 d., 14:33 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 156 eilutė iš:
  • Gyvenimo lygtis yra apibrėžimų pagrindas. Ja sutampa apibrėžimo pavidalas (požiūrių lygtis) ir apibrėžimo turinys (asmenų ketverybė).
į:
  • Gyvenimo lygtis yra apibrėžimų pagrindas. Ja sutampa apibrėžimo pavidalas (požiūrio lygtis) ir apibrėžimo turinys (asmenų ketverybė).
Pakeista 161 eilutė iš:

Požiūrių lygtis

į:

Požiūrio lygtis

Pakeista 190 eilutė iš:

Požiūrių lygtis ir ketverybė

į:

Požiūrio lygtis ir ketverybė

Pakeista 193 eilutė iš:
  • Gyvenimo lygtis dvejaip (požiūrių lygtimi ir ketverybe) išsako asmenis (Dievą, Mane, Tave, Kitą) ir sieja tuos du išsakymus daugyba. Tuo tarpu juos sudeda aštuonerybė.
į:
  • Gyvenimo lygtis dvejaip (požiūrio lygtimi ir ketverybe) išsako asmenis (Dievą, Mane, Tave, Kitą) ir sieja tuos du išsakymus daugyba. Tuo tarpu juos sudeda aštuonerybė.
Pakeista 496 eilutė iš:
  • Gyvenimo lygtis - 4 asmenų lygmenys sudaro trejybės ratą - tad galima įžvelti keturis trejybės atvaizdus, aplinkybes 4x3. Tai yra, kiekvienam požiūrio lygties nariui yra trejybės atvaizdas. Ogi trejybės atvaizdus dėlioja ketverybė. Tad kaip suprasti. Ar tokiu būdu yra ryšys tarp požiūrio lygtis ir ketverybės? Juk ketverybė susijusi su trejybės visuma, su nulybės atvaizdais, tad gal požiūrių lygtis apibūdina, kaip įsivaizduoti paskirus trejybės narius?
į:
  • Gyvenimo lygtis - 4 asmenų lygmenys sudaro trejybės ratą - tad galima įžvelti keturis trejybės atvaizdus, aplinkybes 4x3. Tai yra, kiekvienam požiūrio lygties nariui yra trejybės atvaizdas. Ogi trejybės atvaizdus dėlioja ketverybė. Tad kaip suprasti. Ar tokiu būdu yra ryšys tarp požiūrio lygtis ir ketverybės? Juk ketverybė susijusi su trejybės visuma, su nulybės atvaizdais, tad gal požiūrio lygtis apibūdina, kaip įsivaizduoti paskirus trejybės narius?
2021 rugsėjo 16 d., 14:38 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 465-468 eilutės:
  • Dvasia išgyvena bendrai, sandaros tarpais, aplamai tarpu, žmogaus galimybe, Kitu.
dvasiasandaraatvaizdaiesmė
poreikiaiabejonėslūkesčiaivertybės
2021 rugsėjo 15 d., 12:12 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 464-467 eilutės:
  • Nuo dvasios atsiplėšia sandara. Atvaizdai juos sieja, o vieningumas skiria ir suderina.
2021 rugsėjo 10 d., 12:35 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 542-545 eilutės:

Gyvenimo lygtis

  • Gyvenimo lygtis 4x4 išreiškia semantiką sintakse 4 lygmenimis ir išreiškia sintaksę semantika 4 lygmenimis.
  • Gyvenimo lygtis iškyla išgyvenimo apytaka, išplečiant Dievo šokį ketverybe, žinojimu ir nežinojimu. Gyvenimo lygtis išryškina skirtumą tarp Dievo žinojimo ir žmogaus nežinojimo. Dievą naujai išreiškia pabrėžiant jo nežinojimą.
2021 rugsėjo 01 d., 15:10 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 509-510 eilutės:
  • Išmintis skiria apibrėžtumą (žinomumą) ir neapibrėžtumą (nežinomumą). Išmintis atskiria viską (apibrėžtumą - visų apimčių visumą) ir laisvumą (neapibrėžtumą - didėjantį ir mažėjantį - suprantame kaip santvarkos laisvumą). Yra keturios apimtys: nežinomas nežinomumas, žinomas nežinomumas, nežinomas žinomumas, žinomas žinomumas.
2021 rugpjūčio 21 d., 16:54 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 109-114 eilutės:
  • Galiu pabrėžti gyvenimo lygties asmenis, jų požiūrius: Dievo, Mano (gerumo), Tavo (gyvenimo - atgal į Dievą, bendravimą), Kito (amžino gyvenimo - lygiagrečiai, bendrystę, su Dievu).
  • Vertybių kalbos lygmenys:
    • Asmenys (Dievas)
    • Jų (bendros, bendro asmens) aplinkybės, juos visus siejančias.
    • Paskiro (mano) asmens santykis su kitais asmenimis.
    • To santykio paryškinimas (pasaulyje).
2021 gegužės 26 d., 13:11 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 133 eilutė iš:
  • Vieningumai įvairiai išreiškia pritarimą, sutikimą, neprieštaravimą, tad meilę - tiek pačia meile, tiek valia, tiek Dievo valia, tiek tobulumu.
į:
  • Vieningumai įvairiai išreiškia pritarimą, sutikimą, neprieštaravimą, tad meilę - tiek pačia meile, tiek valia, tiek Dievo valia, tiek tobulumu. Tobulumas, valia, Dievo valia išreiškia meilės santykį su sąlygomis, su nesutikimu, prieštaravimu, neigimu. Vieningumas išsako tai, kad pritarimas yra esmė nieko apimtyje palaikantis platesnę raišką įvairiausiose apimtyse, palaikantis visišką atsiskleidimą. Pritarimas yra palaikymas, prisidėjimas.
2021 gegužės 26 d., 13:09 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 133 eilutė:
  • Vieningumai įvairiai išreiškia pritarimą, sutikimą, neprieštaravimą, tad meilę - tiek pačia meile, tiek valia, tiek Dievo valia, tiek tobulumu.
2021 gegužės 26 d., 10:29 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 457-461 eilutės:
  • Dievo valia (gyventi Kitu) yra vieningumas
  • geros valios (gyventi Tavimi) - jos įvairiausių krypčių - kuriomis ji puoselėja laisvumą, išsaugoja laisvę - Dievas gali gyventi už žmogaus, o žmogus žmogumi - atvaizduojančią
  • išmintį (gyventi Manimi) - tai sandara, išreiškianti
  • amžiną gyvenimą (gyventi Dievu, amžinai bręstančiu) kuri suvedama su pirmapradžiu Dievu
2021 gegužės 26 d., 10:28 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 26-27 eilutės iš
į:
  • Visame žinojime, koks ryšys tarp Dievo, amžino gyvenimo, gyvenimo ir gerumo? Kaip tai atsispindi sandarose? ir būtent Dievo ar mūsų požiūryje?
Pridėtos 33-35 eilutės:

Atvaizdai

  • Betkas turi šešis atvaizdus, pasirinkimus. O kiek jų turi išmintis? ir kas jie yra? (4 x 2)
2021 balandžio 08 d., 22:47 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 29-32 eilutės:
2021 kovo 27 d., 13:20 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 32-34 eilutės:

Pakeista 37 eilutė iš:

Gyvenimo lygtis apibūdina tai kas už vaizduotės

į:

Gyvenimo lygtis apibūdina santykius su tuo už vaizduotės

2021 kovo 17 d., 15:51 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 160-171 eilutės iš
į:

Sąmoningumas ir nesąmoningumas

  • Suvokimas ir nesuvokimas pasireiškia suvokimo lygmenimis. Juos pavaizduoja pasiklydę vaikai, išmintingas ir paikas. Jie išsiplėtoja Dievo ir žmogaus požiūrių grandine.
    • Amžinas gyvenimas suvokia, gyvenimas nesuvokia.
    • Išmintis suvokia save, betkas nesuvokia savęs.
    • Gera valia suvokia bendrumą, pasirinkimas nesuvokia bendrumo.
    • Dievo valia susikalba, valia nesusikalba.

Požiūrio išgyvenimo taškai

  • dvasia išgyvena visus požiūrius
  • sandara išgyvena bet kurį požiūrį
  • atvaizdas išgyvena kažkurį požiūrį
  • vieningumas išgyvena jokį požiūrį
Pakeistos 179-180 eilutės iš
į:
  • Požiūrio lygtimi, Dievas išeina už savęs į Sūnų (gerumą), ir jie sutampa Dvasia (gyvenimu). Tuo tarpu ketverybe, amžino gyvenimo pjūviu, suvokiančio Dievo Tėvo trilypis požiūris reiškiasi Kitam, Dievo valia, susivokiančio Dievo Sūnaus dvilypis požiūris reiškiasi Tau, gera valia, suvoktos Dievo Dvasios vieningas požiūris reiškiasi Man, išmintimi. Juos jungia Dievo trejybė, jokiu požiūriu. Tad požiūrio lygtis išreiškia asmenų tiesioginį santykį ir apibrėžia požiūrį, jos vidinę sandarą, o ketverybė išreiškia požiūrių santykį su asmenimis ir apibrėžia asmenis, jų tarpusavio santykius.
Ištrintos 182-206 eilutės:

Gyvenimo lygties lygmenys

Gyvenimo lygtis turi keturis skirtingumo suvokimo lygmenis:

  • suvokimas: gyvenimas ir amžinas gyvenimas
  • savęs suvokimas betkas ir išmintis
  • bendras suvokimas: pasirinkimas ir gera valia
  • susikalbėjimas: valia ir Dievo valia

Juos skiria pasiklydę vaikai (Dievo požiūris į žmogaus požiūrį ir t.t.)

Gyvenimo lygties lygmenys

DievasTėvasDievo valiaEsmė
SūnusGera valiaAtvaizdais
TuDvasiaIšmintimiSandara
KitasTrejybe - Dievo nebuvimuAmžinu gyvenimuDvasia

Sąmoningumo lygmenys. An outlook that separates:

  • all perspectives is Spirit
  • any perspective is Structure
  • a perspective is Representation
  • no perspective is Unity
2021 kovo 17 d., 14:45 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 45-46 eilutės iš
į:
  • Dievas yra asmuo, sandarą išgyvenantis.
Pakeistos 102-104 eilutės iš
į:
  • Dvasia sukuria sandarą išeidama už savęs. Tačiau tuo pačiu dvasia įsodinama sandaroje, ji save aptinka sandaroje. Ta dvasia - mes ribotieji - privalo reikštis išeidama už savęs, ir už sandaros, į tai ką mes nuvokiame esant už mūsų. Tokiu būdu mes įveikiame sandarą kurioje save randame.
Pakeistos 108-113 eilutės iš
į:
  • Sandarą galime suprasti kaip dvasios nebuvimą.
  • Sandara susijusi su padalinimais.
  • Sandara yra tai, kas gaunasi, kada dvasia išeina už savęs į save, užtat dvasia pasitraukia, tad lieka sandara. Tad sandara yra dvasios nebuvimas.
  • Sandaros yra sienos sudarančios turiningą geometriją kuria dvasia gali įvairiai su savimi sietis.
  • Viskas yra sandara.
Pakeistos 117-120 eilutės iš
į:
  • Tapatumas: Jėzus jungia du įsakymus: Mylėti Dievą, mylėti artimą kaip save patį.
  • Pasirinkimuose (betkame, gyvenime) yra dviprasmybė tarp troškimo (visko, Dievo) ir tapatumo (laisvumo, gerumo). Gerą valią sudaro aštuoni (4 apimtys x 2 laisvumo kryptys) atvaizdai (gėrio kryptys), tarp jų ir gera širdis, tad joks atvaizdas (vienetinis atvaizdas).
  • Žinojimas turi keturis atvaizdus, o taikymas turi du atvaizdus. Tobulumas, susitapatinimas, laisvumas, gerumas - tai žinojimo taikymas. O meilė, troškimai, viskas, Dievas - tai žinojimas. Juos suveda betkas savo šešiais atvaizdais, o atskiria išmintis.
Pakeistos 127-128 eilutės iš
į:
  • Esmė apima visas savybes. Tad esmė yra savybių vieningumas, o savybės yra atvaizdai.
  • Esmė yra taškas kuriuo, pavyzdžiui, Dievas išverčiamas, taip kad prieiname prie platesnio, Dievo sąlygose glūdinčio Dievo, kuriuo visi esame viena.
  • Esmė yra įrodymas, jog Dievas išėjo už savęs, kaip tvirtina teigiami įsakymai.
  • Vieningumas susijęs su aplinkybėmis.
  • Coherence is unity of representations. We may think of coherence as necessity.
  • Sena mintis: The fourth equation of life is: Will is the Essential in Love. (Here In is the opposite of Of in the first equation. Instead of going into the system, we extend outside of the system.)
Pakeistos 226-242 eilutės iš

Sandara

  • Sandarą galime suprasti, kaip dvasios nebuvimą.
  • Sandara susijusi su padalinimais.

Atvaizdai

  • Tapatumas: Jėzus jungia du įsakymus: Mylėti Dievą, mylėti artimą kaip save patį.
  • Pasirinkimuose (betkame, gyvenime) yra dviprasmybė tarp troškimo (visko, Dievo) ir tapatumo (laisvumo, gerumo). Gerą valią sudaro aštuoni (4 apimtys x 2 laisvumo kryptys) atvaizdai (gėrio kryptys), tarp jų ir gera širdis, tad joks atvaizdas (vienetinis atvaizdas).
  • Žinojimas turi keturis atvaizdus, o taikymas turi du atvaizdus. Tobulumas, susitapatinimas, laisvumas, gerumas - tai žinojimo taikymas. O meilė, troškimai, viskas, Dievas - tai žinojimas. Juos suveda betkas savo šešiais atvaizdais, o atskiria išmintis.

Vieningumas - esmė

  • Esmė apima visas savybes. Tad esmė yra savybių vieningumas, o savybės yra atvaizdai.
  • Esmė yra taškas kuriuo, pavyzdžiui, Dievas išverčiamas, taip kad prieiname prie platesnio, Dievo sąlygose glūdinčio Dievo, kuriuo visi esame viena.
  • Esmė yra įrodymas, jog Dievas išėjo už savęs, kaip tvirtina teigiami įsakymai.
  • Vieningumas susijęs su aplinkybėmis.
  • Coherence is unity of representations. We may think of coherence as necessity.
  • Sena mintis: The fourth equation of life is: Will is the Essential in Love. (Here In is the opposite of Of in the first equation. Instead of going into the system, we extend outside of the system.)
į:
Ištrintos 227-229 eilutės:
  • Koks skirtumas tarp dvasios ir sandaros? Viskas yra sandara. Dievas yra asmuo, sandarą išgyvenantis. Sandara yra tai, kas gaunasi, kada dvasia išeina už savęs į save, užtat dvasia pasitraukia, tad lieka sandara. Tad sandara yra dvasios nebuvimas.
  • Sandaros yra sienos sudarančios turiningą geometriją kuria dvasia gali įvairiai su savimi sietis. Dvasia sukuria sandarą išeidama už savęs. Tačiau tuo pačiu dvasia įsodinama sandaroje, ji save aptinka sandaroje. Ta dvasia - mes ribotieji - privalo reikštis išeidama už savęs, ir už sandaros, į tai ką mes nuvokiame esant už mūsų. Tokiu būdu mes įveikiame sandarą kurioje save randame.
2021 kovo 17 d., 13:51 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 44-45 eilutės iš
į:
  • Dievas yra dvasia, jo sandara yra viskas. Visko atvaizdai yra 4 Dievo troškimai: jisai trokšta nieko (savarankiškas), kažko (užtikrintas), betko (ramus) ir visko (mylintis). Tad meilė yra Dievo sandaros atvaizdų vieningumas, kitaip tariant, meilė yra Dievo esmė. O Dievo esmė yra, kad jis gali būti net tada kai jo nėra.
Pridėta 47 eilutė:
  • Gerumas yra dvasia, jo sandara yra laisvumas. Laisvumo atvaizdai, tai 2 tapatumai: didėjantis laisvumas ir mažėjantis laisvumas. Jų vieningumas tai tobulumas.
Pridėta 53 eilutė:
  • Gyvenimas yra dvasia, jo sandara yra betkas. Betko atvaizdai, tai 6 pasirinkimai. Jų vieningumas yra valia.
Pridėta 62 eilutė:
  • Amžinas gyvenimas yra dvasia, jo sandara yra išmintis. Išminties atvaizdai, tai gera valia, kurią nusako 4x2 gėrio kryptys. Jų vieningumas yra Dievo valia.
Ištrintos 157-161 eilutės:
  • Dievas yra dvasia, jo sandara yra viskas. Visko atvaizdai yra 4 Dievo troškimai: jisai trokšta nieko (savarankiškas), kažko (užtikrintas), betko (ramus) ir visko (mylintis). Tad meilė yra Dievo sandaros atvaizdų vieningumas, kitaip tariant, meilė yra Dievo esmė. O Dievo esmė yra, kad jis gali būti net tada kai jo nėra.
  • Gerumas yra dvasia, jo sandara yra laisvumas. Laisvumo atvaizdai, tai 2 tapatumai: didėjantis laisvumas ir mažėjantis laisvumas. Jų vieningumas tai tobulumas.
  • Gyvenimas yra dvasia, jo sandara yra betkas. Betko atvaizdai, tai 6 pasirinkimai. Jų vieningumas yra valia.
  • Amžinas gyvenimas yra dvasia, jo sandara yra išmintis. Išminties atvaizdai, tai gera valia, kurią nusako 4x2 gėrio kryptys. Jų vieningumas yra Dievo valia.
2021 kovo 17 d., 13:50 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 92-93 eilutės iš
į:
  • Neigimas įveda keturis lygmenis. Jie nusako santykį tarp pirminės aplinkos ir naujos aplinkos, ar jisai išsakytas ar ne, ar jie sutampa ar ne, ar jie teigiami ar neigiami.
Pridėta 95 eilutė:
  • Dvasia yra veikla, pasikartojanti veikla.
Pakeistos 100-101 eilutės iš
į:
  • Sandara yra tai kas lieka pasitraukus dvasiai. Sandara yra dvasios nebuvimas, jos rėmai ir jos prielaidos. Užtat galime skirti besąlygišką dvasią už prielaidų ir sąlygišką dvasią prielaidose. Tokiu būdu galime atpažinti savo prielaidas ir jų atsisakyti.
Pakeistos 160-162 eilutės iš

Sandara yra tai kas lieka pasitraukus dvasiai. Sandara yra dvasios nebuvimas, jos rėmai ir jos prielaidos. Užtat galime skirti besąlygišką dvasią už prielaidų ir sąlygišką dvasią prielaidose. Tokiu būdu galime atpažinti savo prielaidas ir jų atsisakyti.

Negation introduces four levels: Activity, Structure, Representation, Unity. They give the relation between an orginal context and a new context, whether or not they are explicit, whether or not they are the same, whether or not they are positive or negative.

į:
2021 kovo 17 d., 13:47 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 71-73 eilutės iš
į:
  • Eternal life is making evident the system that separates God outside of us, and God within us, and the gaps in between. This is when God within us and God beyond us observe each other. In order to observe each other, they must be separate from each other.
  • Kristus išgydė neregį. Blogis yra dėl to, kad reikštųsi Dievo darbai.
Pakeistos 81-82 eilutės iš

Gyvenimo lygtis pasireiškia keturiuose lygmenyse: dvasios, sandaros, atvaizdų ir vieningumo.

į:

Gyvenimo lygtis galioja keturiuose lygmenyse: dvasios, sandaros, atvaizdų ir vieningumo.

Pridėtos 88-92 eilutės:

Gyvenimo lygties lygmenys

  • Lygmenys yra išėjimo už savęs į save pakopos.
  • Lygmenys nusako sąvokų apimtis.
  • Kiekviename lygmenyje požiūrio lygtis išsako sąvokos sąlygas, to lygmens suvokėjo santykį su besąlygišku suvokėju, tad su Dievu.
Pakeistos 94-95 eilutės iš
į:
  • Dvasios sąvokų apimtis yra viskas.
Pakeistos 97-98 eilutės iš
į:
  • Sandaros sąvokų apimtis yra betkas.
Pridėta 100 eilutė:
  • Atvaizdų sąvokų apimtis yra kažkas.
Pridėta 104 eilutė:
  • Vieningumo sąvokų apimtis yra niekas.
Pakeistos 108-110 eilutės iš
į:
  • Mylėti netobulą: Atleisk mums mūsų kaltes... atleidžiam Dievui, kaip jis atleidžia mums.
Ištrintos 148-153 eilutės:
  • Eternal life is making evident the system that separates God outside of us, and God within us, and the gaps in between. This is when God within us and God beyond us observe each other. In order to observe each other, they must be separate from each other.
  • Kristus išgydė neregį. Blogis yra dėl to, kad reikštųsi Dievo darbai.
  • Mylėti netobulą: Atleisk mums mūsų kaltes... atleidžiam Dievui, kaip jis atleidžia mums.
Ištrintos 150-152 eilutės:

Ši lygtis galioja keturiuose lygmenyse: dvasios, sandaros, atvaizdų ir vieningumo.

Gyvenimo lygties lygmenys yra išėjimo už savęs į save pakopos. Šios pakopos nusako sąvokų apimtis: dvasios sąvokų apimtis yra viskas, sandaros sąvokų apimtis yra betkas, atvaizdų sąvokų apimtis yra kažkas, vieningumo sąvokų apimtis yra niekas. O kiekviename lygmenyje požiūrio lygtis išsako sąvokos sąlygas, to lygmens suvokėjo santykį su besąlygišku suvokėju, tad su Dievu.

2021 kovo 17 d., 13:31 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 3-4 eilutės iš
į:
Pakeistos 81-85 eilutės iš
DvasiaDievasgerumasgyvenimasamžinas gyvenimas
sandaraviskaslaisvumasbetkasišmintis
atvaizdaitroškimaitapatumaipasirinkimaigera valia
vieningumasmeilėtobulumasvaliaDievo valia
į:
Pakeista 141 eilutė iš:
į:
2021 kovo 17 d., 13:22 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 42-44 eilutės:

Dievas

  • Meilė yra besąlygiška.
Pakeistos 47-49 eilutės iš
į:
  • Gerumas yra tada kada Dievas visiškai išėjęs už savęs - jisai mylintis, o mes gyvename vertybėmis - gerumu. O gėrio kryptys iškyla tada kada Dievas nevisiškai išėjęs už savęs, užtat tai tėra gėrio kryptys, ne pats gerumas. Geroji naujiena yra gerumo gerumas.
  • Gerumas kaip toks iškyla ne Dievo šokyje, o gyvenimo lygtimi - susivokiančiojo požiūriu. Gerumas yra itin sąlygiškas ir nėra besąlygiško gerumo.
Pakeistos 117-118 eilutės iš
  • Skiria: A, NE A, A IR NE A, A AR NE A.
į:
  • Skiria: A, NE A, A IR NE A, A AR NE A. Čia tektų teisingai suprasti NE A, ar tai tiesiog B.
  • Veiksniai +1, +2, +3 gali būti suprasti kaip požiūrio lygties dalys, vienanarė (-1), dvinarė (-2) ir trinarė (-3). Jos išreiškia veiklą, ne sandarą.
  • Tiesa, Dievo supratimas.
Pakeistos 126-127 eilutės iš
į:
  • Mūsų supratimas, keturiais asmenimis, kuriais suprantame jų šešis pokalbius.
Ištrintos 139-150 eilutės:

Gyvenimo lygties sandara

Pokalbiais dėsčiau asmenimis, tai mūsų supratimas, o Dievo supratimas, tai gyvenimo lygtimi - tiesa.

  • Veiksniai +1, +2, +3 gali būti suprasti kaip gyvenimo lygties dalys, vienanarė (-1), dvinarė (-2) ir trinarė (-3). Jos išreiškia veiklą, ne sandarą.

Dievas, gerumas, gyvenimas, amžinas gyvenimas

Gerumas

  • Gerumas yra tada kada Dievas visiškai išėjęs už savęs - jisai mylintis, o mes gyvename vertybėmis - gerumu. O gėrio kryptys iškyla tada kada Dievas nevisiškai išėjęs už savęs, užtat tai tėra gėrio kryptys, ne pats gerumas. Geroji naujiena yra gerumo gerumas.
  • Gerumas kaip toks iškyla ne Dievo šokyje, o gyvenimo lygtimi - susivokiančiojo požiūriu. Gerumas yra itin sąlygiškas ir nėra besąlygiško gerumo. Tačiau yra besąlygiška meilė.
2021 kovo 17 d., 13:17 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 112-113 eilutės iš
į:
  • Skiria: A, NE A, A IR NE A, A AR NE A.
Pakeista 123 eilutė iš:
  • Keturi suvokimo lygmenys (suvokimas, savęs suvokimas, bendras suvokimas, susikalbėjimas) išreiškia požiūrio lygtį (Dievas, Aš-gerumas, Tu-gyvenimas-sutapimas, Kitas-amžinas gyvenimas-išskyrimas) ir taip pat ketverybės lygmenis (Dievas, Aš-savastyje, Tu-sutapime, Kitas-tarpe). Suvokimo lygmenys tai išreiškia suvoktuoju, kuris yra požiūrio lygties nusakyta būklė, taip pat būklę išgyvenantis ketverybės asmuo.
į:
  • Keturi suvokimo lygmenys (suvokimas, savęs suvokimas, bendras suvokimas, susikalbėjimas) išreiškia požiūrio lygtį (Dievas, Aš-gerumas, Tu-gyvenimas-sutapimas, Kitas-amžinas gyvenimas-išskyrimas) ir taip pat ketverybės lygmenis (Dievas, Aš-savastyje, Tu-sutapime, Kitas-tarpe). Suvokimo lygmenys tai išreiškia suvoktuoju, kuris yra požiūrio lygties nusakyta būklė, taip pat būklę išgyvenantis ketverybės asmuo. Keturios apytakos išplėtoja atitinkamus suvokimus, išreiškia ir puoselėja atitinkamo asmens klausimą ir tyrimą.
Pakeistos 132-137 eilutės iš

Keturios apytakos

  • Suvokimo lygtis sieja keturias apytakas. Keturios apytakos pasireiškia gyvenimo lygties lygmenimis. Kiekviena apytaka išreiškia suvokimo lygties narį, taip pat išreiškia kurio nors asmens (ir ketverybės nario) klausimą ir tyrimą.
į:
Ištrintos 134-136 eilutės:

Požiūrių lygtis.

Gyvenimo lygtis skiria: A, B, A IR B, A AR B. Gal B yra NE A, tai yra, A santvarkoje.

2021 kovo 17 d., 13:14 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 123 eilutė:
  • Keturi suvokimo lygmenys (suvokimas, savęs suvokimas, bendras suvokimas, susikalbėjimas) išreiškia požiūrio lygtį (Dievas, Aš-gerumas, Tu-gyvenimas-sutapimas, Kitas-amžinas gyvenimas-išskyrimas) ir taip pat ketverybės lygmenis (Dievas, Aš-savastyje, Tu-sutapime, Kitas-tarpe). Suvokimo lygmenys tai išreiškia suvoktuoju, kuris yra požiūrio lygties nusakyta būklė, taip pat būklę išgyvenantis ketverybės asmuo.
Pakeistos 136-137 eilutės iš

Suvokimo lygmenys

  • Keturi suvokimo lygmenys (suvokimas, savęs suvokimas, bendras suvokimas, susikalbėjimas) išreiškia požiūrio lygtį (Dievas, Aš-gerumas, Tu-gyvenimas-sutapimas, Kitas-amžinas gyvenimas-išskyrimas) ir taip pat ketverybės lygmenis (Dievas, Aš-savastyje, Tu-sutapime, Kitas-tarpe).
į:
2021 kovo 17 d., 12:59 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 104-105 eilutės iš
į:
  • Gyvenimo lygtis išsako visą, kas išsiveda iš Dievo, o būtent, savarankiškas požiūris. Turiniai - kas prieš apibrėžimą, kas išplaukia iš Dievo.
Pridėta 122 eilutė:
  • Požiūrio lygtis nurodo Dievą už sąlygų su Dievu sąlygose ir juos priešpastato dviem santykiais. Ketverybės lygmuo panašiai asmenimis nurodo Dievą už sąlygų, toliau Dievą sąlygose - Mane, toliau jų sutapimą - Tave ir galiausiai jų išskyrimą - Kitą. Požiūrio lygtyje Dievo tikslas yra gerumas. Ketverybėje Dievo tikslas yra Kitas, žodžiu, amžinas gyvenimas. Požiūrio lygtį suprantame nešališkai, iš šalies. Ketverybę išgyvename Dievu, šališkai.
Pakeistos 129-134 eilutės iš

Kas išsiveda iš Dievo

  • Gyvenimo lygtis išsako visą, kas išsiveda iš Dievo, o būtent, savarankiškas požiūris. Turiniai - kas prieš apibrėžimą, kas išplaukia iš Dievo.
į:

2021 kovo 17 d., 12:46 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 49-52 eilutės iš
į:
  • If we presume that God is good, then goodness is prior to God, thus greater than God, so that God is simply the essence of goodness, and actually goodness is God. This is the view of Life: life is the fact that God is good.
  • Dievo gerumas yra žinojimai išreiškiantys mūsų likimą: gyvenimas, betkas, pasirinkimai, valia.
Pakeistos 64-71 eilutės iš
į:
  • If we do not presume that God is good, then his goodness is simply his explicit nature within our context, and so God and good are separate, and we ourselves are raised above context, as in EternalLife.
  • Amžinas gyvenimas, išmintis, gera valia, Dievo valia yra Dievo nežinojimai, juk atsiremia į mūsų laisvę.

Renkamės tarp gyvenimo ir amžino gyvenimo

  • Gyvenimo lygtis yra du atsakymai į klausimą: Ar Dievas ir gerumas sutampa? Gyvenimas tvirtina, kad sutampa, o amžinas gyvenimas, kad nebūtinai.
  • Renkamės gyventi šiaip ar gyventi amžinai.
Pakeistos 135-144 eilutės iš
  • Suvokimo lygtis sieja keturias apytakas. Keturios apytakos pasireiški gyvenimo lygties lygmenimis. Kiekviena apytaka išreiškia suvokimo lygties narį, taip pat išreiškia kurio nors asmens (ir ketverybės nario) klausimą ir tyrimą.

Gyvenimas ir amžinas gyvenimas

  • Gyvenimo lygtis yra du atsakymai į klausimą: Ar Dievas ir gerumas sutampa? Gyvenimas tvirtina, kad sutampa, o amžinas gyvenimas, kad nebūtinai.
  • Renkamės gyventi šiaip ar gyventi amžinai.
  • If we presume that God is good, then goodness is prior to God, thus greater than God, so that God is simply the essence of goodness, and actually goodness is God. This is the view of Life: life is the fact that God is good. However, if we do not presume that God is good, then his goodness is simply his explicit nature within our context, and so God and good are separate, and we ourselves are raised above context, as in EternalLife.
  • Dievo gerumas yra žinojimai išreiškiantys mūsų likimą: gyvenimas, betkas, pasirinkimai, valia. O amžinas gyvenimas, išmintis, gera valia, Dievo valia yra Dievo nežinojimai, juk atsiremia į mūsų laisvę.
į:
  • Suvokimo lygtis sieja keturias apytakas. Keturios apytakos pasireiškia gyvenimo lygties lygmenimis. Kiekviena apytaka išreiškia suvokimo lygties narį, taip pat išreiškia kurio nors asmens (ir ketverybės nario) klausimą ir tyrimą.
2021 kovo 17 d., 12:41 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 78-79 eilutės iš
į:
  • Atvaizdai, tai kas mes esame kitiems.
Pakeistos 81-83 eilutės iš
į:
  • Esmė, tai kas mes esame, kada mes vienų vieni.
  • Mūsų esmė, tai mūsų atvaizdų vieningumas.
  • Esmė (Dievo valia) yra atskirti meilę ir tobulumą, tad mylėti netobulą. Ta galimybė yra mūsų sąlygos, iš kurių kildiname Dievą.
Pridėtos 89-94 eilutės:

Visuma

  • Gyvenimo lygtis išsako, kas mes esame.
  • Gyvenimo lygtis yra apibrėžimų pagrindas. Ja sutampa apibrėžimo pavidalas (požiūrių lygtis) ir apibrėžimo turinys (asmenų ketverybė).
  • Išsako, kas yra viena, ir kas neviena. Tad išsako dvasią, taipogi atskyrimą, suvokimą.
  • Skirtumas tarp Dievo ir visko. Gyvenimo lygtis pagrįsta Dievu, o sandaros pagrįstos viskuo, ne Dievu. Požiūris išlaiko šį skirtumą, tai skirtumas tarp požiūrio ir jo priėmimo, jo žvilgsnio.
Pakeistos 118-124 eilutės iš

Apibrėžimo pagrindas

  • Gyvenimo lygtis yra apibrėžimų pagrindas. Ja sutampa apibrėžimo pavidalas (požiūrių lygtis) ir apibrėžimo turinys (asmenų ketverybė).
  • Išsako, kas yra viena, ir kas neviena. Tad išsako dvasią, taipogi atskyrimą, suvokimą.

Skirtumas tarp Dievo ir visko

  • Gyvenimo lygtis pagrįsta Dievu, o sandaros pagrįstos viskuo, ne Dievu. Požiūris išlaiko šį skirtumą, tai skirtumas tarp požiūrio ir jo priėmimo, jo žvilgsnio.
į:
Pakeistos 127-131 eilutės iš

Kas mes esame

  • Gyvenimo lygtis išsako, kas mes esame. Esmė, tai kas mes esame, kada mes vienų vieni. O atvaizdai, tai kas mes esame kitiems. Mūsų esmė, tai mūsų atvaizdų vieningumas.

Mylėti netobulą

  • Esmė (Dievo valia) yra atskirti meilę ir tobulumą, tad mylėti netobulą. Ta galimybė yra mūsų sąlygos, iš kurių kildiname Dievą.
į:
2021 kovo 17 d., 12:35 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 47-48 eilutės iš
  • Gyvenimas yra Dievo gerumas, tai yra, gyvenimas yra sutapimas Dievo už sąlygų ir gerumo sąlygose. Pavyzdžiui, medis yra gyvas nes jame deri jį globojanti visuma ir jo viduje pasireiškiantis laisvumas.
į:
  • Gyvenimas yra Dievo gerumas, tai yra, gyvenimas yra sutapimas Dievo už sąlygų ir gerumo sąlygose. Pavyzdžiui, medis yra gyvas nes jame deri jį globojanti visuma ir jo viduje pasireiškiantis laisvumas.
  • Žmogaus žvilgsnis (betko žinojimas) yra betkas, žmogaus požiūris (betko nežinojimas) yra pasirinkimai, žmogaus valia (betko įsisąmonijimas).
Pakeistos 60-61 eilutės iš
į:
  • Dievo žvilgsnis (visko žinojimas) yra išmintis, Dievo požiūris (visko nežinojimas) yra gera valia, Dievo valia (visko įsisąmonijimas).
Pakeistos 71-73 eilutės iš

Gyvenimo lygties esmė

į:

Dvasios lygmuo

Sandaros lygmuo

Atvaizdų lygmuo

Vieningumo lygmuo

Gyvenimo lygties esmė

Požiūrių lygtis

  • Dievo santykiai su savimi (besąlygiškas, sąlygiškas, sutampantis, atskirtas)
  • Antisandara, nesandara, atvirumas, tiesa.
  • Statiška.
  • Nesandarumas, sandarumas, dviprasmybė, vienareikšmiškumas.
  • Sandara yra žvilgsnis, atvaizdai yra požiūris, vieningumas yra valia.

Ketverybė

  • Savasties santykiai su Dievu (asmenys)
  • Dinamiška.
  • Išsako kaip nesandarumas pasitraukia, taip kad lieka sandarumas; kaip tas pasitraukimas atrodo vienam vaidmeniui iš įvairių jo kampų; ir koks vieningas vaidmuo susiveda, tad kaip pasitraukimą išreiškia skirtingos lygties dalys, tad koks jų vaidmuo lygtyje, kaip lygtis visaip išreiškia pasitraukimą, nesandarumo pasitraukimą, kad būtų sandarumas, tad nesandarumo kūrybą.
  • Aš esu Dievas santvarkoje. Tu sieji Dievą ir Mane. Kitas atskiria Dievą ir Mane.
Ištrinta 102 eilutė:
  • Aš esu Dievas santvarkoje. Tu sieji Dievą ir Mane. Kitas atskiria Dievą ir Mane.
Pakeistos 106-111 eilutės iš
  • Gyvenimo lygtį sudaro:
    • Dievo santykiai su savimi (besąlygiškas, sąlygiškas, sutampantis, atskirtas) - tai antisandara, nesandara, atvirumas, tiesa
    • Savasties santykiai su Dievu (asmenys)
  • Gyvenimo lygtis yra statiška, ją išsako nesandarumas, sandarumas, dviprasmybė, vienareikšmiškumas. O jos lygmenys yra dinamiškos, jos išsako, kaip nesandarumas pasitraukia, taip kad lieka sandarumas; kaip tas pasitraukimas atrodo vienam vaidmeniui iš įvairių jo kampų; ir koks vieningas vaidmuo susiveda, tad kaip pasitraukimą išreiškia skirtingos lygties dalys, tad koks jų vaidmuo lygtyje, kaip lygtis visaip išreiškia pasitraukimą, nesandarumo pasitraukimą, kad būtų sandarumas, tad nesandarumo kūrybą.

Sandara yra žvilgsnis, atvaizdai yra požiūris, vieningumas yra valia. Pavyzdžiui, Dievo žvilgsnis (visko žinojimas) yra išmintis, Dievo požiūris (visko nežinojimas) yra gera valia, Dievo valia (visko įsisąmonijimas). Žmogaus žvilgsnis (betko žinojimas) yra betkas, žmogaus požiūris (betko nežinojimas) yra pasirinkimai, žmogaus valia (betko įsisąmonijimas).

į:
2021 kovo 17 d., 12:13 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 53-55 eilutės iš

Amžinas gyvenimas yra suvokimas, jog Dievas nebūtinai geras. Suvokimas, tai atskyrimas ir išskyrimas. Atskirdami gerumą (sąlygose) ir Dievą (nebūtinai sąlygose) įžvelgiame Dievo pirmenybę gerumo atžvilgiu. Svarbiau, kad būtų Dievas, o ne gerumas. O mūsų sąlygose Dievas gali nebūti - jisai viską gali - ir galim su juo ryšio neturėti, kaip kad Kristus ant kryžiaus, kada kentė, "Dieve, kodėl mane apleidai?" O gerumo dažnai nėra, bet tai jau gal ne Dievo, o mūsų reikalas juo pasirūpinti. Užtat kas aklai tvirtina, kad "Dievas yra geras", tas daug kam abejingas, tas šiaip gyvena ir miršta, o kas nuoširdžiai mato, jog dažnai kol kas anksti tvirtinti, koks Dievas, tas jau čia ir dabar amžinai bręsta, kad Dievas iš tiesų būtų geras. "Dievas nebūtinai geras; gyvenimas nebūtinai teisingas", tai, kiek žinau, sunkiausia ir prasmingiausia tiesa, apie kurią, manau, Jėzus kalbėjo, sakydamas, "Dar daugel jums turėčiau kalbėti, bet dabar jūs negalite pakelti."

į:
  • Suvokimas, tai atskyrimas ir išskyrimas.
  • Atskirdami gerumą (sąlygose) ir Dievą (nebūtinai sąlygose) įžvelgiame Dievo pirmenybę gerumo atžvilgiu. Svarbiau, kad būtų Dievas, o ne gerumas.
  • Mūsų sąlygose Dievas gali nebūti - jisai viską gali - ir galim su juo ryšio neturėti, kaip kad Kristus ant kryžiaus, kada kentė, "Dieve, kodėl mane apleidai?"
  • Gerumo dažnai nėra, bet tai jau gal ne Dievo, o mūsų reikalas juo pasirūpinti.
  • Kas aklai tvirtina, kad "Dievas yra geras", tas daug kam abejingas, tas šiaip gyvena ir miršta, o kas nuoširdžiai mato, jog dažnai kol kas anksti tvirtinti, koks Dievas, tas jau čia ir dabar amžinai bręsta, kad Dievas iš tiesų būtų geras.
  • "Dievas nebūtinai geras; gyvenimas nebūtinai teisingas", tai, kiek žinau, sunkiausia ir prasmingiausia tiesa, apie kurią, manau, Jėzus kalbėjo, sakydamas, "Dar daugel jums turėčiau kalbėti, bet dabar jūs negalite pakelti."

Keturi lygmenys

2021 kovo 17 d., 12:09 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 32-33 eilutės iš

Kas yra gyvenimo lygtis

į:

Kas yra gyvenimo lygtis

Gyvenimo lygtis apibūdina tai kas už vaizduotės

Pridėtos 38-39 eilutės:

Dievas, gerumas, gyvenimas, amžinas gyvenimas

Pridėtos 41-45 eilutės:

Gerumas

  • Gerumas yra Dievas sąlygose. Gerumas yra laisvumo dvasia, o laisvumas yra gerumo sandara.

Gyvenimas

Pakeistos 47-49 eilutės iš
  • Amžinas gyvenimas, tai suvokimas, jog Dievas nebūtinai geras - tai Dievo ir gerumo atskyrimas. Nesutampa už santvarkos.

Gyvenimo lygtis

į:
  • Gyvenimas yra Dievo gerumas, tai yra, gyvenimas yra sutapimas Dievo už sąlygų ir gerumo sąlygose. Pavyzdžiui, medis yra gyvas nes jame deri jį globojanti visuma ir jo viduje pasireiškiantis laisvumas.

Amžinas gyvenimas

  • Amžinas gyvenimas yra suvokimas, jog Dievas nebūtinai geras.
  • Amžinas gyvenimas yra Dievo ir gerumo atskyrimas. Nesutampa už santvarkos.
Pakeistos 53-55 eilutės iš
  • Gerumas yra Dievas sąlygose. Gerumas yra laisvumo dvasia, o laisvumas yra gerumo sandara. Gyvenimas yra Dievo gerumas, tai yra, gyvenimas yra sutapimas Dievo už sąlygų ir gerumo sąlygose. Pavyzdžiui, medis yra gyvas nes jame deri jį globojanti visuma ir jo viduje pasireiškiantis laisvumas. Tačiau amžinas gyvenimas yra suvokimas, jog Dievas nebūtinai geras. Suvokimas, tai atskyrimas ir išskyrimas. Atskirdami gerumą (sąlygose) ir Dievą (nebūtinai sąlygose) įžvelgiame Dievo pirmenybę gerumo atžvilgiu. Svarbiau, kad būtų Dievas, o ne gerumas. O mūsų sąlygose Dievas gali nebūti - jisai viską gali - ir galim su juo ryšio neturėti, kaip kad Kristus ant kryžiaus, kada kentė, "Dieve, kodėl mane apleidai?" O gerumo dažnai nėra, bet tai jau gal ne Dievo, o mūsų reikalas juo pasirūpinti. Užtat kas aklai tvirtina, kad "Dievas yra geras", tas daug kam abejingas, tas šiaip gyvena ir miršta, o kas nuoširdžiai mato, jog dažnai kol kas anksti tvirtinti, koks Dievas, tas jau čia ir dabar amžinai bręsta, kad Dievas iš tiesų būtų geras. "Dievas nebūtinai geras; gyvenimas nebūtinai teisingas", tai, kiek žinau, sunkiausia ir prasmingiausia tiesa, apie kurią, manau, Jėzus kalbėjo, sakydamas, "Dar daugel jums turėčiau kalbėti, bet dabar jūs negalite pakelti."
į:

Amžinas gyvenimas yra suvokimas, jog Dievas nebūtinai geras. Suvokimas, tai atskyrimas ir išskyrimas. Atskirdami gerumą (sąlygose) ir Dievą (nebūtinai sąlygose) įžvelgiame Dievo pirmenybę gerumo atžvilgiu. Svarbiau, kad būtų Dievas, o ne gerumas. O mūsų sąlygose Dievas gali nebūti - jisai viską gali - ir galim su juo ryšio neturėti, kaip kad Kristus ant kryžiaus, kada kentė, "Dieve, kodėl mane apleidai?" O gerumo dažnai nėra, bet tai jau gal ne Dievo, o mūsų reikalas juo pasirūpinti. Užtat kas aklai tvirtina, kad "Dievas yra geras", tas daug kam abejingas, tas šiaip gyvena ir miršta, o kas nuoširdžiai mato, jog dažnai kol kas anksti tvirtinti, koks Dievas, tas jau čia ir dabar amžinai bręsta, kad Dievas iš tiesų būtų geras. "Dievas nebūtinai geras; gyvenimas nebūtinai teisingas", tai, kiek žinau, sunkiausia ir prasmingiausia tiesa, apie kurią, manau, Jėzus kalbėjo, sakydamas, "Dar daugel jums turėčiau kalbėti, bet dabar jūs negalite pakelti."

2021 kovo 17 d., 10:54 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrinta 236 eilutė:
Ištrintos 245-248 eilutės:
Pakeista 393 eilutė iš:

http://www.ms.lt/en/andrius/understanding/diagrams/fourlevels.jpg

į:
2021 kovo 17 d., 10:52 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 162 eilutė iš:
  • Keturi priėjimo lygmenys: GodsWill means that God as Observer has access through us. GoodWill means that we open such access to God. EternalLife means that God as Observed has access through us. {{Wisdom}} means that we open such access to God.
į:
  • Keturi priėjimo lygmenys: GodsWill means that God as Observer has access through us. GoodWill means that we open such access to God. EternalLife means that God as Observed has access through us. Wisdom means that we open such access to God.
Pakeistos 264-269 eilutės iš
į:

Pakeista 266 eilutė iš:
į:

Pakeistos 268-276 eilutės iš
į:




Pakeistos 277-285 eilutės iš
į:




Pakeistos 286-287 eilutės iš
į:

Pakeistos 322-325 eilutės iš

The observer contributes {{Understanding}}, which is the nature of love and the practice of life. The observer ever goes beyond themselves by taking up a view outside itself. The observer's understanding holds these views all separate. In the chain of views, God's view stays the same, but human's view evolves.

The observed contributes {{Structure}}, which is the nature of life and the practice of love. The observed is ever reinterpreted in a new way that coincides with all the previous ways. The observer's structure holds these views all together. In the chain of reinterpretations, human's view stays the same, but God's view evolves.

į:

The observer contributes Understanding, which is the nature of love and the practice of life. The observer ever goes beyond themselves by taking up a view outside itself. The observer's understanding holds these views all separate. In the chain of views, God's view stays the same, but human's view evolves.

The observed contributes Structure, which is the nature of life and the practice of love. The observed is ever reinterpreted in a new way that coincides with all the previous ways. The observer's structure holds these views all together. In the chain of reinterpretations, human's view stays the same, but God's view evolves.

Pakeista 343 eilutė iš:

The equation of EternalLife relates the two, the nature of love and of life, at four levels of access ({{Everything}}, {{Anything}}, {{Something}}, {{Nothing}}), which define the four primary structures. The secondary structures ensure that these primary structures are distinct. The four equations are:

į:

The equation of EternalLife relates the two, the nature of love and of life, at four levels of access (Everything, Anything, Something, Nothing), which define the four primary structures. The secondary structures ensure that these primary structures are distinct. The four equations are:

Pakeistos 364-365 eilutės iš

{{Order}}, {{Chaos}}, {{Freedom}}

į:

Order, Chaos, Freedom

Pakeistos 368-370 eilutės iš

{{Access}}, {{Coinciding}}

We provide access to God to himself, either {{Everything}}, {{Anything}}, {{Something}}, {{Nothing}}. He is both within our system and beyond our system, and we provide him access to himself. The greater the access, the less he is separated from himself, accordingly by nothing, something, anything, everything. The amount of access gives the extent to which he coincides with us. As God and good he does not coincide with us, but as love and perfection he coincides with us completely.

į:

Access, Coinciding

We provide access to God to himself, either Everything, Anything, Something, Nothing. He is both within our system and beyond our system, and we provide him access to himself. The greater the access, the less he is separated from himself, accordingly by nothing, something, anything, everything. The amount of access gives the extent to which he coincides with us. As God and good he does not coincide with us, but as love and perfection he coincides with us completely.

2021 kovo 17 d., 10:40 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 34 eilutė iš:

Gyvenimo lygtis išsako tai kas yra už vaizduotės, ir būtent išsako dvi galimybes kuriomis galime gyventi, tai yra, į kurias galime atsiremti visu gyvenimu.

į:

Gyvenimo lygtis išsako tai kas yra už vaizduotės, ir būtent išsako dvi galimybes kuriomis galime gyventi, tai yra, į kurias galime atsiremti visu gyvenimu. Gyvenimo lygtį įsivaizduojame keturiais lygmenimis: dvasia, sandara, atvaizdais, vieningumais.

2021 kovo 17 d., 10:38 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 33-34 eilutės:

Gyvenimo lygtis išsako tai kas yra už vaizduotės, ir būtent išsako dvi galimybes kuriomis galime gyventi, tai yra, į kurias galime atsiremti visu gyvenimu.

2021 kovo 15 d., 15:29 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 505-506 eilutės:
  • Gyvenimas yra amžino gyvenimo paneigimas.
  • Amžinu gyvenimu teisingai suprantame gerumą, jį suprantame plačiau, suprantame jo kilmę, kad jisai kyla iš Dievo, kuris nebūtinai geras.
2021 kovo 13 d., 17:11 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 508-519 eilutės:

The Beginning looks Forwards and the End looks Backwards. But then the End recognizes the primacy of the Beginning and also looks Forwards.

Convergences

AndriusKulikauskas: I've always had trouble writing up my thoughts because they are murky, but even worse, they want to spin out in all directions.

  • My starting point is God, and the related concept of everything.
  • My ending point is life, as the fact that God is good. Life is the fact that God is good. Or more simply, Life is the goodness of God. Starting from just this one conclusion, I am able to explore Life, Good, God, Is, etc. and work Backwards, what do I mean? It's the conclusion that pulls everything together that I've been working on, and I find it attractive and natural. It leaves enormous room for clarification, elaboration. But it also works as a conclusion, in that I'm willing to take my stand here, and I'm able to confess my dogma, what I'll not retreat from. My [MinciuSodas/CoreValues core values], so to speak. This is a natural point of convergence, a conclusion from which I can work backwards and lead to all the structures that I know of.
  • There is a greater assertion, which I have drawn from the Gospel of John: "Everlasting life is the understanding that God is good." I am finding that to work from "Life is the goodness of God" is to work backwards, whereas to work with "Endless life is understanding the goodness of God" is to work Forwards. Just as my backwards-looking conclusion reflects my outlook, so it seems that the forwards-looking assertion reflects God's outlook, his venturing outwards to everlasting life. How may my looking back, or yours, find God and take up his looking forwards?
2021 kovo 05 d., 15:44 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 500-502 eilutės iš

Kitas svarbus net kai su juo neturime ryšio, net kai jis netobulas.

į:

Kitas svarbus net kai su juo neturime ryšio, net kai jis netobulas

  • Dvasia yra buvimas, o jos esmė yra nebuvimas, tai yra, jos savasties nebuvimas.

Gyvenimo lygtis - aštuonerybė

  • Ketverybė - Dievas, penkerybė - gerumas, šešerybė - gyvenimas, septynerybė - amžinas gyvenimas.
Pridėtos 523-524 eilutės:

2021 vasario 27 d., 13:43 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrintos 516-522 eilutės:

2019.03.27 A: Kaip gyvenimo lygtis sieja tavo prielaidų lygmenis ir išdavų pavidalus?

D: Aš jus myliu. Jūs esate mano išdavos, ir meilė yra mano prielaidos. O būtent aš pasireiškiu įvairiai savo šokiu siedamas savo prielaidas ir išdavas.


2021 vasario 27 d., 13:43 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 516-522 eilutės iš

į:

2019.03.27 A: Kaip gyvenimo lygtis sieja tavo prielaidų lygmenis ir išdavų pavidalus?

D: Aš jus myliu. Jūs esate mano išdavos, ir meilė yra mano prielaidos. O būtent aš pasireiškiu įvairiai savo šokiu siedamas savo prielaidas ir išdavas.


2021 vasario 27 d., 11:56 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 467-501 eilutės:

Gyvenimo lygtimi asmuo gali rinktis Dievą

  • Žmogaus gyvenimo esmė yra jo amžina dviprasmybė tarp gyvenimo ir amžino gyvenimo.
  • Sąmoninga nulinė veikla yra įtampa be įtampos. Tai nulinis požiūris sutampantis su septintu požiūriu.
  • Pavyzdžiui, ramybė sutampa su nerimu.
  • Išeinama už savęs arba į save (nuline veikla) arba už savęs (nenuline veikla). Tad Man, Tau, Kitam nenulinė veikla sutampa su Dievo nuline veikla. Atsisakome savo nulinės veiklos vardan platesnės nulinės veiklos.
  • Dievo savastis (Dievas, viskas, troškimai, meilė) yra asmeniui (Dievui, Man, Tau, Kitam) aukštesnis, sąmoningesnis, asmenį ugdantis lygmuo.
  • Tai pasirinkimas tarp besąlygiškumo (nežinojimo, prielaidų) ir nešališkumo (žinojimo, išvadų).
  • Tas pasirinkimas reiškiasi apytakose santvarkos išvertimu, kaip kad smegenų ir proto santykyje smegenų mokslo žinojimo rūmuose.
  • Buvimo esmė yra išskyrimas savasčių ribomis daugybės lygiagretų gyvenimų, kuriuose klausimai Koks (nusakantis ribas) ir Kaip (tiriantis ribas) yra klausimo Kodėl atskirti (kad tyrimas galėtų vykti).
  • Ar savastis yra mums (asmeniui, Dievui mumyse), ar savastis yra būčiai (Dievui už mūsų)? Viskas, visa savastis, yra Dievui už mūsų, o Dievas mumyse telieka asmuo būklėje. "Kas Cėzariaus Cėzariui, kas Dievo Dievui."
  • Verčiau Dievo valia nė mano valia. Mano valia teturi dieviškumo. Dievo valios ir mūsų valios susivedimas (iš mūsų pusės). Tai meilė tiesai. Palyginti 4+6.

Dievas įvairiai plėtojasi gyvenimo lygtimi.

  • Asmenų požiūriais: Dievas (joks požiūris), Aš (požiūris), Tu (požiūris į požiūrį), Kitas (požiūris į požiūrį į požiūrį). Tai iškylantis Dievas su savo buvimu.
    • Mes išgyvename Mane (atsitokėjimą) ir Tave (įsijautimą), žemiškus ketverybės lygmenis.
      • Kitas - tiesioginis gyvenimas
      • Tu - požiūris
      • Aš - požiūris į požiūrį
      • Dievas - požiūris į požiūrį į požiūrį
  • Dievo savastis: Dievas (dvasia - joks požiūris), viskas (sandara - požiūris), troškimai (atvaizdai - požiūris į požiūrį), meilė (vieningumas, esmė, tarpas - požiūris į požiūrį į požiūrį). Tai Dievas su savo nebuvimu.
    • Seka "Dievas-Viskas-Troškimai-Meilė" taipogi veda iš Dievo į meilę. Tai seka iš nulybės (Dievo) į vienybę (Viską), į dvejybę (Troškimus) ir į trejybę (Meilę). Tai augantis požiūrių skaičius. Taip supranta Sūnus. Nors šiaip reikėtų suprasti atvirkščiai, iš Dievo nebūtinumo (meilės) į Dievo būtinumą (Dievą).
    • Meilė apibrėžiama kaip Dievo esmė, jo sandaros atvaizdų vieningumas. Tačiau šiluma nuo to nepriklauso. Trejybės atvaizdas būtinas-tikras-galimas yra šaltas kaip ir nulybės atvaizdas tiesa. Trejybės atvaizdas būti-veikti-mąstyti yra šiltas kaip ir nulybės atvaizdas prasmingumas.
    • Dievo vieningumas vyksta lygmenimis: Dievu, viskuo, troškimais, meile. Tie lygmenys nuasmenina Dievą, taip kad meilėje nelieka jokio asmens. Tad meilė yra tai, ką trejybė apibūdina, tuo tarpu ir Dievo trejybė apibūdina. Dievo trejybė, tai būtinumas, tikrumas ir galimumas, nes Dievas Tėvas yra būtinas, Dievas Sūnus yra tikras, o Dievas Dvasia yra galimas.
      • Dievo savybės, tai nulybės atvaizdai;
      • visko savybės, tai vienybės atvaizdai; tad manytina, jog
      • troškimų savybės yra dvejybės atvaizdai ir
      • meilės savybės yra trejybės atvaizdai, tai yra, aplinkybės.
  • Savo santykiu su savimi: Dievas (besąlygiškas), gerumas (Dievas sąlygose), gyvenimas (Dievo ir gerumo sutapimas), amžinas gyvenimas (Dievo ir gerumo atskyrimas)
  • Dievo esmė - Dievo vieningumas - meilė
  • Mano esmė - gerumo vieningumas - tobulumas
  • Tavo esmė - gyvenimo vieningumas - valia
  • Kito esmė - amžino gyvenimo vieningumas - Dievo valia

Kitas svarbus net kai su juo neturime ryšio, net kai jis netobulas.

2021 vasario 27 d., 11:54 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 8-9 eilutės:

生命方程

Pridėta 11 eilutė:

Ištrintos 31-32 eilutės:

永生

Pridėtos 464-466 eilutės:
  • Gyvenimo lygtimi Tėvas supranta Sūnaus išėjimą (požiūrio lygtimi) kaip pasirinkimą vykstantį kiekvienoje pakopoje tarp sąvokos suvokėjo tame lygmenyje ir besąlygiško suvokėjo.
  • Gyvenimo lygtis grindžia požiūrio lygtį kiekviename lygmenyje, tad grindžia padalinimų ratą kiekviename lygmenyje, tad grindžia tris veiksmus (tris pasirinkimus): Dievo šokis (+0), išgyvenimo apytaka - pasąmonė (+1), žinojimo rūmai - sąmonė (+2), meilės mokslas - sąmoningumas (+3).
2021 vasario 15 d., 23:07 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 61-62 eilutės:

Sandara yra žvilgsnis, atvaizdai yra požiūris, vieningumas yra valia. Pavyzdžiui, Dievo žvilgsnis (visko žinojimas) yra išmintis, Dievo požiūris (visko nežinojimas) yra gera valia, Dievo valia (visko įsisąmonijimas). Žmogaus žvilgsnis (betko žinojimas) yra betkas, žmogaus požiūris (betko nežinojimas) yra pasirinkimai, žmogaus valia (betko įsisąmonijimas).

2021 vasario 03 d., 20:34 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 445-447 eilutės:
  • Galima sieti: nulybė - dvasia, trejybė - sandara, šešerybė - atvaizdai, vienybė - vieningumas. O ką tuomet reiškia kiti padalinimai?
  • Gera širdis - žmogaus įgimtas gerumas. Gera valia - gerumas įsakymo pagrindu.
  • Dievo valią išreiškia aštuongubas kelias, gerą valią - gėrio kryptys, išmintį - dvejonės, amžiną gyvenimą - Jėzaus tvirtinimai "Aš esu"
2021 sausio 22 d., 00:09 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 19 eilutė:
  • Ar sutapimas sutampa ar nesutampa su nesutapimu?
2021 sausio 21 d., 12:12 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 3 eilutė iš:
į:
2021 sausio 13 d., 22:59 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 7 eilutė:

Ištrintos 8-9 eilutės:

2021 sausio 13 d., 22:58 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 1-5 eilutės iš
į:

Dievas, Suvokimas, Apibrėžimas

Kokia gyvenimo lygties reikšmė?

2020 gruodžio 02 d., 19:30 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 16-18 eilutės:

Dievas ir gerumas

  • Kaip santykis tarp Dievo ir gerumo susijęs su santykiu tarp nulybės ir septynerybės?
2020 gruodžio 02 d., 18:47 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 9 eilutė:
  • Kaip gyvenimo lygtis sieja gyvenimą, betką, pasirinkimus ir valią su keturiais asmenimis, keturiomis apimtimis?
2020 gruodžio 02 d., 15:10 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 8 eilutė:
  • Koks ryšys tarp sandarų ir atvaizdų? Dievo sandara viskas (palyginti su betkuo, kažkuo, niekuo). Gerumo sandara laisvumas (ir būtent didėjantis laisvumas - palyginti su mažėjančiu laisvumu). Gyvenimo sandara tai betkas.
2020 gruodžio 02 d., 14:39 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 5-6 eilutės:

Lygmenys

Pakeistos 8-11 eilutės iš
  • Dievui atitinka sandara viskas. Gyvenimui atitinka sandara betkas. O kokia dvasia atitinka sandarai niekas? Ir kas atitinka kažkam?
  • Dievo gerumas yra: gyvenimas, betkas, pasirinkimai, valia. Kuria prasme tai Dievo nežinojimai?
  • Kaip gyvenimo lygtis susijusi su keturiais suvokimo lygmenimis (suvokimo, savęs suvokimo, bendro suvokimo ir susikalbėjimo)?
  • Kaip susiję suvokimas ir požiūrių lygtis, ką reiškia ketvirta sąvoka: nesutapimas?
į:

Apimtys

  • Dievui atitinka sandara viskas. Gyvenimui atitinka sandara betkas. O kokia dvasia atitinka sandaroms kažkam ir niekam?

Požiūrio lygtis

  • Kaip susiję suvokimas ir požiūrio lygtis, ką reiškia ketvirta sąvoka: nesutapimas?

Amžinas gyvenimas

Pridėtos 76-79 eilutės:
  • Dievo gerumas yra žinojimai išreiškiantys mūsų likimą: gyvenimas, betkas, pasirinkimai, valia. O amžinas gyvenimas, išmintis, gera valia, Dievo valia yra Dievo nežinojimai, juk atsiremia į mūsų laisvę.

Suvokimo lygmenys

  • Keturi suvokimo lygmenys (suvokimas, savęs suvokimas, bendras suvokimas, susikalbėjimas) išreiškia požiūrio lygtį (Dievas, Aš-gerumas, Tu-gyvenimas-sutapimas, Kitas-amžinas gyvenimas-išskyrimas) ir taip pat ketverybės lygmenis (Dievas, Aš-savastyje, Tu-sutapime, Kitas-tarpe).
2020 gruodžio 02 d., 14:30 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 5 eilutė:
  • Kuria prasme viskas yra (Dievo) sandara ir tuo pačiu atvaizdas (apimtis)?
2020 gruodžio 01 d., 19:21 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 92-94 eilutės iš

Ši lygtis galioja keturiuose lygmenyse: dvasios, sandaros, atvaizdų ir vienybės.

į:

Ši lygtis galioja keturiuose lygmenyse: dvasios, sandaros, atvaizdų ir vieningumo.

Gyvenimo lygties lygmenys yra išėjimo už savęs į save pakopos. Šios pakopos nusako sąvokų apimtis: dvasios sąvokų apimtis yra viskas, sandaros sąvokų apimtis yra betkas, atvaizdų sąvokų apimtis yra kažkas, vieningumo sąvokų apimtis yra niekas. O kiekviename lygmenyje požiūrio lygtis išsako sąvokos sąlygas, to lygmens suvokėjo santykį su besąlygišku suvokėju, tad su Dievu.

2020 liepos 11 d., 12:12 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 431-435 eilutės:
  • Tobulumas: buvimas ten kur turėtų būti, kaip kad gerasis vaikas.
  • Tapatumą apibrėžia ženklų savybės, lygmenų poros. Nes tapatumas viename lygmenyje turi būti išreikštas netapatumu kitame lygmenyje. Tapatumas turi būti suvoktas ir įžvelgtas, įmanytas.
  • Lygybė (meilės ir Dievo) yra metalygmens dingimas. O trejybėje nėra išorinio metalygmens (kodėl), tėra vidinis metalygmuo (ar).
  • Lygybė, kaip antai X=X, prieštarauja sau, tai yra paprieštaravimo sandas. Lygybe dvi skirtingas sąvokas laiko ta pačia sąvoka.
2020 gegužės 21 d., 14:55 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 9 eilutė:
  • Naujai peržiūrėti Jėzaus mintis šv.Jono evangelijoje apie amžiną gyvenimą.
2020 gegužės 15 d., 18:34 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 5 eilutė:
  • Dievui atitinka sandara viskas. Gyvenimui atitinka sandara betkas. O kokia dvasia atitinka sandarai niekas? Ir kas atitinka kažkam?
2020 gegužės 06 d., 16:31 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 142-144 eilutės:

Išsibaigia Kitu

  • Kitas nuo dar Kito tesiskiria isomorfizmu, tai yra, jų sandara nėra kaip jųdviejų atskirti.
Pridėtos 146-147 eilutės:
  • Išeities taškai. Besąlygiškas, asmenimis (Dievu, Manimi, Tavimi, Kitu), įsitraukiant į požiūrį, į sąlygiškumą: Mylėk Dievą. Sąlygiškas, pradedant vieningumu, atsiplėšiant nuo savęs, link besąlygiškumo, link savo prielaidų: Mylėk artimą.
2020 balandžio 17 d., 22:15 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 5 eilutė:
  • Dievo gerumas yra: gyvenimas, betkas, pasirinkimai, valia. Kuria prasme tai Dievo nežinojimai?
2019 gruodžio 12 d., 22:51 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 420-423 eilutės:
  • Gyvenimo lygtis asmenimis išreiškia vidinių santykių ir išorinių santykių dvilypumą. Šį dvilypumą taip pat išreiškia matematika.
  • Apibrėžimas <=> gyvenimo lygtis -> 3 veiksniai -> padalinimai <= Apibrežimas. Kaip gyvenimo lygtis reiškiasi pasirinkimų malūne.
  • Gyvenimo lygtis - 4 asmenų lygmenys sudaro trejybės ratą - tad galima įžvelti keturis trejybės atvaizdus, aplinkybes 4x3. Tai yra, kiekvienam požiūrio lygties nariui yra trejybės atvaizdas. Ogi trejybės atvaizdus dėlioja ketverybė. Tad kaip suprasti. Ar tokiu būdu yra ryšys tarp požiūrio lygtis ir ketverybės? Juk ketverybė susijusi su trejybės visuma, su nulybės atvaizdais, tad gal požiūrių lygtis apibūdina, kaip įsivaizduoti paskirus trejybės narius?
Pakeista 425 eilutė iš:
į:

Pridėta 437 eilutė:

2019 lapkričio 08 d., 13:44 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 6 eilutė:
  • Kaip susiję suvokimas ir požiūrių lygtis, ką reiškia ketvirta sąvoka: nesutapimas?
2019 rugsėjo 20 d., 18:53 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 13-16 eilutės iš

Gyvenimo lygtis tvirtina:

  • Gyvenimas, tai Dievo gerumas - Dievo ir gerumo sutapimas.
  • Amžinas gyvenimas, tai suvokimas, jog Dievas nebūtinai geras - tai Dievo ir gerumo atskyrimas.
į:

Gyvenimo lygtis apibrėžia Dievą, gerumą, gyvenimą ir amžiną gyvenimą.

  • Gyvenimas, tai Dievo gerumas - Dievo ir gerumo sutapimas. Sutampa santvarkoje.
  • Amžinas gyvenimas, tai suvokimas, jog Dievas nebūtinai geras - tai Dievo ir gerumo atskyrimas. Nesutampa už santvarkos.

Gyvenimo lygtis

  • Dievas nebūtinai geras! Ši mintis sunki bet teisinga ir visų svarbiausia. Ji atveria galimybę ne šiaip gyventi ir mirti, o amžinai bręsti, vis naujai dalyvauti Dievo tyrime, ar jisai būtinas? Apie tai rašiau pranešimą, Amžinai bręsti ar šiaip gyventi.
  • Gerumas yra Dievas sąlygose. Gerumas yra laisvumo dvasia, o laisvumas yra gerumo sandara. Gyvenimas yra Dievo gerumas, tai yra, gyvenimas yra sutapimas Dievo už sąlygų ir gerumo sąlygose. Pavyzdžiui, medis yra gyvas nes jame deri jį globojanti visuma ir jo viduje pasireiškiantis laisvumas. Tačiau amžinas gyvenimas yra suvokimas, jog Dievas nebūtinai geras. Suvokimas, tai atskyrimas ir išskyrimas. Atskirdami gerumą (sąlygose) ir Dievą (nebūtinai sąlygose) įžvelgiame Dievo pirmenybę gerumo atžvilgiu. Svarbiau, kad būtų Dievas, o ne gerumas. O mūsų sąlygose Dievas gali nebūti - jisai viską gali - ir galim su juo ryšio neturėti, kaip kad Kristus ant kryžiaus, kada kentė, "Dieve, kodėl mane apleidai?" O gerumo dažnai nėra, bet tai jau gal ne Dievo, o mūsų reikalas juo pasirūpinti. Užtat kas aklai tvirtina, kad "Dievas yra geras", tas daug kam abejingas, tas šiaip gyvena ir miršta, o kas nuoširdžiai mato, jog dažnai kol kas anksti tvirtinti, koks Dievas, tas jau čia ir dabar amžinai bręsta, kad Dievas iš tiesų būtų geras. "Dievas nebūtinai geras; gyvenimas nebūtinai teisingas", tai, kiek žinau, sunkiausia ir prasmingiausia tiesa, apie kurią, manau, Jėzus kalbėjo, sakydamas, "Dar daugel jums turėčiau kalbėti, bet dabar jūs negalite pakelti."
Ištrintos 27-31 eilutės:

Gyvenimo lygtis

  • Gyvenimas, tai Dievo ir gerumo sutapimas santvarkoje. Amžinas gyvenimas, tai jų nesutapimas už santvarkos.
  • Gyvenimo lygtis išdėsto, įvairiuose lygmenyse: gyvenimas, tai Dievo gerumas, bet amžinas gyvenimas yra to teiginio suvokimas, tai yra, Dievo ir gerumo atskyrimas.
  • Dievas nebūtinai geras! Ši mintis sunki bet teisinga ir visų svarbiausia. Ji atveria galimybę ne šiaip gyventi ir mirti, o amžinai bręsti, vis naujai dalyvauti Dievo tyrime, ar jisai būtinas? Apie tai rašiau pranešimą, Amžinai bręsti ar šiaip gyventi.
  • Apibrėšiu gerumą, gyvenimą ir amžiną gyvenimą. Gerumas yra Dievas sąlygose. Gerumas yra laisvumo dvasia, o laisvumas yra gerumo sandara. Gyvenimas yra Dievo gerumas, tai yra, gyvenimas yra sutapimas Dievo už sąlygų ir gerumo sąlygose. Pavyzdžiui, medis yra gyvas nes jame deri jį globojanti visuma ir jo viduje pasireiškiantis laisvumas. Tačiau amžinas gyvenimas yra suvokimas, jog Dievas nebūtinai geras. Suvokimas, tai atskyrimas ir išskyrimas. Atskirdami gerumą (sąlygose) ir Dievą (nebūtinai sąlygose) įžvelgiame Dievo pirmenybę gerumo atžvilgiu. Svarbiau, kad būtų Dievas, o ne gerumas. O mūsų sąlygose Dievas gali nebūti - jisai viską gali - ir galim su juo ryšio neturėti, kaip kad Kristus ant kryžiaus, kada kentė, "Dieve, kodėl mane apleidai?" O gerumo dažnai nėra, bet tai jau gal ne Dievo, o mūsų reikalas juo pasirūpinti. Užtat kas aklai tvirtina, kad "Dievas yra geras", tas daug kam abejingas, tas šiaip gyvena ir miršta, o kas nuoširdžiai mato, jog dažnai kol kas anksti tvirtinti, koks Dievas, tas jau čia ir dabar amžinai bręsta, kad Dievas iš tiesų būtų geras. "Dievas nebūtinai geras; gyvenimas nebūtinai teisingas", tai, kiek žinau, sunkiausia ir prasmingiausia tiesa, apie kurią, manau, Jėzus kalbėjo, sakydamas, "Dar daugel jums turėčiau kalbėti, bet dabar jūs negalite pakelti."
2019 rugsėjo 14 d., 16:55 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 194-195 eilutės iš
į:
  • Gyvenimo lygtis iškyla kartu su aštuonerybe. Tai pusė aštuonerybės, o ketverybė kita pusė.
Pakeistos 415-416 eilutės iš
į:
Ištrintos 418-419 eilutės:

Gyvenimo lygtis iškyla kartu su aštuonerybe. Tai pusė aštuonerybės, o ketverybė kita pusė.

2019 rugsėjo 14 d., 16:25 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 38-40 eilutės:
  • Gyvenimo lygtį sudaro:
    • Dievo santykiai su savimi (besąlygiškas, sąlygiškas, sutampantis, atskirtas) - tai antisandara, nesandara, atvirumas, tiesa
    • Savasties santykiai su Dievu (asmenys)
Pridėtos 69-70 eilutės:

Požiūrių lygtis.

Ištrintos 72-74 eilutės:

Gyvenimo lygtį sudaro:

  • Dievo santykiai su savimi (besąlygiškas, sąlygiškas, sutampantis, atskirtas) - tai antisandara, nesandara, atvirumas, tiesa
  • Savasties santykiai su Dievu (asmenys)
2019 rugsėjo 14 d., 16:23 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrintos 67-73 eilutės:

Dvasia santvarkoje:

  • Dievas yra dvasia.
  • Sandara yra už dvasios.
  • Gerumas yra dvasia sandaroje.
  • Gyvenimas yra sutapimas dvasios už sandaros ir sandaroje. Kitaip tarus, gyvenimas yra faktas, kad Dievas yra geras.

Sandaros yra sienos sudarančios turiningą geometriją kuria dvasia gali įvairiai su savimi sietis. Dvasia sukuria sandarą išeidama už savęs. Tačiau tuo pačiu dvasia įsodinama sandaroje, ji save aptinka sandaroje. Ta dvasia - mes ribotieji - privalo reikštis išeidama už savęs, ir už sandaros, į tai ką mes nuvokiame esant už mūsų. Tokiu būdu mes įveikiame sandarą kurioje save randame.

Ištrintos 140-142 eilutės:

Skirtumai tarp lygmenų

  • Koks skirtumas tarp dvasios ir sandaros? Viskas yra sandara. Dievas yra asmuo, sandarą išgyvenantis. Sandara yra tai, kas gaunasi, kada dvasia išeina už savęs į save, užtat dvasia pasitraukia, tad lieka sandara. Tad sandara yra dvasios nebuvimas.
Pridėtos 157-167 eilutės:

Dvasia ir sandara

  • Koks skirtumas tarp dvasios ir sandaros? Viskas yra sandara. Dievas yra asmuo, sandarą išgyvenantis. Sandara yra tai, kas gaunasi, kada dvasia išeina už savęs į save, užtat dvasia pasitraukia, tad lieka sandara. Tad sandara yra dvasios nebuvimas.
  • Sandaros yra sienos sudarančios turiningą geometriją kuria dvasia gali įvairiai su savimi sietis. Dvasia sukuria sandarą išeidama už savęs. Tačiau tuo pačiu dvasia įsodinama sandaroje, ji save aptinka sandaroje. Ta dvasia - mes ribotieji - privalo reikštis išeidama už savęs, ir už sandaros, į tai ką mes nuvokiame esant už mūsų. Tokiu būdu mes įveikiame sandarą kurioje save randame.

Dvasia santvarkoje:

  • Dievas yra dvasia.
  • Sandara yra už dvasios.
  • Gerumas yra dvasia sandaroje.
  • Gyvenimas yra sutapimas dvasios už sandaros ir sandaroje. Kitaip tarus, gyvenimas yra faktas, kad Dievas yra geras.
2019 rugsėjo 14 d., 16:20 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 61-63 eilutės iš
į:
  • Renkamės gyventi šiaip ar gyventi amžinai.
  • If we presume that God is good, then goodness is prior to God, thus greater than God, so that God is simply the essence of goodness, and actually goodness is God. This is the view of Life: life is the fact that God is good. However, if we do not presume that God is good, then his goodness is simply his explicit nature within our context, and so God and good are separate, and we ourselves are raised above context, as in EternalLife.
Ištrintos 67-68 eilutės:

Didėjantis laisvumas: Dievas nebūtinai geras. Mažėjantis laisvumas: Dievas būtinai geras.

Pridėtos 87-91 eilutės:

Amžinas gyvenimas

  • Eternal life is making evident the system that separates God outside of us, and God within us, and the gaps in between. This is when God within us and God beyond us observe each other. In order to observe each other, they must be separate from each other.
  • Kristus išgydė neregį. Blogis yra dėl to, kad reikštųsi Dievo darbai.
  • Mylėti netobulą: Atleisk mums mūsų kaltes... atleidžiam Dievui, kaip jis atleidžia mums.
Pakeistos 126-131 eilutės iš

Perhaps:

  • Structure is generated by the Operation [AddOne +1]
  • Representations are generated by the Operation [AddTwo +2]
  • Unity is generated by the Operation [AddThree +3]

Coherence is unity of representations. We may think of coherence as necessity.

į:
  • Vyksnys +1 plėtoja sandarą.
  • Vyksnys +2 plėtoja atvaizdus.
  • Vyksnys +3 plėtoja vieningumą.
Pakeistos 136-141 eilutės iš

Keturi priėjimo lygmenys: GodsWill means that God as Observer has access through us. GoodWill means that we open such access to God. EternalLife means that God as Observed has access through us. {{Wisdom}} means that we open such access to God.

The four levels also give the range of truth, from soft to hard.

Sena mintis: The fourth equation of life is: Will is the Essential in Love. (Here In is the opposite of Of in the first equation. Instead of going into the system, we extend outside of the system.)

į:

Keturi lygmenys

  • Keturi priėjimo lygmenys: GodsWill means that God as Observer has access through us. GoodWill means that we open such access to God. EternalLife means that God as Observed has access through us. {{Wisdom}} means that we open such access to God.
  • Keturi lygmenys skirtingose apimtyse grindžia tiesą, nuo minkštų tiesų apie viską iki kietų tiesų apie nieką.
Pakeistos 158-159 eilutės iš
į:
  • Žinojimas turi keturis atvaizdus, o taikymas turi du atvaizdus. Tobulumas, susitapatinimas, laisvumas, gerumas - tai žinojimo taikymas. O meilė, troškimai, viskas, Dievas - tai žinojimas. Juos suveda betkas savo šešiais atvaizdais, o atskiria išmintis.
Pakeistos 165-167 eilutės iš
į:
  • Coherence is unity of representations. We may think of coherence as necessity.
  • Sena mintis: The fourth equation of life is: Will is the Essential in Love. (Here In is the opposite of Of in the first equation. Instead of going into the system, we extend outside of the system.)
Pridėta 170 eilutė:
  • Didėjantis laisvumas: Dievas nebūtinai geras. Mažėjantis laisvumas: Dievas būtinai geras.
Pakeistos 172-173 eilutės iš
į:
  • Laisvumas yra raiškos atskyrimas nuo to, kas yra, kaip kad tiesoje, tikrovėje.
Ištrintos 195-209 eilutės:

Amžinas gyvenimas

Amžinas gyvenimas: Dievas nebūtinai geras.

Eternal life is making evident the system that separates God outside of us, and God within us, and the gaps in between. This is when God within us and God beyond us observe each other. In order to observe each other, they must be separate from each other.

Kristus išgydė neregį. Blogis yra dėl to, kad reikštųsi Dievo darbai. Laisvumas yra raiškos atskyrimas nuo to, kas yra, kaip kad tiesoje, tikrovėje.

Atleisk mums mūsų kaltes... atleidžiam Dievui, kaip jis atleidžia mums.

Renkamės gyventi šiaip ar gyventi amžinai

  • If we presume that God is good, then goodness is prior to God, thus greater than God, so that God is simply the essence of goodness, and actually goodness is God. This is the view of Life: life is the fact that God is good. However, if we do not presume that God is good, then his goodness is simply his explicit nature within our context, and so God and good are separate, and we ourselves are raised above context, as in EternalLife.
Ištrintos 206-207 eilutės:

Žinojimas turi keturis atvaizdus, o taikymas turi du atvaizdus. Tobulumas, susitapatinimas, laisvumas, gerumas - tai žinojimo taikymas. O meilė, troškimai, viskas, Dievas - tai žinojimas. Juos suveda betkas savo šešiais atvaizdais, o atskiria išmintis.

2019 rugsėjo 14 d., 16:12 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrintos 29-38 eilutės:

Gyvenimo lygtis sieja suvokimo lygtį (Dievas, gerumas, gyvenimas, amžinas gyvenimas) ir asmenų ketverybę (Dievas - dvasia, aš - santvarka, tu - atvaizdai, kitas - vieningumas).

  • Gyvenimo lygtis sieja teigiamus įsakymus - keturias pakopas Dievo išėjimo už savęs į save, į esmę - keturiais lygmenimis, ir neigiamus įsakymus - šešeriopą atitrūkimą nuo Dievo - Dievo ir gerumo atskyrimu.
  • Yra tarpas tarp Dievo ir gerumo. Tas tarpas yra santvarka, aštuonerybė.
  • Dieve iškyla tapatumo klausimas kadangi nevisai aišku, ar jisai sutampa su savimi kada jisai naujai iškyla. Laisvumas yra tapatumo sąlygos. Mažėjantis laisvumas, tai atsakymas, tai tapatumo didėjantis griežtumas, tikslumas, o didėjantis laisvumas, tai klausimas, tai tapatumo didėjantis turiningumas. Būti tapačiam, tai iš esmės yra prieštaravimas, tai nesusivedimas, tarpo buvimas, kaip kad ženklų savybėse, tarp vienos plotmės, kurioje yra dvi nuorodos ir kitos plotmės, kurioje yra vienas nurodomasis. Tapatumas reikalauja neprieštaringos santvarkos, kurioje būtų galima išsiaiškinti tapatumo klausimą. Gerumas tada yra iš esmės prieštaringas nes jisai yra Dievas - laisvumas - santvarkoje. Tai Dievo galimybė išsitekti santvarkoje.
  • Gerumas kaip toks iškyla ne Dievo šokyje, o gyvenimo lygtimi - susivokiančiojo požiūriu. Gerumas yra itin sąlygiškas ir nėra besąlygiško gerumo. Tačiau yra besąlygiška meilė.
  • Koks skirtumas tarp dvasios ir sandaros? Viskas yra sandara. Dievas yra asmuo, sandarą išgyvenantis. Sandara yra tai, kas gaunasi, kada dvasia išeina už savęs į save, užtat dvasia pasitraukia, tad lieka sandara. Tad sandara yra dvasios nebuvimas.
  • Dievo troškimai išsako jo santykį su savimi gyvenimo lygties lygmenimis (savarankiškas Dievas, užtikrintas viskas, ramus troškimais, mylintis meile). O asmenis išsako tai, kaip lygmenyse tas Dievas suvokiamas, išgyvenamas, ir tuo pačiu, kaip Dievas asmeniu reiškiasi: Dievu - Dievas, gerumu - Aš, gyvenimu - Tu, amžinu gyvenimu - Kitas.
Pridėtos 36-37 eilutės:
  • Gyvenimo lygtis sieja suvokimo lygtį (Dievas, gerumas, gyvenimas, amžinas gyvenimas) ir asmenų ketverybę (Dievas - dvasia, aš - santvarka, tu - atvaizdai, kitas - vieningumas).
  • Dievo troškimai išsako jo santykį su savimi gyvenimo lygties lygmenimis (savarankiškas Dievas, užtikrintas viskas, ramus troškimais, mylintis meile). O asmenis išsako tai, kaip lygmenyse tas Dievas suvokiamas, išgyvenamas, ir tuo pačiu, kaip Dievas asmeniu reiškiasi: Dievu - Dievas, gerumu - Aš, gyvenimu - Tu, amžinu gyvenimu - Kitas.
Pakeistos 85-86 eilutės iš
į:
  • Gerumas kaip toks iškyla ne Dievo šokyje, o gyvenimo lygtimi - susivokiančiojo požiūriu. Gerumas yra itin sąlygiškas ir nėra besąlygiško gerumo. Tačiau yra besąlygiška meilė.
Pridėtos 147-149 eilutės:

Skirtumai tarp lygmenų

  • Koks skirtumas tarp dvasios ir sandaros? Viskas yra sandara. Dievas yra asmuo, sandarą išgyvenantis. Sandara yra tai, kas gaunasi, kada dvasia išeina už savęs į save, užtat dvasia pasitraukia, tad lieka sandara. Tad sandara yra dvasios nebuvimas.
Pridėtos 164-167 eilutės:

Gerumo lygmenys

  • Dieve iškyla tapatumo klausimas kadangi nevisai aišku, ar jisai sutampa su savimi kada jisai naujai iškyla. Laisvumas yra tapatumo sąlygos. Mažėjantis laisvumas, tai atsakymas, tai tapatumo didėjantis griežtumas, tikslumas, o didėjantis laisvumas, tai klausimas, tai tapatumo didėjantis turiningumas. Būti tapačiam, tai iš esmės yra prieštaravimas, tai nesusivedimas, tarpo buvimas, kaip kad ženklų savybėse, tarp vienos plotmės, kurioje yra dvi nuorodos ir kitos plotmės, kurioje yra vienas nurodomasis. Tapatumas reikalauja neprieštaringos santvarkos, kurioje būtų galima išsiaiškinti tapatumo klausimą. Gerumas tada yra iš esmės prieštaringas nes jisai yra Dievas - laisvumas - santvarkoje. Tai Dievo galimybė išsitekti santvarkoje.
Pakeistos 183-188 eilutės iš

Gyvenimo lygtis kyla iš Dievo šokio aštuonerybės. Dievo šokio aštuonerybė jungia (gerojo vaiko) ketverybę ir (blogojo vaiko) gyvenimo lygtį. Gerasis vaikas pradeda nuo Dievo ir įsivaizduoja Dievo žinojimo plėtotę: Dievas žino nieko, kažką, betką, viską. O blogasis vaikas pradeda nuo gerumo, atskirto nuo Dievo. Užtat jisai kai vedžioja gerumą, gyvenimą, amžiną gyvenimą ir galiausiai Dievą, viskas subliukšta, nes toksai Dievas gali būti be mūsų.

į:
  • Gyvenimo lygtis kyla iš Dievo šokio aštuonerybės. Dievo šokio aštuonerybė jungia (gerojo vaiko) ketverybę ir (blogojo vaiko) gyvenimo lygtį. Gerasis vaikas pradeda nuo Dievo ir įsivaizduoja Dievo žinojimo plėtotę: Dievas žino nieko, kažką, betką, viską. O blogasis vaikas pradeda nuo gerumo, atskirto nuo Dievo. Užtat jisai kai vedžioja gerumą, gyvenimą, amžiną gyvenimą ir galiausiai Dievą, viskas subliukšta, nes toksai Dievas gali būti be mūsų.
  • Yra tarpas tarp Dievo ir gerumo. Tas tarpas yra santvarka, aštuonerybė.

Gyvenimo lygtis ir dešimt Dievo įsakymų

  • Gyvenimo lygtis sieja teigiamus įsakymus - keturias pakopas Dievo išėjimo už savęs į save, į esmę - keturiais lygmenimis, ir neigiamus įsakymus - šešeriopą atitrūkimą nuo Dievo - Dievo ir gerumo atskyrimu.
2019 rugsėjo 14 d., 16:02 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrintos 47-55 eilutės:

Gyvenimas ir amžinas gyvenimas

  • Gyvenimo lygtis yra du atsakymai į klausimą: Ar Dievas ir gerumas sutampa? Gyvenimas tvirtina, kad sutampa, o amžinas gyvenimas, kad nebūtinai.

Keturios apytakos

  • Suvokimo lygtis sieja keturias apytakas. Keturios apytakos pasireiški gyvenimo lygties lygmenimis. Kiekviena apytaka išreiškia suvokimo lygties narį, taip pat išreiškia kurio nors asmens (ir ketverybės nario) klausimą ir tyrimą.

Kas mes esame

  • Gyvenimo lygtis išsako, kas mes esame. Esmė, tai kas mes esame, kada mes vienų vieni. O atvaizdai, tai kas mes esame kitiems. Mūsų esmė, tai mūsų atvaizdų vieningumas.
Pakeistos 50-52 eilutės iš
į:
  • Išsako, kas yra viena, ir kas neviena. Tad išsako dvasią, taipogi atskyrimą, suvokimą.

Skirtumas tarp Dievo ir visko

Pakeistos 54-55 eilutės iš
  • Esmė (Dievo valia) yra atskirti meilę ir tobulumą, tad mylėti netobulą. Ta galimybė yra mūsų sąlygos, iš kurių kildiname Dievą.
į:

Kas išsiveda iš Dievo

Pridėtos 57-68 eilutės:

Keturios apytakos

  • Suvokimo lygtis sieja keturias apytakas. Keturios apytakos pasireiški gyvenimo lygties lygmenimis. Kiekviena apytaka išreiškia suvokimo lygties narį, taip pat išreiškia kurio nors asmens (ir ketverybės nario) klausimą ir tyrimą.

Kas mes esame

  • Gyvenimo lygtis išsako, kas mes esame. Esmė, tai kas mes esame, kada mes vienų vieni. O atvaizdai, tai kas mes esame kitiems. Mūsų esmė, tai mūsų atvaizdų vieningumas.

Mylėti netobulą

  • Esmė (Dievo valia) yra atskirti meilę ir tobulumą, tad mylėti netobulą. Ta galimybė yra mūsų sąlygos, iš kurių kildiname Dievą.

Gyvenimas ir amžinas gyvenimas

  • Gyvenimo lygtis yra du atsakymai į klausimą: Ar Dievas ir gerumas sutampa? Gyvenimas tvirtina, kad sutampa, o amžinas gyvenimas, kad nebūtinai.
2019 rugsėjo 14 d., 16:00 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 42 eilutė iš:

Gyvenimo lygties esmė

į:

Požiūrių lygtis ir ketverybė

Pridėtos 46-48 eilutės:
  • Gyvenimo lygtis yra statiška, ją išsako nesandarumas, sandarumas, dviprasmybė, vienareikšmiškumas. O jos lygmenys yra dinamiškos, jos išsako, kaip nesandarumas pasitraukia, taip kad lieka sandarumas; kaip tas pasitraukimas atrodo vienam vaidmeniui iš įvairių jo kampų; ir koks vieningas vaidmuo susiveda, tad kaip pasitraukimą išreiškia skirtingos lygties dalys, tad koks jų vaidmuo lygtyje, kaip lygtis visaip išreiškia pasitraukimą, nesandarumo pasitraukimą, kad būtų sandarumas, tad nesandarumo kūrybą.

Gyvenimas ir amžinas gyvenimas

Pridėtos 50-51 eilutės:

Keturios apytakos

Pridėtos 53-54 eilutės:

Kas mes esame

Pakeistos 56-57 eilutės iš
  • Gyvenimo lygtis yra statiška, ją išsako nesandarumas, sandarumas, dviprasmybė, vienareikšmiškumas. O jos lygmenys yra dinamiškos, jos išsako, kaip nesandarumas pasitraukia, taip kad lieka sandarumas; kaip tas pasitraukimas atrodo vienam vaidmeniui iš įvairių jo kampų; ir koks vieningas vaidmuo susiveda, tad kaip pasitraukimą išreiškia skirtingos lygties dalys, tad koks jų vaidmuo lygtyje, kaip lygtis visaip išreiškia pasitraukimą, nesandarumo pasitraukimą, kad būtų sandarumas, tad nesandarumo kūrybą.
  • Pasirinkimuose (betkame, gyvenime) yra dviprasmybė tarp troškimo (visko, Dievo) ir tapatumo (laisvumo, gerumo). Gerą valią sudaro aštuoni (4 apimtys x 2 laisvumo kryptys) atvaizdai (gėrio kryptys), tarp jų ir gera širdis, tad joks atvaizdas (vienetinis atvaizdas).
į:

Apibrėžimo pagrindas

  • Gyvenimo lygtis yra apibrėžimų pagrindas. Ja sutampa apibrėžimo pavidalas (požiūrių lygtis) ir apibrėžimo turinys (asmenų ketverybė).
Pakeistos 63-66 eilutės iš
  • Gyvenimo lygtis yra apibrėžimų pagrindas. Ja sutampa apibrėžimo pavidalas (požiūrių lygtis) ir apibrėžimo turinys (asmenų ketverybė).
į:
Ištrintos 139-140 eilutės:

Bene sandara susijusi su padalinimais, o vieningumas su aplinkybėmis.

Pakeistos 150-151 eilutės iš
į:
  • Sandara susijusi su padalinimais.
Pakeistos 153-154 eilutės iš
  • Tapatumas: Jėzus jungia du įsakymus: Mylėti Dievą, mylėti artimą kaip save patį
į:
  • Tapatumas: Jėzus jungia du įsakymus: Mylėti Dievą, mylėti artimą kaip save patį.
  • Pasirinkimuose (betkame, gyvenime) yra dviprasmybė tarp troškimo (visko, Dievo) ir tapatumo (laisvumo, gerumo). Gerą valią sudaro aštuoni (4 apimtys x 2 laisvumo kryptys) atvaizdai (gėrio kryptys), tarp jų ir gera širdis, tad joks atvaizdas (vienetinis atvaizdas).
Pridėta 160 eilutė:
  • Vieningumas susijęs su aplinkybėmis.
2019 rugsėjo 14 d., 15:56 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 30-31 eilutės iš

Sandarą galime suprasti, kaip dvasios nebuvimą.

į:
Pridėtos 144-149 eilutės:

Sandara

  • Sandarą galime suprasti, kaip dvasios nebuvimą.

Atvaizdai

  • Tapatumas: Jėzus jungia du įsakymus: Mylėti Dievą, mylėti artimą kaip save patį
Pridėtos 155-161 eilutės:

Amžinas gyvenimas ir meilė

  • Amžinas gyvenimas - pažinti Dievą,
  • Išmintis - žinoti viską,
  • Gera valia - žinoti troškimus,
  • Dievo valia - pažinti meilę
Pakeistos 186-191 eilutės iš

Sandara ir dvasia

  • Viskas yra Dievo sandara
  • Laisvumas yra gerumo sandara
  • Betkas yra gerumo sandara
į:
Ištrintos 191-193 eilutės:
  • Tapatumas: Jėzus jungia du įsakymus: Mylėti Dievą, mylėti artimą kaip save patį

Amžinas gyvenimas - pažinti Dievą, išmintis - žinoti viską, gera valia - žinoti troškimus, Dievo valia - pažinti meilę

2019 rugsėjo 14 d., 15:49 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrinta 33 eilutė:
  • Asmenys išsako gyvenimo lygties klodus: Dievas gyvena dvasia, Aš - sandara, Tu - atvaizdais, Kitas - esme.
Pakeistos 40-43 eilutės iš
  • Gerumas yra tada kada Dievas visiškai išėjęs už savęs - jisai mylintis, o mes gyvename vertybėmis - gerumu. O gėrio kryptys iškyla tada kada Dievas nevisiškai išėjęs už savęs, užtat tai tėra gėrio kryptys, ne pats gerumas.
  • Geroji naujiena yra gerumo gerumas.
į:
Pridėtos 45-46 eilutės:
  • Aš esu Dievas santvarkoje. Tu sieji Dievą ir Mane. Kitas atskiria Dievą ir Mane.
  • Asmenys išsako gyvenimo lygties klodus: Dievas gyvena dvasia, Aš - sandara, Tu - atvaizdais, Kitas - esme.
Pridėtos 79-81 eilutės:

Gerumas

  • Gerumas yra tada kada Dievas visiškai išėjęs už savęs - jisai mylintis, o mes gyvename vertybėmis - gerumu. O gėrio kryptys iškyla tada kada Dievas nevisiškai išėjęs už savęs, užtat tai tėra gėrio kryptys, ne pats gerumas. Geroji naujiena yra gerumo gerumas.
2019 rugsėjo 14 d., 15:47 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrintos 29-30 eilutės:

Ši lygtis sieja keturis asmenis: Dievą, Mane, Tave, Kitą. Aš esu Dievas santvarkoje. Tu sieji Dievą ir Mane. Kitas atskiria Dievą ir Mane.

Ištrinta 33 eilutė:
Pridėta 48 eilutė:
  • Gyvenimo lygtis dvejaip (požiūrių lygtimi ir ketverybe) išsako asmenis (Dievą, Mane, Tave, Kitą) ir sieja tuos du išsakymus daugyba. Tuo tarpu juos sudeda aštuonerybė.
2019 rugsėjo 14 d., 15:45 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 13-15 eilutės iš

Gyvenimo lygtis tvirtina: Gyvenimas, tai Dievo gerumas - Dievo ir gerumo sutapimas. Amžinas gyvenimas, tai suvokimas, jog Dievas nebūtinai geras - tai Dievo ir gerumo atskyrimas.

į:

Gyvenimo lygtis tvirtina:

  • Gyvenimas, tai Dievo gerumas - Dievo ir gerumo sutapimas.
  • Amžinas gyvenimas, tai suvokimas, jog Dievas nebūtinai geras - tai Dievo ir gerumo atskyrimas.
2019 rugsėjo 14 d., 15:45 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 13-15 eilutės iš

Gyvenimo lygtis yra apibrėžimų pagrindas. Ja sutampa apibrėžimo pavidalas (požiūrių lygtis) ir apibrėžimo turinys (asmenų ketverybė).

Gyvenimas, tai Dievo gerumas. Amžinas gyvenimas, tai suvokimas, jog Dievas nebūtinai geras.

į:

Gyvenimo lygtis tvirtina: Gyvenimas, tai Dievo gerumas - Dievo ir gerumo sutapimas. Amžinas gyvenimas, tai suvokimas, jog Dievas nebūtinai geras - tai Dievo ir gerumo atskyrimas.

Gyvenimo lygtis pasireiškia keturiuose lygmenyse: dvasios, sandaros, atvaizdų ir vieningumo.

DvasiaDievasgerumasgyvenimasamžinas gyvenimas
sandaraviskaslaisvumasbetkasišmintis
atvaizdaitroškimaitapatumaipasirinkimaigera valia
vieningumasmeilėtobulumasvaliaDievo valia

Gyvenimo lygtis

Pakeistos 46-60 eilutės iš
į:

Gyvenimo lygties esmė

Gyvenimo lygties esmė

  • Gyvenimo lygtis yra du atsakymai į klausimą: Ar Dievas ir gerumas sutampa? Gyvenimas tvirtina, kad sutampa, o amžinas gyvenimas, kad nebūtinai.
  • Suvokimo lygtis sieja keturias apytakas. Keturios apytakos pasireiški gyvenimo lygties lygmenimis. Kiekviena apytaka išreiškia suvokimo lygties narį, taip pat išreiškia kurio nors asmens (ir ketverybės nario) klausimą ir tyrimą.
  • Gyvenimo lygtis išsako, kas mes esame. Esmė, tai kas mes esame, kada mes vienų vieni. O atvaizdai, tai kas mes esame kitiems. Mūsų esmė, tai mūsų atvaizdų vieningumas.
  • Gyvenimo lygtis yra statiška, ją išsako nesandarumas, sandarumas, dviprasmybė, vienareikšmiškumas. O jos lygmenys yra dinamiškos, jos išsako, kaip nesandarumas pasitraukia, taip kad lieka sandarumas; kaip tas pasitraukimas atrodo vienam vaidmeniui iš įvairių jo kampų; ir koks vieningas vaidmuo susiveda, tad kaip pasitraukimą išreiškia skirtingos lygties dalys, tad koks jų vaidmuo lygtyje, kaip lygtis visaip išreiškia pasitraukimą, nesandarumo pasitraukimą, kad būtų sandarumas, tad nesandarumo kūrybą.
  • Pasirinkimuose (betkame, gyvenime) yra dviprasmybė tarp troškimo (visko, Dievo) ir tapatumo (laisvumo, gerumo). Gerą valią sudaro aštuoni (4 apimtys x 2 laisvumo kryptys) atvaizdai (gėrio kryptys), tarp jų ir gera širdis, tad joks atvaizdas (vienetinis atvaizdas).
  • Gyvenimo lygtis pagrįsta Dievu, o sandaros pagrįstos viskuo, ne Dievu. Požiūris išlaiko šį skirtumą, tai skirtumas tarp požiūrio ir jo priėmimo, jo žvilgsnio.
  • Esmė (Dievo valia) yra atskirti meilę ir tobulumą, tad mylėti netobulą. Ta galimybė yra mūsų sąlygos, iš kurių kildiname Dievą.
  • Gyvenimo lygtis išsako visą, kas išsiveda iš Dievo, o būtent, savarankiškas požiūris. Turiniai - kas prieš apibrėžimą, kas išplaukia iš Dievo.
  • Gyvenimo lygtis yra apibrėžimų pagrindas. Ja sutampa apibrėžimo pavidalas (požiūrių lygtis) ir apibrėžimo turinys (asmenų ketverybė).
Ištrintos 153-164 eilutės:

Gyvenimo lygties esmė

Gyvenimo lygties esmė

  • Gyvenimo lygtis yra du atsakymai į klausimą: Ar Dievas ir gerumas sutampa? Gyvenimas tvirtina, kad sutampa, o amžinas gyvenimas, kad nebūtinai.
  • Suvokimo lygtis sieja keturias apytakas. Keturios apytakos pasireiški gyvenimo lygties lygmenimis. Kiekviena apytaka išreiškia suvokimo lygties narį, taip pat išreiškia kurio nors asmens (ir ketverybės nario) klausimą ir tyrimą.
  • Gyvenimo lygtis išsako, kas mes esame. Esmė, tai kas mes esame, kada mes vienų vieni. O atvaizdai, tai kas mes esame kitiems. Mūsų esmė, tai mūsų atvaizdų vieningumas.
  • Gyvenimo lygtis yra statiška, ją išsako nesandarumas, sandarumas, dviprasmybė, vienareikšmiškumas. O jos lygmenys yra dinamiškos, jos išsako, kaip nesandarumas pasitraukia, taip kad lieka sandarumas; kaip tas pasitraukimas atrodo vienam vaidmeniui iš įvairių jo kampų; ir koks vieningas vaidmuo susiveda, tad kaip pasitraukimą išreiškia skirtingos lygties dalys, tad koks jų vaidmuo lygtyje, kaip lygtis visaip išreiškia pasitraukimą, nesandarumo pasitraukimą, kad būtų sandarumas, tad nesandarumo kūrybą.
  • Pasirinkimuose (betkame, gyvenime) yra dviprasmybė tarp troškimo (visko, Dievo) ir tapatumo (laisvumo, gerumo). Gerą valią sudaro aštuoni (4 apimtys x 2 laisvumo kryptys) atvaizdai (gėrio kryptys), tarp jų ir gera širdis, tad joks atvaizdas (vienetinis atvaizdas).
  • Gyvenimo lygtis pagrįsta Dievu, o sandaros pagrįstos viskuo, ne Dievu. Požiūris išlaiko šį skirtumą, tai skirtumas tarp požiūrio ir jo priėmimo, jo žvilgsnio.
  • Esmė (Dievo valia) yra atskirti meilę ir tobulumą, tad mylėti netobulą. Ta galimybė yra mūsų sąlygos, iš kurių kildiname Dievą.
  • Gyvenimo lygtis išsako visą, kas išsiveda iš Dievo, o būtent, savarankiškas požiūris. Turiniai - kas prieš apibrėžimą, kas išplaukia iš Dievo.
2019 rugsėjo 14 d., 15:34 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 27-39 eilutės:
  • Asmenys išsako gyvenimo lygties klodus: Dievas gyvena dvasia, Aš - sandara, Tu - atvaizdais, Kitas - esme.
  • Gyvenimo lygtis sieja teigiamus įsakymus - keturias pakopas Dievo išėjimo už savęs į save, į esmę - keturiais lygmenimis, ir neigiamus įsakymus - šešeriopą atitrūkimą nuo Dievo - Dievo ir gerumo atskyrimu.
  • Yra tarpas tarp Dievo ir gerumo. Tas tarpas yra santvarka, aštuonerybė.
  • Dieve iškyla tapatumo klausimas kadangi nevisai aišku, ar jisai sutampa su savimi kada jisai naujai iškyla. Laisvumas yra tapatumo sąlygos. Mažėjantis laisvumas, tai atsakymas, tai tapatumo didėjantis griežtumas, tikslumas, o didėjantis laisvumas, tai klausimas, tai tapatumo didėjantis turiningumas. Būti tapačiam, tai iš esmės yra prieštaravimas, tai nesusivedimas, tarpo buvimas, kaip kad ženklų savybėse, tarp vienos plotmės, kurioje yra dvi nuorodos ir kitos plotmės, kurioje yra vienas nurodomasis. Tapatumas reikalauja neprieštaringos santvarkos, kurioje būtų galima išsiaiškinti tapatumo klausimą. Gerumas tada yra iš esmės prieštaringas nes jisai yra Dievas - laisvumas - santvarkoje. Tai Dievo galimybė išsitekti santvarkoje.
  • Gerumas kaip toks iškyla ne Dievo šokyje, o gyvenimo lygtimi - susivokiančiojo požiūriu. Gerumas yra itin sąlygiškas ir nėra besąlygiško gerumo. Tačiau yra besąlygiška meilė.
  • Koks skirtumas tarp dvasios ir sandaros? Viskas yra sandara. Dievas yra asmuo, sandarą išgyvenantis. Sandara yra tai, kas gaunasi, kada dvasia išeina už savęs į save, užtat dvasia pasitraukia, tad lieka sandara. Tad sandara yra dvasios nebuvimas.
  • Dievo troškimai išsako jo santykį su savimi gyvenimo lygties lygmenimis (savarankiškas Dievas, užtikrintas viskas, ramus troškimais, mylintis meile). O asmenis išsako tai, kaip lygmenyse tas Dievas suvokiamas, išgyvenamas, ir tuo pačiu, kaip Dievas asmeniu reiškiasi: Dievu - Dievas, gerumu - Aš, gyvenimu - Tu, amžinu gyvenimu - Kitas.
  • Gerumas yra tada kada Dievas visiškai išėjęs už savęs - jisai mylintis, o mes gyvename vertybėmis - gerumu. O gėrio kryptys iškyla tada kada Dievas nevisiškai išėjęs už savęs, užtat tai tėra gėrio kryptys, ne pats gerumas.
  • Geroji naujiena yra gerumo gerumas.
Pridėtos 53-60 eilutės:

Gyvenimo lygtį sudaro:

  • Dievo santykiai su savimi (besąlygiškas, sąlygiškas, sutampantis, atskirtas) - tai antisandara, nesandara, atvirumas, tiesa
  • Savasties santykiai su Dievu (asmenys)

Pokalbiais dėsčiau asmenimis, tai mūsų supratimas, o Dievo supratimas, tai gyvenimo lygtimi - tiesa.

  • Veiksniai +1, +2, +3 gali būti suprasti kaip gyvenimo lygties dalys, vienanarė (-1), dvinarė (-2) ir trinarė (-3). Jos išreiškia veiklą, ne sandarą.

Dievas, gerumas, gyvenimas, amžinas gyvenimas

Ištrintos 71-74 eilutės:

Esmė apima visas savybes. Tad esmė yra savybių vieningumas, o savybės yra atvaizdai.

Esmė yra taškas kuriuo, pavyzdžiui, Dievas išverčiamas, taip kad prieiname prie platesnio, Dievo sąlygose glūdinčio Dievo, kuriuo visi esame viena.

Pridėtos 81-86 eilutės:

Gyvenimo lygties lygmenys

DievasTėvasDievo valiaEsmė
SūnusGera valiaAtvaizdais
TuDvasiaIšmintimiSandara
KitasTrejybe - Dievo nebuvimuAmžinu gyvenimuDvasia
Pridėtos 121-133 eilutės:

Dvasia, sandara, atvaizdai, vieningumas

Vieningumas - esmė

  • Esmė apima visas savybes. Tad esmė yra savybių vieningumas, o savybės yra atvaizdai.
  • Esmė yra taškas kuriuo, pavyzdžiui, Dievas išverčiamas, taip kad prieiname prie platesnio, Dievo sąlygose glūdinčio Dievo, kuriuo visi esame viena.
  • Esmė yra įrodymas, jog Dievas išėjo už savęs, kaip tvirtina teigiami įsakymai.

Meilė, tai laisvės palaikymas. Meilės palaikymas, tai pagarba laisvei:

  • Dievo valia: Dievo pagarba laisvei
  • gera valia: mano pagarba laisvei
  • išmintis: tavo pagarba laisvei?
  • amžinas gyvenimas: kito pagarba laisvei?
Ištrintos 144-149 eilutės:

Gyvenimo lygtį sudaro:

  • Dievo santykiai su savimi (besąlygiškas, sąlygiškas, sutampantis, atskirtas) - tai antisandara, nesandara, atvirumas, tiesa
  • Savasties santykiai su Dievu (asmenys)

Pokalbiais dėsčiau asmenimis, tai mūsų supratimas, o Dievo supratimas, tai gyvenimo lygtimi - tiesa.

  • Veiksniai +1, +2, +3 gali būti suprasti kaip gyvenimo lygties dalys, vienanarė (-1), dvinarė (-2) ir trinarė (-3). Jos išreiškia veiklą, ne sandarą.
2019 rugsėjo 14 d., 15:28 atliko AndriusKulikauskas -
2019 rugsėjo 11 d., 12:36 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 1 eilutė iš:

Žr. Dievas

į:
2019 rugpjūčio 20 d., 13:06 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 8-9 eilutės:

永生

2019 rugpjūčio 20 d., 13:05 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 1-2 eilutės:

Žr. Dievas

2019 rugpjūčio 20 d., 13:04 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 334 eilutė:
  • Po truputį supratau, kad juo labiau, amžinas gyvenimas yra suvokimas, jog Dievas nebūtinai geras. Šios mintys kilo betiriant šv.Jono evangeliją, ką Jėzui reiškia Dievo valia ir kaip ji skiriasi nuo mūsų valios.
2019 rugpjūčio 20 d., 11:36 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 12 eilutė:
  • Gyvenimas, tai Dievo ir gerumo sutapimas santvarkoje. Amžinas gyvenimas, tai jų nesutapimas už santvarkos.
2019 gegužės 30 d., 20:07 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 27-33 eilutės:

Dvasia santvarkoje:

  • Dievas yra dvasia.
  • Sandara yra už dvasios.
  • Gerumas yra dvasia sandaroje.
  • Gyvenimas yra sutapimas dvasios už sandaros ir sandaroje. Kitaip tarus, gyvenimas yra faktas, kad Dievas yra geras.

Sandaros yra sienos sudarančios turiningą geometriją kuria dvasia gali įvairiai su savimi sietis. Dvasia sukuria sandarą išeidama už savęs. Tačiau tuo pačiu dvasia įsodinama sandaroje, ji save aptinka sandaroje. Ta dvasia - mes ribotieji - privalo reikštis išeidama už savęs, ir už sandaros, į tai ką mes nuvokiame esant už mūsų. Tokiu būdu mes įveikiame sandarą kurioje save randame.

2019 vasario 12 d., 15:23 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrinta 6 eilutė:
Pakeistos 12-15 eilutės iš

Dievas nebūtinai geras! Ši mintis sunki bet teisinga ir visų svarbiausia. Ji atveria galimybę ne šiaip gyventi ir mirti, o amžinai bręsti, vis naujai dalyvauti Dievo tyrime, ar jisai būtinas? Apie tai rašiau pranešimą, Amžinai bręsti ar šiaip gyventi.

Gyvenimo lygtis išdėsto, įvairiuose lygmenyse: gyvenimas, tai Dievo gerumas, bet amžinas gyvenimas yra to teiginio suvokimas, tai yra, Dievo ir gerumo atskyrimas.

į:
  • Gyvenimo lygtis išdėsto, įvairiuose lygmenyse: gyvenimas, tai Dievo gerumas, bet amžinas gyvenimas yra to teiginio suvokimas, tai yra, Dievo ir gerumo atskyrimas.
  • Dievas nebūtinai geras! Ši mintis sunki bet teisinga ir visų svarbiausia. Ji atveria galimybę ne šiaip gyventi ir mirti, o amžinai bręsti, vis naujai dalyvauti Dievo tyrime, ar jisai būtinas? Apie tai rašiau pranešimą, Amžinai bręsti ar šiaip gyventi.
  • Apibrėšiu gerumą, gyvenimą ir amžiną gyvenimą. Gerumas yra Dievas sąlygose. Gerumas yra laisvumo dvasia, o laisvumas yra gerumo sandara. Gyvenimas yra Dievo gerumas, tai yra, gyvenimas yra sutapimas Dievo už sąlygų ir gerumo sąlygose. Pavyzdžiui, medis yra gyvas nes jame deri jį globojanti visuma ir jo viduje pasireiškiantis laisvumas. Tačiau amžinas gyvenimas yra suvokimas, jog Dievas nebūtinai geras. Suvokimas, tai atskyrimas ir išskyrimas. Atskirdami gerumą (sąlygose) ir Dievą (nebūtinai sąlygose) įžvelgiame Dievo pirmenybę gerumo atžvilgiu. Svarbiau, kad būtų Dievas, o ne gerumas. O mūsų sąlygose Dievas gali nebūti - jisai viską gali - ir galim su juo ryšio neturėti, kaip kad Kristus ant kryžiaus, kada kentė, "Dieve, kodėl mane apleidai?" O gerumo dažnai nėra, bet tai jau gal ne Dievo, o mūsų reikalas juo pasirūpinti. Užtat kas aklai tvirtina, kad "Dievas yra geras", tas daug kam abejingas, tas šiaip gyvena ir miršta, o kas nuoširdžiai mato, jog dažnai kol kas anksti tvirtinti, koks Dievas, tas jau čia ir dabar amžinai bręsta, kad Dievas iš tiesų būtų geras. "Dievas nebūtinai geras; gyvenimas nebūtinai teisingas", tai, kiek žinau, sunkiausia ir prasmingiausia tiesa, apie kurią, manau, Jėzus kalbėjo, sakydamas, "Dar daugel jums turėčiau kalbėti, bet dabar jūs negalite pakelti."
2019 vasario 12 d., 15:10 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 33-37 eilutės:
  • Dievas yra dvasia, jo sandara yra viskas. Visko atvaizdai yra 4 Dievo troškimai: jisai trokšta nieko (savarankiškas), kažko (užtikrintas), betko (ramus) ir visko (mylintis). Tad meilė yra Dievo sandaros atvaizdų vieningumas, kitaip tariant, meilė yra Dievo esmė. O Dievo esmė yra, kad jis gali būti net tada kai jo nėra.
  • Gerumas yra dvasia, jo sandara yra laisvumas. Laisvumo atvaizdai, tai 2 tapatumai: didėjantis laisvumas ir mažėjantis laisvumas. Jų vieningumas tai tobulumas.
  • Gyvenimas yra dvasia, jo sandara yra betkas. Betko atvaizdai, tai 6 pasirinkimai. Jų vieningumas yra valia.
  • Amžinas gyvenimas yra dvasia, jo sandara yra išmintis. Išminties atvaizdai, tai gera valia, kurią nusako 4x2 gėrio kryptys. Jų vieningumas yra Dievo valia.
2019 vasario 12 d., 15:09 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 353-359 eilutės:

Dievas nebūtinai geras

  • "Dar daugel jums turėčiau kalbėti, bet dabar jūs negalite pakelti. Kai ateis toji Tiesos Dvasia, ji ves jus į tiesos pilnatvę." (Jn 16) Manau, tai ką apaštalai nebūtų pakėlę, tai būtent ta mintis: Dievas nebūtinai geras. Ši mintis, tai esmė mokslo, kurį pristatau.

Gyvenimo lygtis

2019 vasario 12 d., 15:05 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 14-15 eilutės:

Dievas nebūtinai geras! Ši mintis sunki bet teisinga ir visų svarbiausia. Ji atveria galimybę ne šiaip gyventi ir mirti, o amžinai bręsti, vis naujai dalyvauti Dievo tyrime, ar jisai būtinas? Apie tai rašiau pranešimą, Amžinai bręsti ar šiaip gyventi.

Pridėta 86 eilutė:
  • Gyvenimo lygtis yra du atsakymai į klausimą: Ar Dievas ir gerumas sutampa? Gyvenimas tvirtina, kad sutampa, o amžinas gyvenimas, kad nebūtinai.
2019 vasario 12 d., 14:56 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 74-79 eilutės:

Gyvenimo lygtį galime įžvelgti kiekviename lygmenyje:

  • Dvasios lygmenyje: Gyvenimas, tai Dievo gerumas. O amžinas gyvenimas, tai suvokimas, jog Dievas nebūtinai geras.
  • Sandaros lygmenyje: Betkas, tai viskas per laisvumą. O išmintis, tai atskyrimas, suvokimas, kas išplaukia iš visko ir kas iš laisvumo.
  • Atvaizdų lygmenyje: 6 pasirinkimai, tai 4 troškimai plius 2 tapatumai. O gera valia, tai atskyrimas, suvokimas, troškimų ir tapatumų. Vadinas, kiti gali trokšti to, ko pats netrokštu.
  • Vieningumo lygmenyje: Valia myli tobulumą. Tačiau Dievo valia myli ir netobulumą.
2019 vasario 12 d., 14:53 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 20-21 eilutės:

Gyvenimo lygtis sieja suvokimo lygtį (Dievas, gerumas, gyvenimas, amžinas gyvenimas) ir asmenų ketverybę (Dievas - dvasia, aš - santvarka, tu - atvaizdai, kitas - vieningumas).

Pridėta 78 eilutė:
  • Suvokimo lygtis sieja keturias apytakas. Keturios apytakos pasireiški gyvenimo lygties lygmenimis. Kiekviena apytaka išreiškia suvokimo lygties narį, taip pat išreiškia kurio nors asmens (ir ketverybės nario) klausimą ir tyrimą.
2019 sausio 23 d., 15:03 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 9-10 eilutės:

Gyvenimo lygtis yra apibrėžimų pagrindas. Ja sutampa apibrėžimo pavidalas (požiūrių lygtis) ir apibrėžimo turinys (asmenų ketverybė).

2019 sausio 19 d., 22:35 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 2 eilutė iš:
į:

Pakeista 4 eilutė iš:
į:

Pridėtos 125-126 eilutės:

Žinojimas turi keturis atvaizdus, o taikymas turi du atvaizdus. Tobulumas, susitapatinimas, laisvumas, gerumas - tai žinojimo taikymas. O meilė, troškimai, viskas, Dievas - tai žinojimas. Juos suveda betkas savo šešiais atvaizdais, o atskiria išmintis.

2018 gruodžio 05 d., 13:24 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 321-326 eilutės:

Laisvė išsakyta Dvejybės atvaizdo pirmasis narys išsako laisvę, atitinkamai liudijančią gerumo lygmenį.

  • Laisva valia: yra gerumas
  • Išorė: yra laisvumas
  • Įžvalga: yra sutapimas
  • Tapatumas: yra tobulumas
2018 gruodžio 04 d., 21:56 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 318-320 eilutės:

Užrašai

Regarding God IS good: In what sense do I mean that it "is"? It "is" in that it is the unity of its properties. So you "are" only with regard to your own domain, where your properties extend, but you are "necessary" without any regard for domain, for here the unity is with regard to representations. In other words, existence is unity of the properties by which we see ourselves, and necessity is unity of the representations by which we are seen.

2018 lapkričio 02 d., 20:52 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 31-32 eilutės:

Esmė yra taškas kuriuo, pavyzdžiui, Dievas išverčiamas, taip kad prieiname prie platesnio, Dievo sąlygose glūdinčio Dievo, kuriuo visi esame viena.

2018 spalio 03 d., 20:18 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 117-122 eilutės:

Gyvenimo lygties kampai:

  • tiesa (nesandarumas, antisandara) - Dievas
  • sąvoka (sandarumas) - gerumas
  • žvilgsnis - gyvenimas
  • požiūris (atskyrimas, suvokimas) - amžinas gyvenimas
2018 spalio 03 d., 20:16 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 115-116 eilutės:

Amžinas gyvenimas - pažinti Dievą, išmintis - žinoti viską, gera valia - žinoti troškimus, Dievo valia - pažinti meilę

2018 spalio 03 d., 20:15 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 114 eilutė:
  • Tapatumas: Jėzus jungia du įsakymus: Mylėti Dievą, mylėti artimą kaip save patį
2018 spalio 03 d., 18:24 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 111-113 eilutės iš

There is no other when Unity and Spirit are taken to be the same. This is the case from the perspective of the End.

į:
  • Sandaros išreiškia sandarumą, o gyvenimo lygtis - nesandarumą, antisandarą, tarpą.
  • There is no other when Unity and Spirit are taken to be the same. This is the case from the perspective of the End.
2018 rugsėjo 15 d., 13:52 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 69-84 eilutės:

Gyvenimo lygties esmė

Gyvenimo lygties esmė

  • Gyvenimo lygtis išsako, kas mes esame. Esmė, tai kas mes esame, kada mes vienų vieni. O atvaizdai, tai kas mes esame kitiems. Mūsų esmė, tai mūsų atvaizdų vieningumas.
  • Gyvenimo lygtis yra statiška, ją išsako nesandarumas, sandarumas, dviprasmybė, vienareikšmiškumas. O jos lygmenys yra dinamiškos, jos išsako, kaip nesandarumas pasitraukia, taip kad lieka sandarumas; kaip tas pasitraukimas atrodo vienam vaidmeniui iš įvairių jo kampų; ir koks vieningas vaidmuo susiveda, tad kaip pasitraukimą išreiškia skirtingos lygties dalys, tad koks jų vaidmuo lygtyje, kaip lygtis visaip išreiškia pasitraukimą, nesandarumo pasitraukimą, kad būtų sandarumas, tad nesandarumo kūrybą.
  • Pasirinkimuose (betkame, gyvenime) yra dviprasmybė tarp troškimo (visko, Dievo) ir tapatumo (laisvumo, gerumo). Gerą valią sudaro aštuoni (4 apimtys x 2 laisvumo kryptys) atvaizdai (gėrio kryptys), tarp jų ir gera širdis, tad joks atvaizdas (vienetinis atvaizdas).
  • Gyvenimo lygtis pagrįsta Dievu, o sandaros pagrįstos viskuo, ne Dievu. Požiūris išlaiko šį skirtumą, tai skirtumas tarp požiūrio ir jo priėmimo, jo žvilgsnio.
  • Esmė (Dievo valia) yra atskirti meilę ir tobulumą, tad mylėti netobulą. Ta galimybė yra mūsų sąlygos, iš kurių kildiname Dievą.
  • Gyvenimo lygtis išsako visą, kas išsiveda iš Dievo, o būtent, savarankiškas požiūris. Turiniai - kas prieš apibrėžimą, kas išplaukia iš Dievo.

Gyvenimo lygtį sudaro:

  • Dievo santykiai su savimi (besąlygiškas, sąlygiškas, sutampantis, atskirtas) - tai antisandara, nesandara, atvirumas, tiesa
  • Savasties santykiai su Dievu (asmenys)

Pokalbiais dėsčiau asmenimis, tai mūsų supratimas, o Dievo supratimas, tai gyvenimo lygtimi - tiesa.

  • Veiksniai +1, +2, +3 gali būti suprasti kaip gyvenimo lygties dalys, vienanarė (-1), dvinarė (-2) ir trinarė (-3). Jos išreiškia veiklą, ne sandarą.
Pakeistos 89-90 eilutės iš

Amžinas gyvenimas

į:
Pakeistos 117-118 eilutės iš

===From {{Life}} to EternalLife===

į:

Iš gyvenimo į amžiną gyvenimą

Pakeistos 170-171 eilutės iš

{{Freedom}} vs. {{Perfection}}

į:

Laisvė vs. tobulumas

Pakeistos 174-175 eilutės iš

{{Freedom}}

į:

Laisvė

Pakeistos 224-225 eilutės iš

GoodWill

į:

Gera valia

Pakeistos 244-245 eilutės iš

{{Subjectivity}} vs. {{Objectivity}}

į:

Šališkumas ir nešališkumas

Pakeistos 274-277 eilutės iš

===I wish to know everything and apply that usefully.===

AndriusKulikauskas: Note, the following is is a bit old! For my latest thinking see UniversalLanguage/Overview

į:

Trokštu viską žinoti ir tą žinojimą gražiai taikyti.

Ankstyvesnės mintys.

Pakeistos 297-299 eilutės iš

Esmė yra tobula.

Tobulumas

į:
  • Esmė yra tobula.
2018 rugsėjo 12 d., 12:01 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 35-38 eilutės iš
  • understanding: gyvenimas ir amžinas gyvenimas
  • (self understanding): betkas ir išmintis
  • Susikalbėjimas (shared understanding): pasirinkimas ir gera valia
  • (good understanding): valia ir Dievo valia
į:
  • suvokimas: gyvenimas ir amžinas gyvenimas
  • savęs suvokimas betkas ir išmintis
  • bendras suvokimas: pasirinkimas ir gera valia
  • susikalbėjimas: valia ir Dievo valia
Pridėtos 40-53 eilutės:

Sąmoningumo lygmenys. An outlook that separates:

  • all perspectives is Spirit
  • any perspective is Structure
  • a perspective is Representation
  • no perspective is Unity

In general, we may say "the unity of representations of structure of spirit". From a human point of view, the unity and the spirit are the same, which makes this cyclic. From God's point of view they are distinct. From a human point of view, for example, love and God are the same. So from a human point of view, spirit is the unity of representations. For example, God is the spirit of everything. Additionally, from the human point of view, God is the unity of the representations of everything. But God keeps unity and spirit distinct.

Perhaps:

  • Structure is generated by the Operation [AddOne +1]
  • Representations are generated by the Operation [AddTwo +2]
  • Unity is generated by the Operation [AddThree +3]

Coherence is unity of representations. We may think of coherence as necessity.

2018 rugsėjo 12 d., 11:34 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 276 eilutė:
2018 rugsėjo 12 d., 10:57 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 26-27 eilutės iš

Ši lygtis galioje keturiuose lygmenyse: dvasios, sandaros, atvaizdų ir vienybės.

į:

Ši lygtis galioja keturiuose lygmenyse: dvasios, sandaros, atvaizdų ir vienybės.

Pridėtos 31-32 eilutės:

Negation introduces four levels: Activity, Structure, Representation, Unity. They give the relation between an orginal context and a new context, whether or not they are explicit, whether or not they are the same, whether or not they are positive or negative.

2018 rugsėjo 05 d., 14:27 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 27-28 eilutės:

Sandara yra tai kas lieka pasitraukus dvasiai. Sandara yra dvasios nebuvimas, jos rėmai ir jos prielaidos. Užtat galime skirti besąlygišką dvasią už prielaidų ir sąlygišką dvasią prielaidose. Tokiu būdu galime atpažinti savo prielaidas ir jų atsisakyti.

2018 rugsėjo 05 d., 12:35 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 1-7 eilutės:
  • Kaip gyvenimo lygtis susijusi su keturiais suvokimo lygmenimis (suvokimo, savęs suvokimo, bendro suvokimo ir susikalbėjimo)?
2018 rugsėjo 05 d., 12:33 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 251-252 eilutės:

Daugelį metų pradėjau nuo išeities taško - Viskas - iš kurio viskas išsirituliodavau. Kai kada pamąstydavau, į ką viskas turėtų susivesti? Pamanydavau, kad tai turėtų būti Dievo gerumas. Benagrinėjant šv.Jono evangeliją ėmiau mąstyti apie santykį tarp Dievo už mūsų ir Dievo mumyse, kad gyvenimas yra Dievo gerumas, tačiau amžinas gyvenimas yra suvokimas Dievo gerumo, tad atskyrimas Dievo ir gerumo.

2018 kovo 31 d., 17:06 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 41-42 eilutės:

Bene sandara susijusi su padalinimais, o vieningumas su aplinkybėmis.

2018 sausio 18 d., 13:46 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 8-9 eilutės:

Sandarą galime suprasti, kaip dvasios nebuvimą.

2017 lapkričio 05 d., 15:23 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 58-62 eilutės:

Sandara ir dvasia

  • Viskas yra Dievo sandara
  • Laisvumas yra gerumo sandara
  • Betkas yra gerumo sandara
2017 spalio 14 d., 09:41 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 254-261 eilutės:
  • keturi lygmenys: nulybė (dvasia), vienybė (sandara), dvejybė (atvaizdai), trejybė (vieningumas)
  • keturi atvaizdai: niekas (Dievas), kažkas (Aš), betkas (Tu), viskas (kitas)
  • Loginė lygtis (gyvenimo lygtis?) - teiginiai - Quantifier - Subject - Copula - Predicate.

Gyvenimo lygtis iškyla kartu su aštuonerybe. Tai pusė aštuonerybės, o ketverybė kita pusė.

2017 rugsėjo 21 d., 17:46 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 36-37 eilutės:

The four levels also give the range of truth, from soft to hard.

Pridėtos 48-49 eilutės:

Eternal life is making evident the system that separates God outside of us, and God within us, and the gaps in between. This is when God within us and God beyond us observe each other. In order to observe each other, they must be separate from each other.

Ištrintos 119-125 eilutės:

EternalLife

Eternal life is making evident the system that separates God outside of us, and God within us, and the gaps in between. This is when God within us and God beyond us observe each other. In order to observe each other, they must be separate from each other.

Pakeistos 132-133 eilutės iš

{{Love}} and {{Life}}

į:

Meilė ir gyvenimas

Pakeistos 138-139 eilutės iš

{{Love}} and {{Good}}

į:

Meilė ir gerumas

Ištrintos 140-143 eilutės:

The four levels also give the range of truth, from soft to hard.

We are most at our self when we are free, and we are most unobstructed when we are good. Perhaps there are eight names for the QualityWithoutAName, and they give four levels with regard to our familiarity (our self), and also with regard to our unobstruction (our view). This leads to pairs such as free and perfect, slack and exact.

2017 rugsėjo 21 d., 17:44 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 1-2 eilutės:

Kas yra gyvenimo lygtis

Pakeistos 5-6 eilutės iš

Gyvenimo lygtis kyla iš Dievo šokio aštuonerybės. Dievo šokio aštuonerybė jungia (gerojo vaiko) ketverybę ir (blogojo vaiko) gyvenimo lygtį. Gerasis vaikas pradeda nuo Dievo ir įsivaizduoja Dievo žinojimo plėtotę: Dievas žino nieko, kažką, betką, viską. O blogasis vaikas pradeda nuo gerumo, atskirto nuo Dievo. Užtat jisai kai vedžioja gerumą, gyvenimą, amžiną gyvenimą ir galiausiai Dievą, viskas subliukšta, nes toksai Dievas gali būti be mūsų.

į:

Gyvenimo lygtis išdėsto, įvairiuose lygmenyse: gyvenimas, tai Dievo gerumas, bet amžinas gyvenimas yra to teiginio suvokimas, tai yra, Dievo ir gerumo atskyrimas.

Ši lygtis sieja keturis asmenis: Dievą, Mane, Tave, Kitą. Aš esu Dievas santvarkoje. Tu sieji Dievą ir Mane. Kitas atskiria Dievą ir Mane.

Gyvenimo lygties sandara

Gyvenimo lygtis skiria: A, B, A IR B, A AR B. Gal B yra NE A, tai yra, A santvarkoje.

Pridėtos 15-20 eilutės:

Gyvenimo lygties lygmenys

Ši lygtis galioje keturiuose lygmenyse: dvasios, sandaros, atvaizdų ir vienybės.

Esmė apima visas savybes. Tad esmė yra savybių vieningumas, o savybės yra atvaizdai.

Ištrintos 27-38 eilutės:

Gyvenimo lygtis skiria: A, B, A IR B, A AR B. Gal B yra NE A, tai yra, A santvarkoje.

Gyvenimo lygtis išdėsto, įvairiuose lygmenyse: gyvenimas, tai Dievo gerumas, bet amžinas gyvenimas yra to teiginio suvokimas, tai yra, Dievo ir gerumo atskyrimas.

Ši lygtis sieja keturis asmenis: Dievą, Mane, Tave, Kitą. Aš esu Dievas santvarkoje. Tu sieji Dievą ir Mane. Kitas atskiria Dievą ir Mane.

Ši lygtis galioje keturiuose lygmenyse: dvasios, sandaros, atvaizdų ir vienybės.

Esmė apima visas savybes. Tad esmė yra savybių vieningumas, o savybės yra atvaizdai.

There is no other when Unity and Spirit are taken to be the same. This is the case from the perspective of the End.

Pakeistos 32-35 eilutės iš
  • Kitas - žymė ir pažymėtas - atskirti, priskirti dviem skirtingiems iš keturių lygmenų - antrinės sandaros - aštuongubis kelias
į:
  • Kitas - žymė ir pažymėtas - atskirti, priskirti dviem skirtingiems iš keturių lygmenų - antrinės sandaros - aštuongubas kelias

Keturi priėjimo lygmenys: GodsWill means that God as Observer has access through us. GoodWill means that we open such access to God. EternalLife means that God as Observed has access through us. {{Wisdom}} means that we open such access to God.

Sena mintis: The fourth equation of life is: Will is the Essential in Love. (Here In is the opposite of Of in the first equation. Instead of going into the system, we extend outside of the system.)

Gyvenimo lygtis ir Dievo šokio aštuonerybė

Gyvenimo lygtis kyla iš Dievo šokio aštuonerybės. Dievo šokio aštuonerybė jungia (gerojo vaiko) ketverybę ir (blogojo vaiko) gyvenimo lygtį. Gerasis vaikas pradeda nuo Dievo ir įsivaizduoja Dievo žinojimo plėtotę: Dievas žino nieko, kažką, betką, viską. O blogasis vaikas pradeda nuo gerumo, atskirto nuo Dievo. Užtat jisai kai vedžioja gerumą, gyvenimą, amžiną gyvenimą ir galiausiai Dievą, viskas subliukšta, nes toksai Dievas gali būti be mūsų.

Amžinas gyvenimas

Amžinas gyvenimas: Dievas nebūtinai geras.

Pakeistos 50-62 eilutės iš

See also: Overview, Understanding

į:

Renkamės gyventi šiaip ar gyventi amžinai

  • If we presume that God is good, then goodness is prior to God, thus greater than God, so that God is simply the essence of goodness, and actually goodness is God. This is the view of Life: life is the fact that God is good. However, if we do not presume that God is good, then his goodness is simply his explicit nature within our context, and so God and good are separate, and we ourselves are raised above context, as in EternalLife.

Kitos mintys

There is no other when Unity and Spirit are taken to be the same. This is the case from the perspective of the End.

Ištrintos 64-65 eilutės:

If we presume that God is good, then goodness is prior to God, thus greater than God, so that God is simply the essence of goodness, and actually goodness is God. This is the view of Life: life is the fact that God is good. However, if we do not presume that God is good, then his goodness is simply his explicit nature within our context, and so God and good are separate, and we ourselves are raised above context, as in EternalLife.

Pakeistos 73-74 eilutės iš

Note: The fourth equation of life is: Will is the Essential in Love. (Here In is the opposite of Of in the first equation. Instead of going into the system, we extend outside of the system.)

į:
Pakeistos 108-110 eilutės iš

See also: Overview ===Four levels===

į:

Keturi lygmenys

Pakeistos 115-117 eilutės iš

Four levels of access

GodsWill means that God as Observer has access through us. GoodWill means that we open such access to God. EternalLife means that God as Observed has access through us. {{Wisdom}} means that we open such access to God.

į:
2017 rugsėjo 21 d., 17:33 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 227-238 eilutės:

Tobulumas

Esmė yra tobula.

Tobulumas

  • Būk tobulas. Mylėk besąlygiškai. Mylėk priešą. Mylėk Dievą.

Deriniai yra tinkamiausi sprendimai.

  • In working on database systems (and for John Harland), I noticed that every solution opens up new problems in what seemed to be a well defined way. For example, if we create a key for our front door, then we have the problem: what happens if we lose the key? and so on. This means that we might be able to generate a complete structuring of all problems and their solutions. Then the point is to have optimal solutions (as there would generally be no perfect solutions). An optimal solution might be one where we typically spend half of our energy on the general solution and half on the exceptions.
  • Consider also my thoughts on databases, finding the optimum between overengineering and underengineering. I have this set of ideas that every solution opens up new problems. So the optimal solution is when we neither overengineer nor underengineer, but spend roughly half our energy on the general cases and half our energy on the exceptions.
  • Optimality constraints are key to the languages. We minimalize the general constructions - do not have more spaces than needed. We maximalize the specific constructions - have the conversation carry as much transferable information as possible.
2017 liepos 29 d., 10:56 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 2-3 eilutės:

Gyvenimo lygtis kyla iš Dievo šokio aštuonerybės. Dievo šokio aštuonerybė jungia (gerojo vaiko) ketverybę ir (blogojo vaiko) gyvenimo lygtį. Gerasis vaikas pradeda nuo Dievo ir įsivaizduoja Dievo žinojimo plėtotę: Dievas žino nieko, kažką, betką, viską. O blogasis vaikas pradeda nuo gerumo, atskirto nuo Dievo. Užtat jisai kai vedžioja gerumą, gyvenimą, amžiną gyvenimą ir galiausiai Dievą, viskas subliukšta, nes toksai Dievas gali būti be mūsų.

2016 birželio 05 d., 11:55 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 230-231 eilutės:

Slack variable susiję su Simplex algorithm

2016 balandžio 29 d., 12:38 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 19-20 eilutės:

Esmė apima visas savybes. Tad esmė yra savybių vieningumas, o savybės yra atvaizdai.

2016 vasario 06 d., 12:50 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 19-20 eilutės:

There is no other when Unity and Spirit are taken to be the same. This is the case from the perspective of the End.

2014 lapkričio 09 d., 10:30 atliko Andrius Kulikauskas -
Ištrintos 27-28 eilutės:

Meilė ir tobulumas yra gyvenimo lygties sandai (vieningumo lygmenyje). O taip pat, tai yra Dievo troškimai (visko ir nieko). Kaip tai susiję?

Ištrintos 50-64 eilutės:

Palyginti su mąstysena, jog aš būtinai geras, arba aš nebūtinai geras.

  • Visame žinojime, koks ryšys tarp Dievo, amžino gyvenimo, gyvenimo ir gerumo? Kaip tai atsispindi sandarose? ir būtent Dievo ar mūsų požiūryje?
  • Kuriai sienai priklauso Dievas, Mes, Vienumas, Yra-Užtat-Nebūtinas ir kuriai priklauso Dievas Mumis, Bendravimas, Kitas, Nėra-Užtat-Būtinas? Kaip jos bendrauja?
  • Prieštaravimas manyje, kurį turiu išrišti: kurioje aš upės pusėje? (ar ženklais esame abejose?) ar dangaus karalystė yra vieno didelio šuolio? ar daug mažyčių?
  • Kaip susieti dvi sienas, atskiriant, jų išgyvenimą iš vidaus, iš asmens, ir kaip atrodo iš šalies? Panašu, kad apsiverčia, išgyvename priešingai, kaip atrodo iš šalies, o tai ir sieja dvi sienas. Kaip tai siejasi su tuo, kaip išgyvename, suvokiame Dievą? Bene Dievo požiūris išreiškiamas Dievu ir amžinu gyvenimu, o mūsų požiūris į tas pačias sandaras išreiškiamas gerumu ir gyvenimu.
  • Betkas turi šešis atvaizdus, pasirinkimus. O kiek jų turi išmintis? ir kas jie yra? (4 x 2)
  • Koks ryšys tarp suvokimo ir asmens?
  • Ką kiekvienam asmeniui reiškia Dievas? ir kaip jų supratimai juos suvienija?

Suderinti, susieti keturis sluoksnius, klodus:

  • Lūpos, giesmės, upė: Dievas: Kodėl? Žinoti viską: Atsakymai (Sandaros). Dievas būtinas ar nebūtinas? Kaip jam kiekvieną pasiekti? Sandaros.
  • Pėdos, batai: Aš: Kaip? Žinoti betką: Išsiaiškinimai. Žinojimo rūmai. (Tikėjimas)
  • Peteliškės, akmenys upėje: Tu: Koks? Žinoti kažką: Klausimai. (Rūpėjimas)
  • Rankos, dirvožemis, sėklos: Kitas: Ar? Žinoti nieką: Aklavietės. "Mintys", tarp jų, pavojingos mintys. Tai "meilės" ir kitų vertybių sieną, jos mūsų sėklos mumyse, tačiau jos paskiros, kaip žvaigždės danguje. Dievo valios vykdymas. (Paklusimas)
2014 spalio 16 d., 13:16 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 237-243 eilutės iš

Just as my backwards-looking conclusion reflects my outlook, so it seems that the forwards-looking assertion reflects God's outlook, his venturing outwards to everlasting life. How may my looking back, or yours, find God and take up his looking forwards?

į:

Just as my backwards-looking conclusion reflects my outlook, so it seems that the forwards-looking assertion reflects God's outlook, his venturing outwards to everlasting life. How may my looking back, or yours, find God and take up his looking forwards?

Gyvenimo lygtis primena Toulmino pagrindimo lygtį, keturių požiūrių. O ta lygtis primena Budos keturias taurias tiesas:

In the same way I saw an ancient path, an ancient road, traveled by the Rightly Self-awakened Ones of former times. And what is that ancient path, that ancient road, traveled by the Rightly Self-awakened Ones of former times? Just this noble eightfold path: right view, right aspiration, right speech, right action, right livelihood, right effort, right mindfulness, right concentration...I followed that path. Following it, I came to direct knowledge of aging & death, direct knowledge of the origination of aging & death, direct knowledge of the cessation of aging & death, direct knowledge of the path leading to the cessation of aging & death...Knowing that directly, I have revealed it to monks, nuns, male lay followers & female lay followers... —Nagara Sutta

2014 rugpjūčio 27 d., 21:27 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėta 12 eilutė:

Gyvenimo lygtis skiria: A, B, A IR B, A AR B. Gal B yra NE A, tai yra, A santvarkoje.

2014 liepos 24 d., 11:41 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėtos 11-23 eilutės:

Gyvenimo lygtis išdėsto, įvairiuose lygmenyse: gyvenimas, tai Dievo gerumas, bet amžinas gyvenimas yra to teiginio suvokimas, tai yra, Dievo ir gerumo atskyrimas.

Ši lygtis sieja keturis asmenis: Dievą, Mane, Tave, Kitą. Aš esu Dievas santvarkoje. Tu sieji Dievą ir Mane. Kitas atskiria Dievą ir Mane.

Ši lygtis galioje keturiuose lygmenyse: dvasios, sandaros, atvaizdų ir vienybės.

Gyvenimo lygtis bene susijusi su matematikos priešpastatymais, taip pat ir su sandarų šeimomis bei su pirminėmis sandaromis:

  • Dievas - lygis ir metalygis - nesilaikymas santvarkos - išėjimas už savęs - poreikiai
  • Aš - paprastas ir sudėtingas - įvedimas į santvarką - visaregis - dvejonės
  • Tu - loginė seka - pagrindimas ir išvada - susieti sąsaja - pirminės sandaros - jausminiai atsiliepimai
  • Kitas - žymė ir pažymėtas - atskirti, priskirti dviem skirtingiems iš keturių lygmenų - antrinės sandaros - aštuongubis kelias
2014 birželio 06 d., 11:17 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėtos 203-223 eilutės:

Pabaiga

===I wish to know everything and apply that usefully.===

AndriusKulikauskas: Note, the following is is a bit old! For my latest thinking see UniversalLanguage/Overview

I have prepared for this for most of my childhood, and worked on this for all my life as an adult. These last twenty-two years I have observed and collected a wide variety of structures. My starting point is God, and the related concept of everything. My ending point is life, as the fact that God is good.

I've always had trouble writing up my thoughts because they are murky, but even worse, they want to spin out in all directions. And I can't prove much of anything, although that's not my goal, either.

I've found a natural point of convergence, a conclusion from which I can work backwards and lead to all the structures that I know of. My conclusion is:

"Life is the fact that God is good". Or more simply, "Life is the goodness of God".

Starting from just one conclusion: "Life is the goodness of God", I am able to explore "life", "goodness", "God", "is", etc. and work backwards, what do I mean? It's the conclusion that pulls everything together that I've been working on, and I find it attractive and natural. It leaves enormous room for clarification, elaboration. But it also works as a conclusion, in that I'm willing to take my stand here, and I'm able to confess my dogma, what I'll not retreat from. My "core values", so to speak.

There is a greater assertion, which I have drawn from the Gospel of John: "Everlasting life is the understanding that God is good." I am finding that to work from "Life is the goodness of God" is to work backwards, whereas to work with "Endless life is understanding the goodness of God" is to work forwards.

Just as my backwards-looking conclusion reflects my outlook, so it seems that the forwards-looking assertion reflects God's outlook, his venturing outwards to everlasting life. How may my looking back, or yours, find God and take up his looking forwards?

2014 birželio 01 d., 11:42 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėtos 4-10 eilutės:

Gyvenimo lygtis turi keturis skirtingumo suvokimo lygmenis:

  • understanding: gyvenimas ir amžinas gyvenimas
  • (self understanding): betkas ir išmintis
  • Susikalbėjimas (shared understanding): pasirinkimas ir gera valia
  • (good understanding): valia ir Dievo valia

Juos skiria pasiklydę vaikai (Dievo požiūris į žmogaus požiūrį ir t.t.)

2014 birželio 01 d., 11:22 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėtos 74-195 eilutės:

Four levels of access

See also: Overview ===Four levels===

There are four level of access between God as Observer and God as Observed: nothing, something, anything and everything. God as Observer is the one beyond any system who derives Human as he goes beyond himself. So as this God enters the system we have: God, everything, wishing, love. But also, Human is God within system, and this Human pulls away from himself and thereby opens up room for God. As Human pulling away from himself, he is making separate, thus keeping separate God and good, thus allowing for God beyond system, and manifesting himself as God within system. This means that we can think of Human as beyond system as: God's will, good will, wisdom and eternal life. These all are expressions of Human who has gone beyond the system and hence is one with God. This sequence starts with complete deference and ends with complete coinciding of God and human. The complete deference to God's will shows that even when there is no access between God and human, it is possible for them to be connected by way of human's submission to God. Then the access opens up, so that good will is access by way of something - a channel for good, and wisdom is access by way of anything - a point to focus around, and finally eternal life is access by way of everything. Meanwhile, life (as the goodness of God) is the fact that Human can be as such within a system, and thus not comparable to God, but simply a creation of God. Whereas eternal life has him as a creator, a co-creator along with God. And good is the "system" which distinguishes these possibilities and relates God and human.

We have human's view of God's view whereby human's view goes beyond themselves to take up God's view. We have God's view of human's view whereby God's view goes beyond himself to take up human's view. How can they coincide? We have four levels of access so that the two may be considered as seeing the same. God as Observer and God as Observed can be in harmony.

Four levels of access

GodsWill means that God as Observer has access through us. GoodWill means that we open such access to God. EternalLife means that God as Observed has access through us. {{Wisdom}} means that we open such access to God.

EternalLife

Eternal life is making evident the system that separates God outside of us, and God within us, and the gaps in between. This is when God within us and God beyond us observe each other. In order to observe each other, they must be separate from each other.

{{Freedom}} vs. {{Perfection}}

Freedom is perfection and is thus the complement of love. When we are perfect, then we are free, and when we are free, then we are perfect. I need to think about the four levels and how they express our system and our freedom and how we relate God outside of us and God within us.

{{Freedom}}

Freedom is that by which the one who loves and the one who is loved may coincide regarding their views. The more they are separate, the more freedom there is. If they have no connection, then they are most separate. Freedom is perfection, but understood from to point of view of God's will. Perfection is extreme freedom, when it is completely collapsed, yet still free.

The four layers are the extent to which this equation holds as given by the level of access, all the way up to Love instead of God.

God loves through our freedom. We share freedom and that is how we can coincide through restrictions on our freedom. That is related to truth.

{{Love}} and {{Life}}

Love is that support by which we can look through God's eyes. Life is that we thereby see, and eternal life is that we thereby look.

We are that by which there is love and life, eternal life and endless love.

{{Love}} and {{Good}}

Love is that which introduces good when there is yet no system, hence no bad. And that good is always with God.

The four levels also give the range of truth, from soft to hard.

We are most at our self when we are free, and we are most unobstructed when we are good. Perhaps there are eight names for the QualityWithoutAName, and they give four levels with regard to our familiarity (our self), and also with regard to our unobstruction (our view). This leads to pairs such as free and perfect, slack and exact.

The unity of our view is expressed by God as observer, and the completeness of our view is expressed by God as observed. They are related by what is familiar to us, and they stand distinct from that in that they are unobstructed. Our role is to clear the way for what is familiar. The observer's love and the observed's life are related by way of the access that we provide. They are fully related when there is such access in every way.

The observer contributes {{Understanding}}, which is the nature of love and the practice of life. The observer ever goes beyond themselves by taking up a view outside itself. The observer's understanding holds these views all separate. In the chain of views, God's view stays the same, but human's view evolves.

The observed contributes {{Structure}}, which is the nature of life and the practice of love. The observed is ever reinterpreted in a new way that coincides with all the previous ways. The observer's structure holds these views all together. In the chain of reinterpretations, human's view stays the same, but God's view evolves.

Understanding keeps the views different as they unfold so that there can be access in every way. Structure holds together the different views as applying to the same life.

We open up four kinds of access for God:

  • God's will clears the way for love
  • good will clears the way for wishing, which is the good heart
  • wisdom clears the way for everything
  • eternal life clears the way for God

(Relate these with everything, anything, something, nothing).

To know everything is for the human view and God's view to coincide. Such coinciding is central to love. This is the point of Jesus Christ. It occurs in its own way at each of the four levels, where God appears on both sides of each level, and taken together gives both God inside and God outside:

  • God and human coincide as observer, as in eternal life - and this God is the same as the God who views a SecondaryStructure as a whole. Hence when we take up this God's view (as when we experience a part of a secondary structure) then that is what God views in the knowledge of everything. God's view of everything is manifested as his view of the whole of any secondary structure.
  • God is also imagined as the onesome, twosome, threesome as divisions of everything, (operations +1, +2, +3), as in wisdom - and this by the Other who gives the counterresponses which define the PrimaryStructures
  • God is also imagined as the slack, the goodness, inherent in the factoring of the secondary structures, and the seventh perspective as the ideal human, making way with good will - and this by the God who views the omniscope in all its angles.
  • God is also what we view into which all structure collapses, as when we submit to God's will - and this God is the same as the God which God himself observes

The balance between God inside and God outside shifts according to whether they have access to each other by way of nothing, something, anything or everything. Taken all together there is complete coinciding.

The equation of EternalLife relates the two, the nature of love and of life, at four levels of access ({{Everything}}, {{Anything}}, {{Something}}, {{Nothing}}), which define the four primary structures. The secondary structures ensure that these primary structures are distinct. The four equations are:

  • The operating principles allow us to see (life) through God's eyes, and be seen through his eyes (eternal life) - but this is the God who lies within us.
  • The counterquestions allow us to see through another's eyes (anything), and be seen through their eyes (wisdom) - but this is the other within us.
  • The directions to the good allow us to see (choosing) through another's eyes, and be seen (good will) through their eyes - this is the other beyond us.
  • The life choices (the eightfold way) allow us to see (will) through God's eyes, and be seen (God's will) through his eyes - this is God beyond us.

How do they relate to God's perspective as it carries across the nature of love and the nature of life and relates them?

Note that human view of God's view is the recurring element for composing both the nature of love and the nature of life, and that it combines (human) life and (God's) love in the most atomic way.

GoodWill

Always show good will - here the emphasis is on show, reaching out to another so that they might see - this is perhaps the equation of life for one of the four levels, the one for good will.

Key is that we allow those gaps to serve others, so that we make way for them, and we might all be one. We don't presume that God is good, but rather we participate to make that be the case. Think about the importance of "making way for others" in eternal life, as God makes way for Jesus, and Jesus makes way for us.

It seems that the equations for eternal life are based on God as observed (through the omniscope, etc.) whereas the equations for life are based on God as observer (through divisions, etc.) Life is driven by static structures (divisions, representations, topologies) and eternal life is driven by dynamic structures (the three languages).

Note: consider God as observed as chaos, and God as observer as order. So this is a relationship between chaos and order. And compare this with theater and the two Russian acting schools of Michail Chekhov (fantastical, logical) and Stanislovsky (psychological). (Thank you to Rimas Morkunas).

When God is observer, then God coincides with good, he coincides with us, he goes beyond himself, into the bounded, and so this is life. He lives as the bounded. But when God is observed, then he is separate from good, we coincide with him, we go beyond ourselves to him, to the unbounded, and that is eternal life. We live as the unbounded. He waits for us.

{{Order}}, {{Chaos}}, {{Freedom}}

Love is based in order, whereas God is based in freedom. Freedom is the possibility to go beyond chaos. God has us look beyond ourselves.

{{Access}}, {{Coinciding}}

We provide access to God to himself, either {{Everything}}, {{Anything}}, {{Something}}, {{Nothing}}. He is both within our system and beyond our system, and we provide him access to himself. The greater the access, the less he is separated from himself, accordingly by nothing, something, anything, everything. The amount of access gives the extent to which he coincides with us. As God and good he does not coincide with us, but as love and perfection he coincides with us completely.

{{Subjectivity}} vs. {{Objectivity}}

So the four levels express how we appear as the observational planes that God finds himself within. When the plane is nothing, then we are looking at ourselves as if from the side, as if objectively, so that God and good stand alone, and they are linked by life and separated by eternal life, and subjectively it's as if we're not there. Whereas love and perfection make sense by way of our subjectivity, and they are linked by our will and separated by God's will, and so that is taking place through our subjective experience. And so wishing and identifying make sense by way of the potential for our subjectivity, and they are linked by our choosing and separated by good will. And everything and slack make sense by way of the potential for our objectivity, and they are linked by anything and separated by wisdom. This suggests that the path from life to eternal life (yielding an eightfold way) has us develop our subjective self, which places the matter squarely before us - our will vs. God's will - allowing us to switch over to separating God and good rather than presuming they are linked. And then we can remove our subjectivity. But switching over is possible at every level, yet the matter is most pronounced to us subjectively when it is stated subjectively. This is the relationship between two lines: God as Observed (God) and God as Observer (good) and whether they are linked or separate. By separating them, we acknowledge the primacy of God as Observed who is prior to us and greater than us. And we are able to coincide with the God the Observer who looks through us, and by way of him, with God the Observed, so that we are all one.

Consider the extent the meaning of the four levels of access, including the extent to which love can be shared by God and human (perhaps greater the more "aware" that a person is, which is to say, the more engrossed they are in the views, thus the more stretched, the more having gone beyond, outside oneself) and how that allows for a switch between the outlook of "observer" and "observed" (by going beyond oneself) to an ever greater extent, and the question of what is in the way between the observer and observed outlooks, and how the equations of eternal life open up room to clear the way.

In the nature of love, God stays the same, but his and human's views are ever different along the chain. In the nature of life, the views ever coincide but God ever changes. What are the windows that God is opening up? They seem to be such that they allow for invertibility of the view or perhaps simply commutation. Note that the nature of life and the nature of love may each be thought of representations of the foursome for which the nulls are given by that level where God and human coincide. Thus, in the nature of love, the null is whether and we have what, how, why; and in the nature of life, the null is why, and we have how, what, whether.

In the nature of love, God and human's view are separated by nothing (thus a null, they are one - God as observer), something, anything or everything. In the nature of life, God and human's view coincide across nothing, something, anything, everything (thus a null, they are one - God as observed). At each level - everything, anything, something, nothing - are what relates God as observer (in terms of his separation from human) and God as observed (in terms of his coinciding with human). Human is the slack by which there is both separation and coinciding.

The relationship between God and human is thus one of increasing closeness and warmth. Human and God are related:

  • first by life and eternal life
  • then by anything and wisdom
  • then by choosing and good will
  • finally by will and God's will

So it is an ever stronger relationship of ever greater love and ever more intensely defined, internalized life. These are the chapters in the story of "knowing everything" and they lead us to a subordinate perspective where we take up God's will and live by that. And to do that means to be open and clear to all four levels? Is it cumulative?

  • Related by way of nothing (wishes for nothing) The operating principles allow us to see (life) through God's eyes, and be seen through his eyes (eternal life) - but this is the God who lies within us.
  • Related by way of something (wishes for something): The counterquestions allow us to see through another's eyes (anything), and be seen through their eyes (wisdom) - but this is the other within us.
  • Related by way of anything (wishes for anything): The directions to the good allow us to see (choosing) through another's eyes, and be seen (good will) through their eyes - this is the other beyond us.
  • Related by way of everything (wishes for everything): The life choices (the eightfold way) allow us to see (will) through God's eyes, and be seen (God's will) through his eyes - this is God beyond us.

The nature of love describes how unity reaches out from God as an observer, and the nature of life describes how concreteness reaches in from God as an observed. The four equations relate these two developments so that unity and completeness are joined together. This means that "knowledge of everything" allows the general view as given by God as the observer, to be placed in the most narrow and remote particular situation, which is found to be just a reinterpretation of the general situation. So we can move from God (God as observer) to good (God as observed).

Human is a learner (what you believe is what happens) and God is a teacher (what you find is what you love). I should focus on the relationship between the seventh and eighth perspectives, between human and God.

http://www.ms.lt/en/andrius/understanding/diagrams/fourlevels.jpg

2014 gegužės 15 d., 12:51 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėtos 12-28 eilutės:

See also: Overview, Understanding ===From {{Life}} to EternalLife===

If we presume that God is good, then goodness is prior to God, thus greater than God, so that God is simply the essence of goodness, and actually goodness is God. This is the view of Life: life is the fact that God is good. However, if we do not presume that God is good, then his goodness is simply his explicit nature within our context, and so God and good are separate, and we ourselves are raised above context, as in EternalLife.

When God looks through us, so that God is Observer, then what that observer sees through us is a system which we define, and so he see himself within the system, which is good. So he is linked to himself - God and good - and that is life.

We are realized as he delves deeper into the system - first as life, then as anything (which can take up the structure of the onesome, twosome, threesome...), then as choosing (as by the seventh perspective), then as will (as God's possibility within us). In this way our subjectivity increases and becomes complete.

At that point we are able to think of God as not within us, but as beyond us, greater than us, as Observer. Thus we have God's will, which serves as our anchor. We are able to separate the Observed from the good that observes him. Then - increasingly objectively - we have good will (the angles for approaching God), and wisdom (the truth of the heart instead of the world) and finally eternal life (the wholeness of God's point of view in the secondary structures).

So God as Observer is integrated with the good that he observes, whereas God as Observed is separated from the good that observes him. Note that the latter explains why eternal life has to do with the independent testimony (worship, praise, challenge) of God.

Note: The fourth equation of life is: Will is the Essential in Love. (Here In is the opposite of Of in the first equation. Instead of going into the system, we extend outside of the system.)

2014 kovo 30 d., 19:09 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėtos 8-11 eilutės:

Kristus išgydė neregį. Blogis yra dėl to, kad reikštųsi Dievo darbai. Laisvumas yra raiškos atskyrimas nuo to, kas yra, kaip kad tiesoje, tikrovėje.

Atleisk mums mūsų kaltes... atleidžiam Dievui, kaip jis atleidžia mums.

2014 vasario 19 d., 17:26 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėtos 4-7 eilutės:

Meilė ir tobulumas yra gyvenimo lygties sandai (vieningumo lygmenyje). O taip pat, tai yra Dievo troškimai (visko ir nieko). Kaip tai susiję?

2014 vasario 03 d., 16:01 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėta 6 eilutė:
Pridėtos 8-22 eilutės:
  • Visame žinojime, koks ryšys tarp Dievo, amžino gyvenimo, gyvenimo ir gerumo? Kaip tai atsispindi sandarose? ir būtent Dievo ar mūsų požiūryje?
  • Kuriai sienai priklauso Dievas, Mes, Vienumas, Yra-Užtat-Nebūtinas ir kuriai priklauso Dievas Mumis, Bendravimas, Kitas, Nėra-Užtat-Būtinas? Kaip jos bendrauja?
  • Prieštaravimas manyje, kurį turiu išrišti: kurioje aš upės pusėje? (ar ženklais esame abejose?) ar dangaus karalystė yra vieno didelio šuolio? ar daug mažyčių?
  • Kaip susieti dvi sienas, atskiriant, jų išgyvenimą iš vidaus, iš asmens, ir kaip atrodo iš šalies? Panašu, kad apsiverčia, išgyvename priešingai, kaip atrodo iš šalies, o tai ir sieja dvi sienas. Kaip tai siejasi su tuo, kaip išgyvename, suvokiame Dievą? Bene Dievo požiūris išreiškiamas Dievu ir amžinu gyvenimu, o mūsų požiūris į tas pačias sandaras išreiškiamas gerumu ir gyvenimu.
  • Betkas turi šešis atvaizdus, pasirinkimus. O kiek jų turi išmintis? ir kas jie yra? (4 x 2)
  • Koks ryšys tarp suvokimo ir asmens?
  • Ką kiekvienam asmeniui reiškia Dievas? ir kaip jų supratimai juos suvienija?

Suderinti, susieti keturis sluoksnius, klodus:

  • Lūpos, giesmės, upė: Dievas: Kodėl? Žinoti viską: Atsakymai (Sandaros). Dievas būtinas ar nebūtinas? Kaip jam kiekvieną pasiekti? Sandaros.
  • Pėdos, batai: Aš: Kaip? Žinoti betką: Išsiaiškinimai. Žinojimo rūmai. (Tikėjimas)
  • Peteliškės, akmenys upėje: Tu: Koks? Žinoti kažką: Klausimai. (Rūpėjimas)
  • Rankos, dirvožemis, sėklos: Kitas: Ar? Žinoti nieką: Aklavietės. "Mintys", tarp jų, pavojingos mintys. Tai "meilės" ir kitų vertybių sieną, jos mūsų sėklos mumyse, tačiau jos paskiros, kaip žvaigždės danguje. Dievo valios vykdymas. (Paklusimas)
2014 sausio 26 d., 12:30 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėtos 4-7 eilutės:

Palyginti su mąstysena, jog aš būtinai geras, arba aš nebūtinai geras.

2014 sausio 26 d., 12:28 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėtos 2-3 eilutės:

Didėjantis laisvumas: Dievas nebūtinai geras. Mažėjantis laisvumas: Dievas būtinai geras.

2013 gruodžio 28 d., 22:33 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėtos 7-8 eilutės:
Ištrintos 10-11 eilutės:
Pridėtos 13-16 eilutės:

Pakeistos 19-20 eilutės iš
į:
Pridėtos 22-23 eilutės:
2013 gruodžio 28 d., 22:13 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėtos 16-17 eilutės:
2013 gruodžio 28 d., 21:05 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėtos 16-17 eilutės:
2013 gruodžio 28 d., 12:29 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeista 3 eilutė iš:
į:
2013 gruodžio 26 d., 12:31 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėtos 2-3 eilutės:
2013 gruodžio 26 d., 10:19 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėta 3 eilutė:
2013 gruodžio 26 d., 10:04 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeistos 3-13 eilutės iš

http://www.ms.lt/derlius/betkas.jpg

į:
2013 gruodžio 25 d., 21:05 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėtos 1-2 eilutės:

Gyvenimas, tai Dievo gerumas. Amžinas gyvenimas, tai suvokimas, jog Dievas nebūtinai geras.

2013 gruodžio 25 d., 21:04 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėta 1 eilutė:

http://www.ms.lt/derlius/betkas.jpg

GyvenimoLygtis


Naujausi pakeitimai


靠真理

网站

Įvadas #E9F5FC

Klausimai #FFFFC0

Teiginiai #FFFFFF

Kitų mintys #EFCFE1

Dievas man #FFECC0

Iš ankščiau #CCFFCC

Mieli skaitytojai, visa mano kūryba ir kartu visi šie puslapiai yra visuomenės turtas, kuriuo visi kviečiami laisvai naudotis, dalintis, visaip perkurti. - Andrius

redaguoti

Puslapis paskutinį kartą pakeistas 2022 balandžio 12 d., 12:14