• Išėjimas už savęs į save yra sąmonės veikla, širdies veikla, dieviška veikla, ištakos, nes tai atveria kito kampo galimybę. Tas kitas kampas mato, kaip būtybė reiškiasi, o jai išeinant už savęs, jinai pagauna tą kampą ir juo gyvena, taip kad iškyla klausimas, kiek ji sutampa su savo raiška. Ir jinai įsikūnija, patvirtina savastį. Tad Dievas pradeda šiuo antruoju lygmeniu.
• Tyrimas yra sąmoningumo veikla, darna, siejantis dievišką išėjimą už savęs į save (atsakymą) ir žmogišką išėjimą už savęs iš savęs (klausimą). Tyrimas yra trečia išėjimo už savęs rūšis kuria suderinama tiesa, nulinis lygmuo.

Tad išėjimas už savęs vystosi ketverybe. Kiekvienu atveju veikla priklauso nuo kampų skaičiaus. Išėjimas už savęs keičia kampų skaičių.

• Prasideda dviem kampais - sąmonės Kaip - Dievas išėina už savęs į save.
• Tęsiasi vienu kampu - pasąmonės Koks - žmogus išeina už savęs iš savęs.
• Juos derina trys kampai - sąmoningumo Kodėl - grindžiantis ketvirtą, nulinį kampą - Ar, kuriuo visi dingsta ir nebėra kampų.

Tad Dievo veikla iškyla dviem kampais ir baigiasi jokiu kampu. Dievas yra joks kampas, o ju išjudinimas vyksta dviem kampais, sąmone, klausimu.

Išėjimas už savęs reiškiasi trimis proto kampais, tai grindžia kampus.

• Išėjimas už savęs iš savęs yra pasąmonės veikla, proto veikla, žmogiška veikla, akistata.
• Išėjimas už savęs į save yra sąmonės veikla, širdies veikla, dieviška veikla, ištakos, nes tai atveria kito kampo galimybę. Tas kitas kampas mato, kaip būtybė reiškiasi, o jai išeinant už savęs, jinai pagauna tą kampą ir juo gyvena, taip kad iškyla klausimas, kiek ji sutampa su savo raiška. Ir jinai įsikūnija, patvirtina savastį.
• Tyrimas yra sąmoningumo veikla, darna, siejantis dievišką išėjimą už savęs į save (atsakymą) ir žmogišką išėjimą už savęs iš savęs (klausimą).

Išėjimas už savęs yra poslinkis iš neapibrėžto Dievo į apibrėžtą bendrąjį žmogų ir taipogi iš apibrėžto bendrojo žmogaus į neapibrėžtą Dievą. Taip atrodo iš Dievo išeities taško. Išėjimu už savęs bendras žmogus išsilaisvina nuo savęs, nuo skirtumo tarp pasąmonės ir sąmonės, įsijautimo ir atsitokėjimo, pereina iš aštuonių padalinimų rato į dviejų išėjimo už savęs ratą.

Išėjimas už savęs yra sąmonės veikla, nes tai atveria kito kampo galimybę. Tas kitas kampas mato, kaip būtybė reiškiasi, o jai išeinant už savęs, jinai pagauna tą kampą ir juo gyvena, taip kad iškyla klausimas, kiek ji sutampa su savo raiška.

Trejybės ratas ir trys protai

Apytakos sustato trejybės ratą. Jisai sieja tris protus.

• Trejybės ratas sieja dvasios bosoniškumą (poslinkiais) ir sandaros fermioniškumą (nariais - požiūriais).
• Trejybės ratas sieja ir sutapatina tris protus.
• Trejybės ratas sieja tyrimo hipotezę (Kodėl ir paskui Ar), eksperimentą (Kaip), rezultatą (Koks).
• Keturi žvilgsniai subliuška į vieną, patikslintą.

Apytakos sustato tris protus. Tai asmenys: Aš, Tu, Kitas. Tai bosoniška, pradedant pasąmone kaip požiūrį, toliau išplečiant ją požiūriu į požiūrį, ir galiausiai požiūriu į požiūrį į požiūrį. Visi žvilgsniai sutelpa toje pačioje būsenoje, tad žvilgsnių atžvilgiu tai bosoniška.

• Trys protai yra bosoniški nes visi trys protai išsako tą patį. Antrasis protas (sąmonė) persako pirmąjį protą (pasąmonę) tik glausčiau (sąvokomis), o trečiasis protas persako dar glausčiau, teiginių tiesomis, turbūt jų aplinkomis. Tad protai vis glausčiau persako tą patį.
• Trejybės rato požiūriai yra fermioniški. Ir jie išreiškia, kaip atrodo sąmonei, antrajam protui, sąvokų kalba. Nes sąmonė primeta nuostatą ir toliau ją tikrina, ar atitinka tai, kas žinoma iš pirmojo proto. Tyrimą (eksperimentą) sustato trečiasis protas, o atsakymą parūpina pirmasis protas. Toliau antrasis protas pasitikslina. Šitaip suprantant, antruoju protu esame, trečiuoju veikiame, pirmuoju mąstome.

• Trejybės rato požiūriai yra fermioniški. Ir jie išreiškia, kaip atrodo sąmonei, antrajam protui, sąvokų kalba. Nes sąmonė primeta nuostatą ir toliau ją tikrina, ar atitinka tai, kas žinoma iš pirmojo proto. Tyrimą (eksperimentą) sustato trečiasis protas, o atsakymą parūpina pirmasis protas. Toliau antrasis protas pasitikslina. Šitaip suprantant, antruoju protu esame, trečiuoju veikiame, pirmuoju mąstome.

Trejybės ratas ir trys protai

• Trys protai yra bosoniški nes visi trys protai išsako tą patį. Antrasis protas (sąmonė) persako pirmąjį protą (pasąmonę) tik glausčiau (sąvokomis), o trečiasis protas persako dar glausčiau, teiginių tiesomis, turbūt jų aplinkomis. Tad protai vis glausčiau persako tą patį.
• Trejybės rato požiūriai yra fermioniški. Ir jie išreiškia, kaip atrodo sąmonei, antrajam protui, sąvokų kalba. Nes sąmonė primeta nuostatą ir toliau ją tikrina, ar atitinka tai, kas žinoma iš pirmojo proto. Tyrimą (eksperimentą) sustato trečiasis protas, o atsakymą parūpina pirmasis protas. Toliau antrasis protas pasitikslina.

Išsivertimas ir išėjimas už savęs

Išėjimas už savęs ir aštuonerybė išreiškia kaip nebuvimui atrodo buvimas, kaip meilei atrodo Dievas, kaip vieningumui atrodo dvasia.

• Aštuonerybė nurodo kaip išėjimą už savęs į save lydi ir papildo išėjimas už savęs iš savęs.
• Išėjimu už savęs išsiverčia ryšių ir asmens santykis, taip kad pirma yra asmuo ir tik tuomet ryšiai.
• Išėjimu už savęs įsivaizduojame asmenį, kaip iš jo kyla ryšiai.

Bosoniškumas ir fermioniškumas

Bosoniškumui rūpi dalyvių prisijungimo eilės tvarka: Yra pirmas, paskui antras, toliau trečias pasireiškimas. Toje pačioje būsenoje, ta pati dvasia, ta pati šviesa gali skirtis kiekybiškai. Ir tik tokiu būdu galime juos atskirti, juos prijungiant ar atjungiant.

O fermioniškumas grindžia dalyvių skirtingumą, tad galima skirti ir nurodyti esančius ir nesančius.

Visko padalinimą galima suprasti bosoniškai, eilės tvarka, kaip kad grandinių kompleksais, tiksliomis sekomis, kas grindžia požiūrius. O taip pat galima suprasti sandaromis, būtent požiūrių poslinkiais.

Asmenų atsiradimas

Dievas pats sau, bosoniškai, yra tiesa, tai jo santykis su savimi.

• Tyrimo akstinas yra Dievo būtinumas ar nebūtinumas.

Išsiskiria du kampai, Dievo ir žmogaus. Dievas (Dievo būtinumas) yra pirmasis bosonas, žmogus (Dievo nebūtinumas) yra antrasis. Antrasis prilygsta pirmajam, tad Dievas yra būtinas.

Dievas grindžia tyrimą, jo laikosi, numano, kuo jisai baigsis, būtent amžinu gyvenimu, kuriame Dievas išlieka.

Bosoniškai ta pati dvasia pasipildo reiškiniais: pirmu - Dievu, antru - gerumu, trečiu - gyvenimu, ketvirtu - amžinu gyvenimu.

Gyvenimo lygtis grindžia keturių asmens lygmenų išskyrimą, tad atsiranda keturi gyvenimo lygties klodai, ir toliau Dievo šokyje Dievas, Aš, Tu, Kitas yra Dievas.

Kodėl tiriama

• Dievas sau yra nebūtinas. Išsūkis Dievui ir jo tyrimo išdava: Dievo nebūtinumas
• Būtent žmogui Dievas yra būtinas. Iššūkis žmogui ir jo tyrimo išdava: Dievo būtinumas.
• Užtat Dievo savęs įrodym atsiveria žmogaus galimybė, išsiskiria akistata ir darna.

• tiriantysis
  • tyrimo dvasia, ne protas
• tiriamasis
  • tai, ką bandau tyrimu suprasti, būtent jo supratimą. Užtat nuoseklu ir suprantama, kad Dievą suvokiu kaip save tiriantį tyrėją.
  • savaiminis, visuotinis, neasmeniškas atsakymas
• tyrimo priemonė
  • pokalbio dalyvis tylėjimu, ne kalbėjimu

Toje pačioje eigoje, tame pačiame pasakojime, sutelpa ta pati dvasia tris kartus, bosoniškai:

• Yra pirmoji, ištakos dvasia.
• Ją tęsia antroji, akistatos dvasia.
• Jas išbaigia trečioji, darnos dvasia.

O akistatos dvasia susikalba su daugybe asmeniškų, fermioninių požiūrių, galimybių, žmonių.

• Šlovė yra atvaizdai, kuriais išsiskiria visi šlovę pripažįstantys, o kartu išsiskiria Dievas už šlovės ir gerumas, kurį liudija šlovinantys.

• Dievas yra dvasia.
• Tiesa yra sandara.
• Šlovė yra atvaizdai, kuriais visi išsiskiria.
• Tyrimas yra vieningumas, kuriuo sueina Dievas ir žmogus.

>

• Tyrimu sueina reiškmingumai visais asmenų klodais: dvasia, sandara, atvaizdai, vieningumas.

Šlovė išskiria Dievo raiškos klodus

• Dievas rya d

• Tyrimas yra šlovės pilnatvė

• Tyrimu ((Dievo) klausimo ištakomis, tyrimo akistata, atsakymo darna) susiveda reikšmingumai.
• Tyrimu sueina dvasia, sandara, atvaizdai, vieningumas.

Dievo šlovė yra Dievo ženklas.

Tyrimas yra šlovės pilnatvė

• Šlovės, kaip ženklo, įsimintinumas, reikšmė, prasmė kyla iš ją grindžiančio tyrimo.

• savaiminis, visuotinis, neasmeniškas atsakymas

• Dievas, kaip visuotinis atsakymas, besąlygiška tiesa, savo pertekliumi išeina už savęs, peržengia savo galiojimo ribas, atveria klausimus.

• Tyrasis, visuotinis, asmeniškas klausimas.

• Dievo išsiskleidimu aiškėja, kad Dievas iš tikrųjų yra visuotinis. Jį galima varžyti ir jis vis tiek lieka valdytoju. Jį galima papildyti žmonėmis ir jis vis tiek juos priima į savo vienybę, kas tik neprieštarauja vienybei. Kas neprieštarauja vienybei, tas Dievui neprieštaraus, verčiau jį pripažins.

Dievo prielaidos plėtojasi dviem, trimis, keturiais skirtingais savarankiškos atsakomybės kampais:

Dievo prielaidų pagrindai savarankiškai užtikrina jo saviraiškos pagrįstumą, tad yra fermioniniai.

Reikšmingumai išsako Dievo kampus vienu, dviem, trimis bendros dvasios bosoniniais laidais, padalinimų papildiniais

• tiesa yra nepaneigiamumas paneigiamume, besireiškiantis vienu laidu, papildantis septynerybę laisvumu
• gerumas yra besąlygiškumas sąlygiškume, besireiškiantis dviem laidais, papildantis šešerybę Dievu ir gerumu
• galimybės Dievas yra nešališkumas šališkume, besireiškiantis trim laidais, papildantis penkerybę raidos ištakomis, akistata, darna

Reikšmingumai išsako Dievo sudalyvavimą, tad yra bosoniniai.

• Prielaidos grindžia aplinkas: Dievo kampai
  • Nepaneigiamumu: Dievo savęs įrodymas
  • Nešališkumu: Ištakos, akistatos, darna apima Dievo savęs įrodymo prielaidas
  • Besąlygiškumu: Gyvenimo lygtis apima Dievo pažinovo prielaidas
• Reikšmingumai išskiria Dievo savęs įrodymo prielaidas, tad suvokimo prielaidas
• Reikšmingumai papildo padalinimus

Prielaidos grindžia aplinkas: Dievo kampai

Reikšmingumai išsako Dievo kampus (permąstytina)

• tiesa yra nepaneigiamumas paneigiamume, besireiškiantis vienu laidu
• gerumas yra besąlygiškumas sąlygiškume, besireiškiantis dviem laidais
• galimybės Dievas yra nešališkumas šališkume, besireiškiantis trim laidais

Šlovė reiškiasi viengubu kampu, tad grindžia vienybę.

Dievo savęs įrodymas vystosi dvigubu kampu, dviem takais, tad grindžia dvejybę.

Pradžioje buvo Žodis (įžvalga, teorija). Dievo žodis yra Dievo šlovė.

Tebūnie šviesa. Šviesa yra Dievo šlovė. Šviesa yra bosoninė.

• Požiūris sieja bosoninę dvasią, išeinančią už savęs, su fermioniniu kampu, iš kurio matoma.

• Dievo saviraiška: Šlovė
• Dievo tyrimas: Šlovės patikrinimas, ar šlovė atitinka Dievui, tiesos ieškojimas

Tyrimo atsiradimas pirm asmens

Dievo saviraiška: Šlovė

Dievo tyrimas: Šlovės patikrinimas, ar šlovė atitinka Dievui, tiesos ieškojimas

Dievo šlovė yra nulinis, pats menkiausias Dievo papildymas ir iš jo kyla viskas, jo įsisavinimas sandaros, jo įsikūnijimas sandara, jo atsivėrimas viskam.

Dievo šlovė yra nulinis Dievo papildymas ir iš jo kyla viskas, jo įsisavinimas sandaros, jo įsikūnijimas sandara.

Dievo šlovė: Dievas reiškiasi: Yra tai, kas reiškiasi.

Dievo šlovė yra nulinis Dievo papildymas ir iš jo kyla viskas.

• Nešališkumas / šališkumas grindžia ištakas, akistatą, darną kaip Dievo savęs įrodymo prielaidą. Jos yra įrodymo vertintojo, jo eigos liudytojo, pažinovo, paskiros galimybės prielaida. Nešališkumas virsta šališkumu, o šališkumai suderinami.
• Besąlygiškumas / sąlygiškumas grindžia gyvenimo lygtį kaip vertintojo prielaidą. Tai pažinovo aplinkos prielaida. Tai asmens prielaida, nes asmuo yra pažinovas aplinkoje. Iškyla požiūris, sandara, savastis, į kuriuos įeina Dievas, išeidamas už savęs.

Nešališkumu pirminis nepaneigiamas atsakymas virsta klausimu. Darna prakalba atsakymu. O akistata šališkai išgyvenamas tyrimas.

• Nepaneigiamumo pirminis atsakymas paneigiamumu pakeičiamas klausimu, kurį atsako tas pats nepaneigiamumas.
• Paneigiamumas išskiria dvi galimybes: Dievas yra arba Dievo nėra.

Nešališkumu pirminis nepaneigiamas atsakymas virsta klausimu. Darna prakalba atsakymu. O akistata išgyvenamas tyrimas.

• Besąlygiškumas / sąlygiškumas grindžia gyvenimo lygtį kaip vertintojo prielaidą. Tai pažinovo aplinkos prielaida. Tai asmens prielaida, nes asmuo yra pažinovas aplinkoje. Tai požiūrio prielaida.

Nešališkumu: Ištakos, akistatos, darna apima Dievo savęs įrodymo prielaidas

Besąlygiškumu: Gyvenimo lygtis apima Dievo pažinovo prielaidas

Ar gyvenimo lygtis skiria dvasios bosoniškumą ir sandaros fermioniškumą?

• Besąlygiškumas / sąlygiškumas grindžia gyvenimo lygtį kaip Dievo savęs įrodymo prielaidą. Tai pažinovo aplinkos prielaida. Tai asmens prielaida, nes asmuo yra pažinovas aplinkoje. Tai požiūrio prielaida.

• Nepaneigiamumas / paneigiamumas grindžia Dievo savęs įrodymą kaip Dievo prielaidą.
• Nešališkumas / šališkumas grindžia ištakas, akistatą, darną kaip Dievo savęs įrodymo prielaidą. Jos yra įrodymo vertintojo, jo eigos liudytojo, pažinovo, paskiros galimybės prielaida.
• Besąlygiškumas / sąlygiškumas grindžia gyvenimo lygtį kaip Dievo savęs įrodymo prielaidą. Tai pažinovo aplinkos prielaida. Tai asmens prielaida, nes asmuo yra pažinovas aplinkoje. Tai požiūrio prielaida. Tai yra tiek bosoniškumo (gyvenimo), tiek fermioniškumo (amžino gyvenimo) išsakymas.

• Trejybės ratas sieja ir sutapatina tris protus.

• Nešališkumas grindžia ketverybę, žinojimą, kaip gyvenimo lygties prielaidą. Iškyla paskiros galimybės, gyvenimo lygties pažinovai.

Dievo kampai sustato aplinkas, kurios yra sandarinės, fermioninės. Tai Visko padalinimai.

Prielaidos grindžia aplinkas

Dievo prielaidos plėtojasi dvasiškai, bosoniškai:

• Nepaneigiamumas grindžia Dievo savęs įrodymą kaip Dievo prielaidą.
• Besąlygiškumas grindžia gyvenimo lygtį kaip Dievo savęs įrodymo prielaidą.
• Nešališkumas grindžia ketverybę, žinojimą, kaip gyvenimo lygties prielaidą.

Dievo kampai sustato aplinkas, kurios yra sandarinės, fermioninės.

Nepaneigiamumu: Dievo savęs įrodymas

Besąlygiškumu: Gyvenimo lygtis apima Dievo savęs įrodymo prielaidas

• Trejybės ratas sieja dvasios bosoniškumą ir sandaros fermioniškumą.
• Trejybės ratas sieja tyrimo hipotezę (Kodėl ir paskui Ar), eksperimentą (Kaip), rezultatą (Koks).

Kaip iš pirmapradžio Dievo iškyla asmuo, tyrimas, gyvenimo lygtis, reikšmingumai?

• Kaip iškyla asmuo?
  • Kaip išsivysto kampai, kuriais suprantamas Dievas ir toliau žmogus?
  • Kaip iš tyrimo išsivysto asmuo?
  • Išnagrinėti, kaip trejopai apibrėžti asmenį, kaip tai susiję su besąlygiškumu, nepaneigiamumu, nešališkumu ir lygčių lygtimi, kaip tai susiję su trimis protais ir su apytakų išsivertimais.
• Kaip iškyla reikšmingumai?
  • Kaip reikšmingumai išreiškia Dievo savęs įrodymą ir sustato suvokimą?
  • Superdivizinėmis algebromis {$Cl_{4,0}\dots Cl_{0,0} \dots Cl_{0,4}$} suprasti reikšmių vaidmenį.
  • Kaip keturis pirmapradžius reikšmingumus išsako keturios realiosios Klifordo algebros kurių generatoriai kvadratu yra {$e_j^2=+1$}.

Kas yra pirm dešimtgubo kelio?

• Atskirti tai, kas iškyla su išgyvenimo apytaka ir dešimtgubu keliu, ir tai kas jau yra ankščiau, Dievo šokyje.

Kartu sudėjus tris kampus gaunasi asmuo - požiūrio pažinovas. Užtat asmuo yra suprantamas kaip šališkas Aš, kaip paneigiamas Tu, ir kaip sąlygiškas Kitas. Taip pat yra Dievas - ne asmuo.

Dievo išėjimu už savęs į save iškyla požiūris ir Dievo trys kampai. Dievas yra požiūrio pažinimo laukas, o žmogus yra požiūrio pažinovas.

• Dievo kampu: Nepaneigiamas Dievas išeina už savęs į paneigiamumą.
• Žmogaus kampu: Nešališkas Dievas išeina už savęs į šališką žmogų. Ir panašiai, šališkas žmogus išeina už savęs į nešališką Dievą.
• Iš šalies: besąlygiškas Dievas išeina už savęs į sąlygišką žmogų.

Kartu sudėjus tris kampus gaunasi asmuo - požiūrio pažinovas. Užtat asmuo yra suprantamas kaip šališkas Aš, kaip paneigiamas Tu, ir kaip sąlygiškas Kitas.

• Gvildenu, Dievas, Asmuo, Asmenys, Dievo tyrimai, Žmogus, Žmogaus tyrimai, Tyrimų ryšys

Asmens atsiradimas

Dievas yra pirm savasties. Savastis iškyla Dievui išeinant už savęs į save. Asmuo išplaukia iš savasties. Žmogus išplaukia iš asmenų. Žmogus renkasi Dievą.

• Gvildenu, Dievas, Asmuo, Asmenys, Dievo tyrimai, Žmogaus tyrimai, Tyrimų ryšys

Kaip iškyla asmuo?

• Kaip išsivysto kampai, kuriais suprantamas Dievas ir toliau žmogus?

Tyrimo atsiradimas pirm asmens

Žmogaus įsijungimas į tyrimą, kaip gyventi Dievu, jokiu asmeniu

Kaip gyvenimo lygtis susijusi su besąlygiškumu, nepaneigiamumu, nešališkumu?

Dievas tiria apytakomis, atsiremdamas vis labiau į žmogų.

Žmogaus ir Dievo požiūrių grandinė

• Išėjimas už savęs iš savęs vyksta žmogaus (septintojo) požiūrio ir Dievo (nulinio) požiūrio grandine. Jisai apibrėžia tarpą.

Žmogaus pagrindu asmenų terpės iškyla atsisakant žvilgsnių Žmogaus ir Dievo žvilgsnių grandinėje:

• Valios terpę išsako Žmogaus žvilgsnis į Dievo žvilgsnį į Žmogaus žvilgsnį į Dievo žvilgsnį į Žmogaus žvilgsnį.
• Širdies terpę išsako Žmogaus žvilgsnis į Dievo žvilgsnį į Žmogaus žvilgsnį į Dievo žvilgsnį.
• Proto terpę išsako Žmogaus žvilgsnis į Dievo žvilgsnį į Žmogaus žvilgsnį.
• Kūno terpę išsako Žmogaus žvilgsnis į Dievo žvilgsnį.

Sąmoningumo, sąmonės, pasąmonės atsisakoma trumpinant šią dvasios grandinę.

• Žmogus tirdamas privalo atskirti save nuo Dievo, užtat išnarplioti žmogaus bei Dievo požiūrių grandinę, suvokimo lygmenis.
• Žmogus, sąmoningai atsisakydamas savęs, trumpina žmogaus ir Dievo požiūrių grandinę, pereina iš savo tyrimo į Dievo tyrimą.
• Žmogaus tyrimai vyksta žmogaus bei Dievo požiūrių grandinė {$ŽDŽDŽ$}, išeinant už savęs, atsisakant savęs.
• Žmogui reikalingos ribos, kurias sustato suvokimo lygmenys, žmogaus ir Dievo požiūrių grandinė.
• Žmogaus tyrimai yra keturių lygmenų: {$ŽDŽDŽ, ŽDŽD, ŽDŽ, ŽD$}

Žmogaus išeities taškas yra žemas ir siauras, tad žmogaus tyrimas vyksta aukštyn-platyn.

Žmogaus išėjimas už savęs iš savęs nusako išėjimą už savęs, dvilypumą, didėjantį ir mažėjantį laisvumą, ketverybe, penkerybe, šešerybe, septynerybe.

• Penkerybė savo penktu požiūriu grindžia išėjimą už savęs. Penkerybė yra išvertimo taškas. Kiekviename ketverybės kampe glūdi dvi kryptys - tad išvertimas. Dabartis yra išvertimo taškas, išvertimų išvertimas. Penkerybė priešingom kryptim nukreipia kodėl -> ar ir kaip <- koks.
• * Dievui išeinant už savęs į save, Dievas savyje yra pasekmė kuri turi savo priežastį, pirmapradį Dievą.

Mums išeinant už savęs iš savęs, mes savyje esame priežastis ir mes už savęs esame pasekmė kuri dar gali išsivystyti. O sprendimo taškas yra savastį išgyvenantysis. Būtent išgyvenantysis išgyvena tą išėjimą už savęs, sieja priežastį ir pasėkmę. Sprendimo taške sueina dvi kryptys, Dievo būtinumo klausimai (iš Dievo į Kitą) ir žmogaus buvimo klausimai (iš Kito į Dievą).

Žmogaus ir Dievo požiūrių grandinė nurodo suvokimo lygmenį, išėjimą iš santvarkos (žmogaus požiūriu į Dievo požiūrį) ir įėjimą į santvarką (Dievo požiūriu į žmogaus požiūrį).

Apibrėžimas jokio požiūrio = žmogaus požiūris ir atvirkščiai. Žmogui reikalingas Dievo požiūris.

ŽDŽDŽ yra gyvenimo lygties trejybės ratas, kurio poslinkiais atsisakome požiūrio, arba trikdžiu jo neatsisakome.

Suvokimo lygtis

Dievo išėjimas už savęs į save ir Žmogaus išėjimas už saves už savęs grindžia suvokimo lygtį {$0=ŽD$}. Dievas yra suvokimas, suduriantis Žmogaus žvilgsnį su Dievo žvilgsniu. Suvokimas yra pagrindas išeiti už savęs, išsiplėsti. Žmogus yra Dievo išsiplėtimas. Atlupus Žmogaus savasties klodus, jam atsisakant jų, aptinkamas suvokimui prilygstantis Dievas.

Žmogaus tyrimai

Žmogaus tyrimai veda iš klausimo (apie Dievą) į atsakymą (gyvenimą Dievu).

Dievo požiūrių grandinė

Dievas yra pirm suvokimo užtat Dievo požiūrių grandine iškyla suvokimas: Suvokiantis, atskiriantis Dievas, nesuvoktasis, neatskirtas Aš, nesuvokiantis, neatskiriantis Tu, suvoktasis, atskirtasis Kitas.

Dievo pagrindu asmenys išplaukia iš Dievo pridedant požiūrius: jokį požiūrį (Dievas), požiūrį (Aš), požiūrį į požiūrį (Tu), požiūrį į požiūrį į požiūrį (Kitas). Dievas yra dvasia, o požiūris yra sandara. Tad tai sandaros grandinė.

• Dievo tyrimai vyksta jam išeinant už savęs į save, vis gilyn, žmogumi, tad požiūrių grandine {$PPP$}.
• Dievo tyrimai yra keturių lygmenų: {$P^0, P^1, P^2, P^3$}
• Dievo tyrimai atveria asmenų skirtingumo galimybes.
• Dievas (asmenų išskyrimo pagrindas) -> Aš -> Tu -> Kitas (asmenų vienumo pagrindas) -> ir atgal.
• Iš Dievo išplaukia skirtumas tarp Dievo, Manęs, Tavęs ir Kito.
• Dievas išeidamas už savęs apytakomis, išsiskaidydamas trejybių atvaizdais, atveria tarpus asmenims - Man, Tau, Kitam.

Dievo išėjimas už savęs į save sustato savastį, jo apimtį, išėjimo už savęs pakopas: nulybę, vienybę, dvejybę, trejybę.

Požiūrių grandinė {$P^0, P^1, P^2, P^3$} yra aštuonerybės trys veiksmai.

Dievo tyrimai yra išėjimai už savęs į save, tad į asmenis

Žmogus (bendra būtybė) yra tiriantysis protas, tad

• apibrėžtumas, siejantis Dievo plotmę ir žmogaus plotmę
• bendrojo žmogaus būklė, asmuo, Kaip, priešpastatoma paskiro žmogaus būklei, asmenybei, Koks (o Dievas yra Kodėl ir pasaulis Ar)
• Dievo Sūnus, tylėjimas prabilęs žodžiu, įžvalga, teorija
• Sąmoningumas, Kodėl, kvantinė simetrija {$S$}, derinantis atsakančią pasąmonę {$T$}, Koks, ir klausiančią sąmonę {$C$}, Kaip (o Dievas yra Ar).
• Atsisakantis visų patirčių ir sąvokų, tad susitelkiantis į Dievą, gvildenantis jo nebūtinumą ar būtinumą.
• Tyrasis, visuotinas, asmeniškas klausimas.
• Savarankiškas protas, savo savarankiškumą grindžiantis Dievo dviguboje plotmėje, išėjimu už savęs iš savęs į Dievą ir atgal. Šiuo savarankiškumu dalyvauja žmogaus aštuonguboje plotmėje.

Išsivertimas

Suvokimas ir neapibrėžtumas

Dievas yra suvokiantysis ir taip pat išeities taškas.

Išeities tašku galima paimti ne Dievą, tai yra, nesuvokiantįjį, ir taip gaunasi neapibrėžtumas kaip išeities taškas.

Išgyvenimo apytaka

Keturios terpės: Neapibrėžtumas, apibrėžtumas, įsivaizduojamumas, neįsivaizudojamumas

• 4 terpės nusako santykį tarp Dievo ir žmogaus, jų santykio atžvilgiu. O 3 trečiojo reikšmingumo reikšmės (ištakos, akistata, darna) išsako Dievo kampu, Dievo ir jo galimybių atžvilgiu.

Gyvenimo lygtis sustato neapibrėžtumą, apibrėžtumą, įsivaizduojamumą, neįsivaizduojamumą

Dievas yra neapibrėžtumas, tad besąlygiškas. Gerumas yra apibrėžtumas, tai Dievas sąlygose. Gyvenimas yra įsivaizduojamumas, būtent Dievo gerumas, tad Dievo išėjimas už savęs į gerumą. Amžinas gyvenimas yra neįsivaizduojamumas, tai, kad Dievas nebūtinai geras, tai gerumo išėjimas už savęs į Dievą.

• Tyrimas plėtoja tikslą. Ryšys tarp tyrimo ir tikslo yra ryšys tarp trejybės (tyrimo) ir ketverybės lygmens Kodėl (tiriamojo proto tikslo).
• Gyvenimo lygtis nusako tyrimo sąlygas, būtent tyrėją - Dievą, tiriamąjį - gerumą, ir jų santykį: ar tiriamasis rinksis gyvenimą ar amžiną gyvenimą?
• Išėjimu už savęs išverčiame gyvenimo lygtį. Užtat susistato aštuonerybė - pirma yra asmuo, o tik paskui yra ryšio galimybės. Aštuonerybė sustato dvi kryptys: išėjimą už savęs į save ir išėjimą už savęs iš savęs. Aštuonerybė išsako vienumo pagrindus kartu su vienumu Dievu bei gerumu.

Neapibrėžtumo santykis su apibrėžtumu. Padalinimai ir neapibrėžtumas, apibrėžtumas, įsivaizduojamumas, neįsivaizduojamumas

• Nulybė: Neapibrėžtumas
• Vienybė: Neapibrėžtumo santykis su neapibrėžtumu
• Dvejybė: Neapibrėžtumo santykis su apibrėžtumu (savastimi) - išėjimas už savęs - Dievo į save - gerumo už savęs.
• Trejybė: Apibrėžtumo santykis su neapibrėžtumu - trejybės ratas - poslinkį apibrėžia trečias narys
• Ketverybė: Apibrėžtumo santykis su apibrėžtumu.
• Ketverybės tarpe yra neapibrėžtumas kuris plėtojasi toliau.

Palyginti šią senesnę mintį su visko padalinimais dešimtgubame kelyje.

Reikšmingumai papildo padalinimus

Išgyvenimo apytaka Sūnaus požiūris penkerybe, šešerybe, septynerybe papildo šiuos Tėvo reikšmingumus.

Išgyvenimo apytaka ir dešimtgubas kelias

Dešimtgubas kelias išsako tai, kas svarbu išgyvenimo apytakai. Dešimtgubas kelias pasižiūri į žmogų ir Dievą iš šalies.

Dievo šokyje Dievas reiškiasi trejybe ir grindžia tris protus: Dievas Tėvas pasąmonę, Dievas Sūnus sąmonę, Dievas Dvasia sąmoningumą. Dvasia (trečiasis protas) derina Tėvą (pirmąjį protą) ir Sūnų (antrąjį protą). Tad Dievo šokyje pirmumas teikiamas Dievui Tėvui, nes kiti vaidmenys iš jo išplaukia.

Išgyvenimo apytakoje trys protai yra suprantami atskirai nuo Dievo. Dievas yra už jų. Dešimtgubas kelias paaiškina jų santykį su Dievu.

• Išgyvenimo apytaka yra trys protai bet pats Dievas nėra būtinas. Užtat yra žmogus.
• Išgyvenimo apytakoje - prasmingas išgyvenimas, atsisakymas senosios savasties ir priėmimas naujosios savasties - tai išėjimas iš savęs už savęs - kaip jį patys išgyvename.
• Dešimtgubame kelyje yra dvi plotmės, Dievo dviejų būsenų ratas, ir žmogaus ašuonių padalinimų ratas. Dievo požiūriu, Dievas nėra būtinas, žmogus yra pilnavertis savo rate, nes jis gyvena visais trimis protais. Žmogaus požiūriu, Dievas yra būtinas, jo pagrindu atsiplėšiame nuo pirmo ir antro proto, gyvename trečiuoju protu.
• Išgyvenimo apytakoje pirmumas teikiamas trečiam protui, nes juo atsisakome savęs.

Žmogaus išgyvenimų aštuongubame rate tyrimas yra atsakymo ir klausimo suderinimas.

Dešimtgubame kelyje, Dievo plotmėje, Dievas laikomas neapibrėžtumu ir sąmoningumas laikomas apibrėžtumu. Žmogaus plotmėje, pasąmonė laikoma įsivaizduojamumu ir sąmonė laikoma neįsivaizduojamumu. Tad dešimtgubame kelyje, einame iš Dievo +0 į sąmoningumą +3, toliau į įsivaizduojamumą +1 ir galiausiai neįsivaizduojamumą +2.

Išgyvenimo apytaka Sūnaus aštuonerybė tampa padalinimų ratu. Sūnaus aštuonerybėje yra susikalbėjimas tarp dviejų dalyvių, Tėvo ir Sūnaus. O padalinimų ratą išgyvena vieningas išgyventojas, tačiau trimis protais.

• Nesuvokiamumas iškyla išgyvenimo apytaka atskyrus tris protus nuo Dievo.

Išgyvenimo apytaka Dievo tyrimo klausimas pasitraukia, užtat yra visą apimantis atsakymas. Jame iškyla paskiri klausimai, viską suskaldantys į betką. Tyrimai sieja tuos klausimus su atsakymu, grindžia kažką.

• Kaip matyti iš Bott periodiškumo, Dievas (jokia simetrija) išeina už savęs į tyrėją (|三) ir tik per jį į klausimus (|二) ir atsakymus (|一). Tyrėjas sieja ir skiria atsakymą ir klausimą, tad atveria Dievui išsivystymo galimybę. Bott periodiškumas išsako savastį ir parodo kaip Dievas glūdi savastyje bet ji jo nesaisto už savęs, bet tik priima į save.
• Tyrimu išsiskiria klausimas ir atsakymas. Savastis yra atsakymas, o klausimu išeinama už savęs.
• Žmogaus išgyvenimų ratu, padalinimų ratu, žmogus neišeina už savęs, bet užtat panašiai, išeina į save arba iš savęs, įsijaučia arba atsitokėja, kaip kad simetrija {$H\leftrightarrow H^*$}

Žinojimo rūmai

Meilės mokslas

Visko žinojimo gražus taikymas, tai šviesuolių bendrystė

• Visko žinojimo gražus taikymas, šviesuolių bendrystė, plėtojasi žmogaus tyrimų netroškimais.
• Viską gražiai taikyti yra žmogui viskame gyventi Dievo dvasia, atsiremti į ją už santvarkos, tad puoselėti šviesuolių bendrystę ir amžinai bręsti kartu su visais.

Žmogaus įsijungimas į tyrimą

Apytakos žmogaus kampu

Apytakos išsako ką Dievas išgyvena žmogumi.

• Dievo šokiu tiria ar išgyvename,
• išgyvenimo apytaka - ką išgyvename,
• žinojimo rūmai - kaip išgyvename,
• meilės mokslu - kodėl išgyvename.

Apytakos išreiškia Dievo suvokimo lygmenis, kaip žmogus supranta Dievą. Kiekviename lygmenyje tyrimas išsiskleidžia atitinkamu trejybės atvaizdu ir vyksta atitinkamame moksle, apytakoje.

• Suvokimu, Dievo šokiu, vyksta Dievo tyrimas savęs. Būtinumu-tikrumu-galimumu.
• Savęs suvokimu, išgyvenimo apytaka, vyksta Mano tyrimas savęs, išsiskiria trys protai: pasąmonė, sąmonė, sąmoningumas. Daiktu-eiga-asmeniu.
• Bendru suvokimo, žinojimo rūmais, vyksta Tavo (žmogaus) tyrimas Dievo, grindžiami įvarių mokslų pažinovai ir atitinkamos bendruomenės. Vieniu-visybe-daugiu.
• Susikalbėjimu, meilės mokslu, vyksta Kito (Dievo) tyrimas savęs, viskas susiveda. Buvimu-veikimu-mąstymu.

Dievas savo tyrimais pats save tiria kiekvienu asmeniu, kaip jų Dievas, atitinkamai amžinas, išmintingas, geravališkas, valingas. Šias savybes grindžia Dievulėlis, Dievas Sūnus, iškylantis Dievui pasitraukus. Dievas tiria atitinkamais keturiais mokslais, susidedančiais iš 24-ių raiškų.

Apytakos sustato žmogaus tyrimus

Dievo ir žmogaus tyrimai vienas kitą išverčia. Meilės mokslu išverčiame savo tyrimą.

Neapibrėžtumo santykis su apibrėžtumu. Padalinimai ir neapibrėžtumas, apibrėžtumas, įsivaizduojamumas, neįsivaizduojamumas

• Nulybė: Neapibrėžtumas
• Vienybė: Neapibrėžtumo santykis su neapibrėžtumu
• Dvejybė: Neapibrėžtumo santykis su apibrėžtumu (savastimi) - išėjimas už savęs - Dievo į save - gerumo už savęs.
• Trejybė: Apibrėžtumo santykis su neapibrėžtumu - trejybės ratas - poslinkį apibrėžia trečias narys
• Ketverybė: Apibrėžtumo santykis su apibrėžtumu.
• Ketverybės tarpe yra neapibrėžtumas kuris plėtojasi toliau.

Palyginti šią senesnę mintį su visko padalinimais dešimtgubame kelyje.

Žmogaus ir Dievo požiūrių grandinė

• Išėjimas už savęs iš savęs vyksta žmogaus (septintojo) požiūrio ir Dievo (nulinio) požiūrio grandine. Jisai apibrėžia tarpą.

Žmogaus pagrindu asmenų terpės iškyla atsisakant žvilgsnių Žmogaus ir Dievo žvilgsnių grandinėje:

• Valios terpę išsako Žmogaus žvilgsnis į Dievo žvilgsnį į Žmogaus žvilgsnį į Dievo žvilgsnį į Žmogaus žvilgsnį.
• Širdies terpę išsako Žmogaus žvilgsnis į Dievo žvilgsnį į Žmogaus žvilgsnį į Dievo žvilgsnį.
• Proto terpę išsako Žmogaus žvilgsnis į Dievo žvilgsnį į Žmogaus žvilgsnį.
• Kūno terpę išsako Žmogaus žvilgsnis į Dievo žvilgsnį.

Sąmoningumo, sąmonės, pasąmonės atsisakoma trumpinant šią dvasios grandinę.

• Žmogus tirdamas privalo atskirti save nuo Dievo, užtat išnarplioti žmogaus bei Dievo požiūrių grandinę, suvokimo lygmenis.
• Žmogus, sąmoningai atsisakydamas savęs, trumpina žmogaus ir Dievo požiūrių grandinę, pereina iš savo tyrimo į Dievo tyrimą.
• Žmogaus tyrimai vyksta žmogaus bei Dievo požiūrių grandinė {$ŽDŽDŽ$}, išeinant už savęs, atsisakant savęs.
• Žmogui reikalingos ribos, kurias sustato suvokimo lygmenys, žmogaus ir Dievo požiūrių grandinė.
• Žmogaus tyrimai yra keturių lygmenų: {$ŽDŽDŽ, ŽDŽD, ŽDŽ, ŽD$}

Žmogaus išeities taškas yra žemas ir siauras, tad žmogaus tyrimas vyksta aukštyn-platyn.

Žmogaus išėjimas už savęs iš savęs nusako išėjimą už savęs, dvilypumą, didėjantį ir mažėjantį laisvumą, ketverybe, penkerybe, šešerybe, septynerybe.

• Penkerybė savo penktu požiūriu grindžia išėjimą už savęs. Penkerybė yra išvertimo taškas. Kiekviename ketverybės kampe glūdi dvi kryptys - tad išvertimas. Dabartis yra išvertimo taškas, išvertimų išvertimas. Penkerybė priešingom kryptim nukreipia kodėl -> ar ir kaip <- koks.
• * Dievui išeinant už savęs į save, Dievas savyje yra pasekmė kuri turi savo priežastį, pirmapradį Dievą.

Mums išeinant už savęs iš savęs, mes savyje esame priežastis ir mes už savęs esame pasekmė kuri dar gali išsivystyti. O sprendimo taškas yra savastį išgyvenantysis. Būtent išgyvenantysis išgyvena tą išėjimą už savęs, sieja priežastį ir pasėkmę. Sprendimo taške sueina dvi kryptys, Dievo būtinumo klausimai (iš Dievo į Kitą) ir žmogaus buvimo klausimai (iš Kito į Dievą).

Žmogaus ir Dievo požiūrių grandinė nurodo suvokimo lygmenį, išėjimą iš santvarkos (žmogaus požiūriu į Dievo požiūrį) ir įėjimą į santvarką (Dievo požiūriu į žmogaus požiūrį).

Apibrėžimas jokio požiūrio = žmogaus požiūris ir atvirkščiai. Žmogui reikalingas Dievo požiūris.

ŽDŽDŽ yra gyvenimo lygties trejybės ratas, kurio poslinkiais atsisakome požiūrio, arba trikdžiu jo neatsisakome.

Suvokimo lygtis

Dievo išėjimas už savęs į save ir Žmogaus išėjimas už saves už savęs grindžia suvokimo lygtį {$0=ŽD$}. Dievas yra suvokimas, suduriantis Žmogaus žvilgsnį su Dievo žvilgsniu. Suvokimas yra pagrindas išeiti už savęs, išsiplėsti. Žmogus yra Dievo išsiplėtimas. Atlupus Žmogaus savasties klodus, jam atsisakant jų, aptinkamas suvokimui prilygstantis Dievas.

Išėjimu už savęs užduodami gyvenimo klausimai, apytakų tyrimų klausimai: Ar, Koks, Kaip, Kodėl asmuo yra?

Apytakos, asmenų mokslai, jų pasitikrinimai, išsako jų tyrimų 24 išorines galimybes, koks tyrimas vyksta.

Asmenimis išryškėja trys protai: pasąmonė (Aš), sąmonė (Tu), sąmoningumas (Kitas). Manimi iškyla nepriklausomumas, Tavimi bendruomeniškumas ir Kitu visuotinumas.

Apytakos Dievo kampu

Dievas tiria Dievą:

• Dievu tiria: Ar Dievas yra? Ar Dievas būtinas?
• Manimi tiria: Koks Dievas yra? Ar Dievas būtinai geras?
• Tavimi tiria: Kaip Dievas yra? Kaip Dievui kiekvieną pasiekti?
• Kitu tiria: Kodėl Dievas yra? Kaip mums vienas kitą labiau mylėti?

Žmogaus išgyvenimų aštuongubame rate tyrimas yra atsakymo ir klausimo suderinimas.

Apytakos žmogaus kampu

Apytakos išsako ką Dievas išgyvena žmogumi.

• Dievo šokiu tiria ar išgyvename,
• išgyvenimo apytaka - ką išgyvename,
• žinojimo rūmai - kaip išgyvename,
• meilės mokslu - kodėl išgyvename.

Apytakos išreiškia Dievo suvokimo lygmenis, kaip žmogus supranta Dievą. Kiekviename lygmenyje tyrimas išsiskleidžia atitinkamu trejybės atvaizdu ir vyksta atitinkamame moksle, apytakoje.

• Suvokimu, Dievo šokiu, vyksta Dievo tyrimas savęs. Būtinumu-tikrumu-galimumu.
• Savęs suvokimu, išgyvenimo apytaka, vyksta Mano tyrimas savęs, išsiskiria trys protai: pasąmonė, sąmonė, sąmoningumas. Daiktu-eiga-asmeniu.
• Bendru suvokimo, žinojimo rūmais, vyksta Tavo (žmogaus) tyrimas Dievo, grindžiami įvarių mokslų pažinovai ir atitinkamos bendruomenės. Vieniu-visybe-daugiu.
• Susikalbėjimu, meilės mokslu, vyksta Kito (Dievo) tyrimas savęs, viskas susiveda. Buvimu-veikimu-mąstymu.

Dievas savo tyrimais pats save tiria kiekvienu asmeniu, kaip jų Dievas, atitinkamai amžinas, išmintingas, geravališkas, valingas. Šias savybes grindžia Dievulėlis, Dievas Sūnus, iškylantis Dievui pasitraukus. Dievas tiria atitinkamais keturiais mokslais, susidedančiais iš 24-ių raiškų.

Žmogaus tyrimai

Viską žinoti ir tą žinojimą gražiai taikyti

• Dievo tyrimais viską žinome, būtent apie Dievą, o žmogaus tyrimais tą žinojimą gražiai taikome, kaip gyventi Dievu.

Reikšmingumai papildo padalinimus

Išgyvenimo apytaka Sūnaus požiūris penkerybe, šešerybe, septynerybe papildo šiuos Tėvo reikšmingumus.

• Žmogaus išgyvenimų ratu, padalinimų ratu, žmogus neišeina už savęs, bet užtat panašiai, išeina į save arba iš savęs, įsijaučia arba atsitokėja, kaip kad simetrija {$H\leftrightarrow H^*$}

Tyrimo atsiradimas

Asmenų tyrimai, kuriais Dievas tiria Dievo šokis

Žmogaus įsijungimas į tyrimą

• Kaip matyti iš Bott periodiškumo, Dievas (jokia simetrija) išeina už savęs į tyrėją (|三) ir tik per jį į klausimus (|二) ir atsakymus (|一). Tyrėjas sieja ir skiria atsakymą ir klausimą, tad atveria Dievui išsivystymo galimybę. Bott periodiškumas išsako savastį ir parodo kaip Dievas glūdi savastyje bet ji jo nesaisto už savęs, bet tik priima į save.
• Tyrimu išsiskiria klausimas ir atsakymas. Savastis yra atsakymas, o klausimu išeinama už savęs.

Žinojimo rūmai

Meilės mokslas

Visko žinojimo gražus taikymas, tai šviesuolių bendrystė

• Visko žinojimo gražus taikymas, šviesuolių bendrystė, plėtojasi žmogaus tyrimų netroškimais.
• Viską gražiai taikyti yra žmogui viskame gyventi Dievo dvasia, atsiremti į ją už santvarkos, tad puoselėti šviesuolių bendrystę ir amžinai bręsti kartu su visais.

Santrauka: Tyrimų raida

Tyrimo atsiradimas

Asmenų tyrimai, kuriais Dievas tiria

Žmogaus įsijungimas į tyrimą

Žmogus savo sąmoningumą įsisavina jo atsisakymu ir taip susitelkia į Dievą

• Žmogus atsisakydamas savo sąmoningumo sieja išsiskyrusias pakopas - valią, širdį, protą, kūną - ir vieningai suveda tarpus tarp pakopų.
• Dievo išsiskleidimu aiškėja, kad Dievas iš tikrųjų yra visuotinas. Jį galima varžyti ir jis vis tiek lieka valdytoju. Jį galima papildyti žmonėmis ir jis vis tiek juos priima į savo vienybę, kas tik neprieštarauja vienybei. Kas neprieštarauja vienybei, tas Dievui neprieštaraus, verčiau jį pripažins.
• Vienumas plėtojasi mums atsisakant trijų protų. Atsisakome savęs kaip Kito (sąmoningumo), Tavęs (sąmonės) ir Manęs (pasąmonės). Toliau galime visiškai atsisakyti savęs ir įsijungti į Dievą.
• Atsisakydami savo trijų protų, savo tyrimų, prisiimame Dievą ir gyvename jo tyrimais. O jis savo ruožtu mums grąžina mūsų tris protus ir jais tiriame toliau jo požiūriu. Būtent taip renkame Dievą vietoj savęs.
• Atsisakydami savęs, atsisakome laidų tarp pasąmonės ir sąmonės, nuo trijų laidų pereiname prie dviejų, vieno ir jokio laido. Grįžtame prie kūno, be sąmoningumo, be ryšio tarp pasąmonės ir sąmonės.
• Žmogaus tyrimai patvirtina visų asmenų vienumą.
• Iš Žmogaus išplaukia vienumas, per savęs atsisakymą, prasidedant Kitu, toliau išsiplečiant Tavimi, Manimi, tad galiausiai Dievu.
• Mylėdami savastį į ją sukrauname mūsų sąmoningumo lūkesčius, viltis, vertybes, taip kad ji būtų laisva. O mūsų pasirinkimas yra mylėti ne save, kaip tokius, o mylėti kitą, kaip kad Dievas, save suprasti plačiau, ne kaip asmenybę, o kaip asmenį, tad palaikyti bendrystę Kito pagrindu.

Aštuongubas kelias sieja Dievo išsiplėtojimą ir žmogaus savęs atsisakymą.

• Dievo kryptyje pasireiškia jo pirmenybė mūsų atžvilgiu buvime, veikime, mąstyme.
• Žmogaus kryptyje trejybės ratas slenka iš Kito per Tave per Mane į Dievą.
• Laipsnynai išsako, kaip išsiskiria Dievo valia (pirm tyrimo) ir (tyrime esanti) žmogaus valia.

Dievo ir žmogaus tyrimų priešpastatymas

Pereiname iš vieningo Dievo tyrimo (įvairiais asmenimis ir apytakomis) į dvilypį amžiną gyvenimą (jų pasirinkimais gyventi ne šiaip, netroškimus taikyti Dievo pagrindu).

• tiesa yra nepaneigiamumas paneigiamume, besireiškiantis vienu laidu
• gerumas yra besąlygiškumas sąlygiškume, besireiškiantis dviem laidais
• galimybės Dievas yra nešališkumas šališkume, besireiškiantis trim laidais

Tyrimo atsiradimas

Asmenų tyrimai, kuriais Dievas tiria

Žmogaus įsijungimas į tyrimą

• Požiūrio lygtis išskiria asmenis: Dievą, Mane, Tave, Kitą

• Dievo įrodymas yra pamatinė simetrija (pasikeitimas be pasikeitimo): Dievo buvimas pasikeičia, visgi Dievo buvimas nesikeičia.

• Reikšmingumas plėtojasi veiksmu -1.
• Veiksmu -1 atsisakome savęs, savo sąmoningumo, renkamės Dievą.

• Išgyvenimo apytaka atkartoja Dievo šokį trimis protais be Dievo, išgyvenimus išsako požiūrio lygtimi, vadinas, gyvenimo lygtimi be Dievo

Santrauka: Kampų raida

Kaip išsivysto kampai, kuriais suprantamas Dievas ir toliau žmogus?

• Žmogus, pašnekovas, savo tyrimais ir netroškimais renkasi gyventi Dievu, atsiliepia į Dievo meilę, išmoksta bendrauti meilės kalba, mylėti, kaip kad Dievas myli
• Žmogus rinkdamasis Dievo valią, gerą valią, išmintį, amžiną gyvenimą, atsisako savęs ir atgauna save, įprasmina savo sąmoningumą ir kartu atsisako jo betgi jį atgauna

• Iškyla požiūris į Dievą iš šalies, būtent gyvenimo lygtis, išskirianti tapatumą ir skirtingumą, tad grindžianti suvokimą

Santrauka: Apytakų raida

• Dievas yra savaiminis
• Dievas reiškiasi tiesa, ja atsiveria Dievo požiūris
• Dievas savo požiūriu įrodo save, išeidamas už savęs į save, tverdamas save ir praplėsdamas save
• Iškyla požiūris į Dievą iš šalies, būtent gyvenimo lygtis, išskirianti tapatumą ir skirtingumą
• Dievo šokis išsako Dievo (Tėvo) požiūrį ir supina su Dievo Sūnaus ir Dievo Dvasios požiūriais, grindžia dorovę
• Išgyvenimo apytaka atkartoja Dievo šokį trimis protais be Dievo, išsako išgyvenimus
• Išgyvenimo apytaka sustato tris kalbas, apibrėžiančias kalbų pašnekovą
• Žinojimo rūmai atspindi kalbų nusakyto pašnekovo galimybes, jo išsiaiškinimo būdus, jo mokslo apimtį
• Meilės mokslas atveria bendrą būdą bet kurį pašnekovą mylėti, palaikyti, geranoriškai pakalbinti
• Žmogus, pašnekovas, savo tyrimais ir netroškimais renkasi gyventi Dievu, atsiliepia į Dievo meilę, įprasmina savo sąmoningumą ir kartu atsisako jo

Dievui visko prasmė yra tyrimas. Tyrimas yra išėjimas už savęs. Tyrimas skiria atsakymą ir klausimą, tad atveria išsivystymą, amžiną gyvenimą, santykį tarp Dievo ir gerumo.

• Gerumas sutampa su Dievu tačiau išsiskiria sąlygomis ir savybėmis. Gerumas yra sąlygose, tuo tarpu Dievas yra besąlygiškas. Tad skiriasi Dievo ir gerumo savybės. Gerumas yra besąlygiškumas sąlygose, tad plačiau pasižiūrėjus, už sąlygų, gerumas prieštarauja sau, tuo tarpu siauriau pasižiūrėjus, sąlygose, gerumas yra nuoseklus.

Dievas save įrodo, ir būtent kam, visiems, tad plėtoja visus ir kartu savo galimą ryšį su jais.

• Gyvenimo lygtis, Požiūrio lygtis, Ketverybės, Trejybės, Trys protai, Dievo kryptys, Suvokimas, Lygybės lygtis

• Gyvenimo lygtis, Ketverybės, Trejybės, Trys protai, Dievo kryptys, Suvokimas, Lygybės lygtis

• Gvildenu, Dievas, Dievo tyrimai, Žmogaus tyrimai, Tyrimų ryšys
• Trys protai, Dievo kryptys, Suvokimas, Lygybės lygtis, Trejybės

• Gvildenu, Dievas, Dievo tyrimai, Žmogaus tyrimai, Tyrimų ryšys, Trys protai, Dievo kryptys, Suvokimas, Lygybės lygtis, Trejybės, Išsivertimai
• Apytakos, Išsivertimai, Dievo šokis, Išgyvenimo apytaka, Meilės mokslas

• Gyvenimu sutampa Dievas ir gerumas. Gyvenimu Dievas ir gerumas yra savarankiški tačiau visaip sutaria jų bendroje apimtyje, tad sąlygose.
• Amžinu gyvenimu Dievas ir gerumas skiriasi, o taip yra už sąlygų, nes Dievas yra besąlygiškas, nevaržomas sąlygų, Dievas yra daugiau nė gerumas.

Kaip tyrimu išeinama už savęs?

• Dievas yra savaiminis
• Gerumas sutampa su Dievu tačiau išsiskiria sąlygomis ir savybėmis. Gerumas yra sąlygose, tuo tarpu Dievas yra besąlygiškas. Tad skiriaisi Dievo ir gerumo savybės. Gerumas yra besąlygiškumas sąlygose, tad plačiau pasižiūrėjus, už sąlygų, gerumas prieštarauja sau, tuo tarpu siauriau pasižiūrėjus, sąlygose, gerumas yra nuoseklus.

Reikšmingumai išskiria Dievo savęs įrodymo prielaidas, tad suvokimo prielaidas

Dievas reiškiasi tiesa. Tiesa sutampa turinys ir išraiška. Tiesa (jos išraiška, pavidalas) išsako Dievą (jo turinį) ten, kur jo nėra. Tad tiesa Dievas išeina už savęs.

• Superdivizinėmis algebromis {$Cl_{4,0}\dots Cl_{0,0} \dots Cl_{0,4}$} suprasti reikšmių vaidmenį.

Dvasios reikšmes bandyti suprasti kaip dvasios pasitraukimą, kurio pagrindu iškyla sandara. Bandyti suprasti, tas pasitraukimas yra aštuonerybėje tie požiūriai, kurie paskui neprieinami nes jie yra papildiniai. Dievo šokyje aštuonerybė yra dviejų galų, Tėvo ir Sūnaus - Tėvas pasitraukia reikšmėmis, o Sūnus žengia padalinimais.

Dievo šokis išplaukia iš Dievo požiūrio, atveriančio Sūnaus ir Dvasios požiūrius

Dievo šokio aštuonerybėje, Dievas pasitraukia reikšmingumais, Jėzus pereina į Dievą, paskui Jėzus grįžta toliau tęsiant padalinimus. Tad nulybė gal yra pas Jėzų patį, o ketverybė yra kaip jisai suvokia Dievą ir paskui jisai grįžta būtent tais papildiniais - reikšmėmis.

Kaip iš pirmapradžio Dievo iškyla reikšmingumai?

• Kaip tai išreiškia Dievo savęs įrodymą ir sustato suvokimą?

• Dievo įrodymas išsako veiksmais, jais apibrėžia, ką reiškia, kad jis yra net ir kai jo nėra.

Gyvenimo lygtis sieja tapatumą (bosoniškumą) ir atskirtumą (fermioniškumą). Tapatumas yra Dievo esmė, o atskirtumas yra raiškos esmė.

• Požiūris sieja bosonišką dvasią, išeinančią už savęs, su fermionišku kampu, iš kurio matoma.
• Bosoniškumas yra dvasios ypatybė, kad viskas gali sutapti. Bosoniškumas išeina už savęs į fermioniškumą, kuriuo viskas paskirai išgyventa. Žmogui tenka rinktis ar gyventi savo paskira padėtimi įprastą gyvenimą ar gyventi bendrąja dvasia, atsisakydamas savo paskirumo ir paskiro gyvenimo.

Tiesa derina tapatumą (ji tapati sau ir atvira visakam) ir atskirtumą (jinai atskirta nuo netiesos, kuri netapati sau ir neatvira).

Dvejybės atvaizdas Ar lygmenyje išskiria tapatumą ir skirtumą.

Kaip keturis pirmapradžius reikšmingumus išsako keturios realiosios Klifordo algebros kurių generatoriai kvadratu yra {$e_j^2=+1$}.

Reikšmingumus išskiria Dievo savęs įrodymo prielaidas, tad suvokimo prielaidas

• 4 terpės nusako santykį tarp Dievo ir žmogaus, jų santykio atžvilgiu. O 3 trečiojo reikšmingumo reikšmės (ištakos, akistata, darna) išsako Dievo kampu, Dievo ir jo galimybių atžvilgiu.

Kaip keturiss pirmapradžius reikšmingumus išsako keturios realiosios Klifordo algebros kurių generatoriai kvadratu yra {$e_j^2=+1$}.

Reikšmingumus išsskiria Dievo savęs įrodymo prielaidas, tad suvokimo prielaidas

Įrodymo prielaidos (pirmapradžiai reikšmingumai) yra:

Reikšmingumai išsako Dievo kampus

Reikšmingumai papildo padalinimus

Išgyvenimo apytaka Sūnaus požiūris penkerybe, šešerybe, septynerybe papildo šiuos Tėvo reikšmingumus.

Atsivėrus suvokimui ir Dievo (Tėvo) požiūriui, iškyla Sūnaus ir Dvasios požiūriai, tad Dievo šokis. Požiūriais reikšmingumų dvasia susiejama su tam tikru sandaros kampu, taip kad išsiskiria dvasios kampai, išsiskiria požiūriai.

• 4 terpės nusako santykį tarp Dievo ir žmogaus, jų santykio atžvilgiu. O 3 reikšmingumai (ištakos, akistata, darna) išsako Dievo kampu, Dievo ir jo galimybių atžvilgiu.

Reikšmės išsako Dievo kampus

• tiesa yra nepaneigiamumas paneigiamume
• gerumas yra besąlygiškumas sąlygiškume
• galimybės Dievas yra nešališkumas šališkume

Visko prasmė Dievui: tiesa

Tai tiesos šūkis, juk tiesa nenuslepiama. Būtent tiesa plėtoja Dievą. Tad Dievas yra tiesos dvasia.

Dievas tiria savo požiūriu, suvokimu, atskyrimu, tad žmogumi

Suvokimas Dievo požiūriu išdėsto jo savęs įrodymą.

Dievo šokis išplaukia iš Dievo požiūrio

Atsivėrus suvokimui ir Dievo (Tėvo) požiūriui, iškyla Sūnaus ir Dvasios požiūriai, tad Dievo šokis. Požiūriais reikšmės dvasia susiejama su tam tikru sandaros kampu, taip kad išsiskiria dvasios kampai, išsiskiria požiūriai.

Gyvenimo lygtis sustato neapibrėžtumą, apibrėžtumą, įsivaizduojamumą, neįsivaizduojamumą

Dievas yra neapibrėžtumas, tad besąlygiškas. Gerumas yra apibrėžtumas, tai Dievas sąlygose. Gyvenimas yra įsivaizduojamumas, būtent Dievo gerumas, tad Dievo išėjimas už savęs į gerumą. Amžinas gyvenimas yra neįsivaizduojamumas, tai, kad Dievas nebūtinai geras, tai gerumo išėjimas už savęs į Dievą.

• Tyrimas plėtoja tikslą. Ryšys tarp tyrimo ir tikslo yra ryšys tarp trejybės (tyrimo) ir ketverybės lygmens Kodėl (tiriamojo proto tikslo).
• Gyvenimo lygtis nusako tyrimo sąlygas, būtent tyrėją - Dievą, tiriamąjį - gerumą, ir jų santykį: ar tiriamasis rinksis gyvenimą ar amžiną gyvenimą?
• Išėjimu už savęs išverčiame gyvenimo lygtį. Užtat susistato aštuonerybė - pirma yra asmuo, o tik paskui yra ryšio galimybės. Aštuonerybė sustato dvi kryptys: išėjimą už savęs į save ir išėjimą už savęs iš savęs. Aštuonerybė išsako vienumo pagrindus kartu su vienumu Dievu bei gerumu.

• Jeigu jo nėra, tai jisai vis tiek yra. Juk jisai Dievas.

Gyvenimo lygtis apima Dievo savęs įrodymo prielaidas

Gyvenimo lygtis sieja Dievą, gerumą, jų sutapimą - gyvenimą ir jų atskyrimą - amžiną gyvenimą.

Reikšmės išsskiria Dievo savęs įrodymo prielaidas, tad suvokimo prielaidas

Dievas yra Dievas galimybėms. Ką reiškia būti Dievu? Tai reiškia būti Dievu kam nors. Dievas yra Dievas būtent galimybėms.

• Dievas yra visų galimybių šaltinis
• Dievas yra tai kas akistatoje su paskira galimybe
• Dievas suveda visas galimybes

Tad Dievas galimybėms yra jų ištakos, akistata ir darna.

• tiesa iškyla su Dievo pažinimu
• Dievas ir gerumas iškyla su sąlygomis Dievui
• ištakos, akistata, darna iškyla su Dievą turinčiomis galimybėmis
• gyvenimo lygtis iškyla su gyvenimu, su galimybe gyventi savarankiškai, trimis protais, laisvai, be Dievo

Dievas yra Dievas galimybėms

Ką reiškia būti Dievu? Tai reiškia būti Dievu kam nors. Dievas yra Dievas būtent galimybėms.

• Dievas yra visų galimybių šaltinis
• Dievas yra tai kas akistatoje su paskira galimybe
• Dievas suveda visas galimybes

Tad Dievas galimybėms yra jų ištakos, akistata ir darna.

Keturios terpės: Neapibrėžtumas, apibrėžtumas, įsivaizduojamumas, neįsivaizudojamumas

• 4 terpės nusako santykį tarp Dievo ir žmogaus, jų santykio atžvilgiu. O 3 reikšmės (ištakos, akistata, darna) išsako Dievo kampu, Dievo ir jo galimybių atžvilgiu.

Kaip keturias pirmaprades reikšmes išsako keturios realiosios Klifordo algebros kurių generatoriai kvadratu yra {$e_j^2=+1$}.

Kaip keturias pirmaprades reikšmes išsako keturios realiosios Klifordo algebros kurių generatorių kvadratai yra {$+1$}.

Dievo raiška - Dievo savęs įrodymas visiems

Dievas reiškiasi: Yra tai, kas reiškiasi.

Dievas save įrodo, ir būtent kam, visiems, tad plėtoju visus ir kartu savo galimą ryšį su jais.

Reikšmės išsako Dievo savęs įrodymo prielaidas, tad suvokimo prielaidas

• ištakos (Dievas), akistata (gerumas), darna (amžinas gyvenimas) - trys protai, kaip trečiasis protas supranta pirmąjį, antrąjį, trečiąjį protą.
• Dievas, gerumas, amžinas gyvenimas, gyvenimas - prisideda gyvenimas, o tai yra žmogaus išeities taškas

Žmogus iškyla gyvenimo lygtimi ir būtent gyvenimu. Žmogus tada gali suprasti Dievą ir būtent amžiną gyvenimą kaip suvokimą.

Išsivertimas

Išgyvenimo apytaka

Dievo šokis ir Dievo savęs įrodymas

Kaip iš tyrimo išsivysto asmuo?

• Išnagrinėti, kaip trejopai apibrėžti asmenį, kaip tai susiję su besąlygiškumu, nepaneigiamumu, nešališkumu ir lygčių lygtimi, kaip tai susiję su trimis protais ir su apytakų išsivertimais.

• Atskirti tai, kas iškyla su išgyvenimo apytaka ir dešimtgubu keliu, ir tai kas jau yra ankščiau, Dievo šokyje.

Neišėjimas už savęs

Kaip suprasti neišėjimą už savęs?

• Kaip susiję išėjimas už savęs į save, neišėjimas už savęs į save, išėjimas už savęs iš savęs, ir neišėjimas už savęs iš savęs?
• Kaip požiūriai ir sandaros išverčia ir neigia išėjimą už savęs?

Išsivertimas

Kaip susiję asmuo ir savastis?

Koks ryšys tarp suvokimo ir apibrėžimo?

• Kaip suprasti nesuvokiamumą?

Išgyvenimo apytaka

Kaip susiję dešimtgubas kelias ir išgyvenimo apytaka?

• Kaip dešimtgubu keliu išreikšti neapibrėžtumą, apibrėžtumą, įsivaizduojamumą, neįsivaizduojamumą?
• Ar dešimtgubas kelias kartu su savastimi ir trimis protais išplaukia iš išgyvenimo apytakos?
• Kaip suprasti Dievo šokį kaip Dievo tyrimą, jo išėjimą už savęs į save, ir dešimtgubą kelią kaip žmogaus tyrimą, jo išėjimą už savęs iš savęs, pas Dievą?
• Kaip aštuongubą Bott periodiškumą suprasti, kaip Sūnaus sandarą Dievo šokyje, ir kaip įžvelgti Dvasios santvarką?

• Gvildenu, Dievas, Dievo tyrimai, Žmogaus tyrimai, Tyrimų ryšys, Trys protai, Dievo kryptys, Suvokimas, Lygybės lygtis, Trejybės
• Išgyvenimo apytaka, Neapibrėžtumas, Apibrėžimas, Išmintis, Savastis, Ir Keturi
• Meilės mokslas

Kaip tyrimu išeinama už savęs?,

Suvokimas ir neapibrėžtumas

Dievas yra suvokiantysis ir taip pat išeities taškas.

Išeities tašku galima paimti ne Dievą, tai yra, nesuvokiantįjį, ir taip gaunasi neapibrėžtumas kaip išeities taškas.

• Dievas, gerumas, gyvenimas, amžinas gyvenimas, tai gyyenimo lygtis, papildanti ketverybę.

• Ištakos, akistata, darna papildo penkerybę ir grindžia tris protus: požiūrį, požiūrį į požiūrį, požiūrį į požiūrį į požiūrį.

Išgyvenimo apytaka Sūnaus požiūris penkerybe, šešerybe, septynerybe papildo šias Tėvo reikšmes.

Dievo savęs įrodymas

Pradai išplaukia iš Dievo savęs įrodymo.

Pirmapradis Dievas tiria ar jisai būtinas, ar jisai būtų jeigu jo nebūtų?

Jisai išskiria dvi galimybes:

• Jeigu jisai yra, tai jis yra.
• Jeigu jo nėra, tai jisai vistiek yra. Juk jisai Dievas.

Užtat Dievas yra būtinas.

Reikšmės išsako Dievo savęs įrodymo prielaidas

Įrodymo prielaidos (pirmapradės reikšmės) yra:

• tiesa - trečiojo proto pradas, ką jisai pažįsta
• Dievas ir gerumas - pirmojo ir antrojo proto pradai, ką trečiasis protas išskiria
• ištakos, akistata, darna - trys protai, kaip trečiasis protas supranta pirmąjį, antrąjį, trečiąjį protą.

Reikšmės papildo padalinimus

• Tiesa glūdi septynerybėje ir ją papildo.
• Dievas ir gerumas papildo šešerybę ir grindžia Dievą ir žmogų.
• Ištakos, akistata, darna papildo penkerybę ir grindžia tris protus.

Išgyvenimo apytaka Dievo tyrimo klausimas pasitraukia, užtat yra visą apimantis atsakymas. Jame iškyla paskiri klausimai, viską suskaldantys į betką. Tyrimai sieja tuos klausimus su atsakymu, grindžia kažką.

Išgyvenimo apytaka Dievo tyrimo klausimas pasitraukia, užtat yra visą apimantis atsakymas. Jame iškyla paskiri klausimai. Tyrimai sieja tuos klausimus su atsakymu.

Dievas yra pirm suvokimo užtat Dievo požiūrių grandine iškyla suvokimas: Suvokiantis, atskiriantis Dievas, nesuvoktasis, neatskirtas Aš, nesuvokiantis, neatskiriantis Tu, suvoktasis, atskirtasis Kitas.

Dievas yra pirm suvokimo užtat Dievo požiūrių grandine iškyla suvokimas: Suvokiantis Dievas, suvoktasis Aš, nesuvoktasis Tu, nesuvokiantis Kitas.

Žmogus yra jau esant suvokimui, užtat žmogumi iškyla suvokimo lygmenys.

• Nesuvokiamumas iškyla išgyvenimo apytaka atskyrus tris protus nuo Dievo.

• Kaip suprasti nesuvokiamumą?

Koks ryšys tarp suvokimo ir apibrėžimo?

Išgyvenimo apytaka Sūnaus aštuonerybė tampa padalinimų ratu. Sūnaus aštuonerybėje yra susikalbėjimas tarp dviejų dalyvių, Tėvo ir Sūnaus. O padalinimų ratą išgyvena vieningas išgyventojas, tačiau trimis protais.

Tyrimų ryšys

Dievo ir žmogaus tyrimus sieja trys laidai.

• Kaip dešimtgubu keliu išreikšti neapibrėžtumą, apibrėžtumą, įsivaizduojamumą, neįsivaizduojamumą?

Dešimtgubame kelyje, Dievo plotmėje, Dievas laikomas neapibrėžtumu ir sąmoningumas laikomas apibrėžtumu. Žmogaus plotmėje, pasąmonė laikoma įsivaizduojamumu ir sąmonė laikoma neįsivaizduojamumu. Tad dešimtgubame kelyje, einame iš Dievo +0 į sąmoningumą +3, toliau į įsivaizduojamumą +1 ir galiausiai neįsivaizduojamumą +2.

Kas yra pirm dešimtgubo kelio?

• Atskirti tai, kas iškyla su išgyvenimo apytaka ir dešimtgubu keliu, ir tai kas jau yra ankščiau, Dievo šokyje?

Kaip susiję dešimtgubas kelias ir išgyvenimo apytaka?

• Ar dešimtgubas kelias kartu su savastimi ir trimis protais išplaukia iš išgyvenimo apytakos?
• Kaip suprasti Dievo šokį kaip Dievo tyrimą, jo išėjimą už savęs į save, ir dešimtgubą kelią kaip žmogaus tyrimą, jo išėjimą už savęs iš savęs, pas Dievą?
• Kaip aštuongubą Bott periodiškumą suprasti, kaip Sūnaus sandarą Dievo šokyje, ir kaip įžvelgti Dvasios santvarką?

Dievo šokyje Dievas reiškiasi trejybe ir grindžia tris protus: Dievas Tėvas pasąmonę, Dievas Sūnus sąmonę, Dievas Dvasia sąmoningumą. Dvasia (trečiasis protas) derina Tėvą (pirmąjį protą) ir Sūnų (antrąjį protą). Tad Dievo šokyje pirmumas teikiamas Dievui Tėvui, nes kiti vaidmenys iš jo išplaukia.

• Išgyvenimo apytakoje pirmumas teikiamas trečiam protui, nes juo atsisakome savęs.

• Išgyvenimo apytaka yra trys protai bet pats Dievas nėra būtinas. Užtat yra žmogus.
• Išgyvenimo apytakoje - prasmingas išgyvenimas, atsisakymas senosios savasties ir priėmimas naujosios savasties - tai išėjimas iš savęs už savęs - kaip jį patys išgyvename.
• Dešimtgubame kelyje yra dvi plotmės, Dievo dviejų būsenų ratas, ir žmogaus ašuonių padalinimų ratas. Dievo požiūriu, Dievas nėra būtinas, žmogus yra pilnavertis savo rate, nes jis gyvena visais trimis protais. Žmogaus požiūriu, Dievas yra būtinas, jo pagrindu atsiplėšiame nuo pirmo ir antro proto, gyvename trečiuoju protu.

Žmogus žiūri atgal į pradžią, o Dievas žiūri pirmyn į pabaigą

Žmogaus požiūris žiūri atgal į pradžios tašką

• Daugelį metų pradėjau nuo išeities taško - Viskas - iš kurio viskas išsirituliodavau.
• Žiūrint atgal, vis dėl to prisiimame savo kertines vertybes, būtent "gyvenimas yra Dievo gerumas", ir ieškome jų ištakų. Tai žiūrėjimas atgal.

Dievo požiūris žiūri pirmyn į akiratį, į suvesties tašką

• Maždaug 2004 metais mąsčiau, kad reikėtų viską išmąstyti iš galutinio taško, iš minties, kad "gyvenimas yra Dievo gerumas". Ir galvojau, kad žiūrėjimas pirmyn yra "amžinas gyvenimas, suvokimas, kad Dievas nebūtinai geras".
• Kai kada pamąstydavau, į ką viskas turėtų susivesti? Pamanydavau, kad tai turėtų būti Dievo gerumas. Benagrinėjant šv.Jono evangeliją ėmiau mąstyti apie santykį tarp Dievo už mūsų ir Dievo mumyse, kad gyvenimas yra Dievo gerumas, tačiau amžinas gyvenimas yra suvokimas Dievo gerumo, tad atskyrimas Dievo ir gerumo.
• Po truputį supratau, kad juo labiau, amžinas gyvenimas yra suvokimas, jog Dievas nebūtinai geras. Šios mintys kilo betiriant šv.Jono evangeliją, ką Jėzui reiškia Dievo valia ir kaip ji skiriasi nuo mūsų valios.
• Žiūrint pirmyn, amžinas gyvenimas, tai suvokimas, kad Dievas nebūtinai geras. Tai Dievo požiūris vedantis į amžiną gyvenimą.

Žmogaus išėjimas už savęs iš savęs nusako išėjimą už savęs, dvilypumą, didėjantį ir mažėjantį laisvumą, ketverybe, penkerybe, šešerybe, septynerybe.

• * Dievui išeinant už savęs į save, Dievas savyje yra pasekmė kuri turi savo priežastį, pirmapradį Dievą.

Mums išeinant už savęs iš savęs, mes savyje esame priežastis ir mes už savęs esame pasekmė kuri dar gali išsivystyti. O sprendimo taškas yra savastį išgyvenantysis. Būtent išgyvenantysis išgyvena tą išėjimą už savęs, sieja priežastį ir pasėkmę. Sprendimo taške sueina dvi kryptys, Dievo būtinumo klausimai (iš Dievo į Kitą) ir žmogaus buvimo klausimai (iš Kito į Dievą).

Apibrėžimas jokio požiūrio = žmogaus požiūris ir atvirkščiai. Žmogui reikalingas Dievo požiūris.

• Mylėdami savastį į ją sukrauname mūsų sąmoningumo lūkesčius, viltis, vertybes, taip kad ji būtų laisva. O mūsų pasirinkimas yra mylėti ne save, kaip tokius, o mylėti kitą, kaip kad Dievas, save suprasti plačiau, ne kaip asmenybę, o kaip asmenį, tad palaikyti bendrystę Kito pagrindu.

Pereiname iš vieningo Dievo tyrimo (įvairiais asmenimis ir apytakomis) į dvilypį amžiną gyvenimą (jų pasirinkimais gyventi ne šiaip, netroškimus taikyti Dievo pagrindu).

Požiūrių grandinė {$P^0, P^1, P^2, P^3$} yra aštuonerybės trys veiksmai.

ŽDŽDŽ yra gyvenimo lygties trejybės ratas, kurio poslinkiais atsisakome požiūrio, arba trikdžiu jo neatsisakome.

Dievas išeidamas už savęs į save tveria sandarą.

• Sandara, santvarka atsiskleidžia Dievui išeinant už savęs. O jo išėjimas už savęs yra santvarką išsaugojantis ir palaikantis, mylintis, ugdantis virsmas, vyksmas.

Požiūris išverčia išėjimą už savęs

• Požiūris yra išvertimas išėjimo už savęs. Požiūris išreiškia kaip tai atrodo išėjus už savęs.
• Nuostata yra tai, ką požiūris supranta, kaip esantį pirm išėjimo už savęs, kurį požiūris išvertė ir kuriuo jisai atsirado.
• Požiūris yra nuostatos ypatingas atvejis. Požiūris yra pažinimo laukas, kuris išėjo už savęs į pažinovą, kitaip tarus, pažinovas atsiplėšęs nuo pažinimo lauko.

Apytakos sustato žmogaus tyrimus

Dievo ir žmogaus tyrimai vienas kitą išverčia. Meilės mokslu išverčiame savo tyrimą.

• Išgyvenimo apytakoje - prasmingas išgyvenimas, atsisakymas senosios savasties ir priėmimas naujosios savasties - tai išėjimas iš savęs už savęs - kaip jį patys išgyvename

Dievo ir žmogaus tyrimų priešpastatymas

Žmogaus ir Dievo požiūrių grandinė nurodo suvokimo lygmenį, išėjimą iš santvarkos (žmogaus požiūriu į Dievo požiūrį) ir įėjimą į santvarką (Dievo požiūriu į žmogaus požiūrį).

Mūsų tyrimai vienas kitą išverčia. Meilės mokslu išverčiame savo tyrimą. Kaip Dievui tyrėjui geriau?

Išgyvenimo apytakoje - prasmingas išgyvenimas, atsisakymas senosios savasties ir priėmimas naujosios savasties - tai išėjimas iš savęs už savęs - kaip jį patys išgyvename

• Penkerybė savo penktu požiūriu grindžia išėjimą už savęs. Penkerybė yra išvertimo taškas. Kiekviename ketverybės kampe glūdi dvi kryptys - tad išvertimas. Dabartis yra išvertimo taškas, išvertimų išvertimas. Penkerybė priešingom kryptim nukreipia kodėl -> ar ir kaip <- koks.

Dievo išeities taškas yra aukštas ir platus, tad Dievo tyrimas vyksta gilyn-siauryn.

Žmogaus išeities taškas yra žemas ir siauras, tad žmogaus tyrimas vyksta aukštyn-platyn.

Dešimtgubas kelias išsako tai, kas svarbu išgyvenimo apytakai. Dešimtgubas kelias pasižiūri į žmogų ir Dievą iš šalies.

Išgyvenimo apytaka ir dešimtgubas kelias

Dešimtgubas kelias išsako tai, kas svarbu išgyvenimo apytakai.

Dievo šokyje Dievas reiškiasi trejybe ir grindžia tris protus: Dievas Tėvas pasąmonę, Dievas Sūnus sąmonę, Dievas Dvasia sąmoningumą.

Išgyvenimo apytakoje trys protai yra suprantami atskirai nuo Dievo. Dievas yra už jų. Dešimtgubas kelias paaiškina jų santykį su Dievu.

Asmenimis išryškėja trys protai: pasąmonė (Aš), sąmonė (Tu), sąmoningumas (Kitas). Manimi iškyla nepriklausomumas, Tavimi bendruomeniškumas ir Kitu visuotinumas.

Išėjimas už savęs ir aštuonerybė išreiškia kaip nebuvimui atrodo buvimas, kaip meilei atrodo Dievas, kaip vieningumui atrodo dvasia.

• Aštuonerybė nurodo kaip išėjimą už savęs į save lydi ir papildo išėjimas už savęs iš savęs.
• Išėjimu už savęs išsiverčia ryšių ir asmens santykis, taip kad pirma yra asmuo ir tik tuomet ryšiai.
• Išėjimu už savęs įsivaizduojame asmenį, kaip iš jo kyla ryšiai.

• Išėjimu už savęs išverčiame gyvenimo lygtį. Užtat susistato aštuonerybė - pirma yra asmuo, o tik paskui yra ryšio galimybės. Aštuonerybė sustato dvi kryptys: išėjimą už savęs į save ir išėjimą už savęs iš savęs. Aštuonerybė išsako vienumo pagrindus kartu su vienumu Dievu bei gerumu.

• Tyrimą išryškina trys protai, tad svarbu suprasti, kaip išsivysto jų raiškų įvairovė. Dievo kryptys nusako trijų protų kampus. Suvokimas taipogi susijęs su tyrimu.

Asmenimis išryškėja trys protai: pasąmonė (Aš), sąmonė (Tu), sąmoningumas (Kitas).

Išėjimu už savęs užduodami gyvenimo klausimai, apytakų tyrimų klausimai: Ar, Koks, Kaip, Kodėl asmuo yra?

• Išėjimas už savęs iš savęs vyksta žmogaus (septintojo) požiūrio ir Dievo (nulinio) požiūrio grandine. Jisai apibrėžia tarpą.

• Laipsnynai išsako, kaip išsiskiria Dievo valia (pirm tyrimo) ir (tyrime esanti) žmogaus valia.

• Dievo tyrimas vyksta gilyn-siauryn.
• Žmogaus tyrimas vyksta aukštyn-platyn.

Išėjimas už savęs +1

• Dievas, Aš, Tu, Kitas grindžia Bott periodiškumą realiaisiais skaičiais, aštuonerybę, pažinimo vienlypumą

Atsidavimas +4

• Dievas (nulybė) ir Kitas (ketverybė) grindžia Bott periodiškumą kompleksiniais skaičiais, dvilypumą.

• Dievo tyrimai vyksta jam išeinant už savęs į save, vis gilyn, žmogumi, tad požiūrių grandine {$PPP$}.
• Dievo tyrimai yra keturių lygmenų: {$P^0, P^1, P^2, P^3$}
• Dievo tyrimai atveria asmenų skirtingumo galimybes.
• Dievas (asmenų išskyrimo pagrindas) -> Aš -> Tu -> Kitas (asmenų vienumo pagrindas) -> ir atgal.
• Iš Dievo išplaukia skirtumas tarp Dievo, Manęs, Tavęs ir Kito.
• Dievas išeidamas už savęs apytakomis, išsiskaidydamas trejybių atvaizdais, atveria tarpus asmenims - Man, Tau, Kitam.

Padalinimų ratas sieja Dievo išsiplėtojimą ir žmogaus susivienijimą.

• Iš Dievo išplaukia nulybė, vienybė, dvejybė, trejybė.
• Iš Kito išplaukia ketverybė, penkerybė, šešerybė, septynerybė.

Žmogus tiria netroškimais

• Žmogus asmenis priima netroškimuose. Kitą - valios netroškimuose, Tave - širdies netroškimuose, Save - proto netroškimuose, Dievą - kūno netroškimuose. Kitas yra Dievo pilname atsiskleidime, pilna laisve.
• Netroškimai sustato žmogaus atotrūkį nuo Dievo ir žmogaus pasirinkimą gyventi savimi ar Dievu.
• Netroškimai išsako tyrėjų vidines galimybes, kaip imasi tyrimu.

• Žmogus tirdamas privalo atskirti save nuo Dievo, užtat išnarplioti žmogaus bei Dievo požiūrių grandinę, suvokimo lygmenis.
• Žmogus, sąmoningai atsisakydamas savęs, trumpina žmogaus ir Dievo požiūrių grandinę, pereina iš savo tyrimo į Dievo tyrimą.
• Žmogaus tyrimai vyksta žmogaus bei Dievo požiūrių grandinė {$ŽDŽDŽ$}, išeinant už savęs, atsisakant savęs.
• Žmogui reikalingos ribos, kurias sustato suvokimo lygmenys, žmogaus ir Dievo požiūrių grandinė.
• Žmogaus tyrimai yra keturių lygmenų: {$ŽDŽDŽ, ŽDŽD, ŽDŽ, ŽD$}

• Atsisakydami savęs, atsisakome laidų tarp pasąmonės ir sąmonės, nuo trijų laidų pereiname prie dviejų, vieno ir jokio laido. Grįžtame prie kūno, be sąmoningumo, be ryšio tarp pasąmonės ir sąmonės.
• Žmogaus tyrimai patvirtina visų asmenų vienumą.
• Iš Žmogaus išplaukia vienumas, per savęs atsisakymą, prasidedant Kitu, toliau išsiplečiant Tavimi, Manimi, tad galiausiai Dievu.

Neapibrėžtumo santykis su apibrėžtumu. Padalinimai ir neapibrėžtumas, apibrėžtumas, įsivaizduojamumas, neįsivaizduojamumas

• Nulybė: Neapibrėžtumas
• Vienybė: Neapibrėžtumo santykis su neapibrėžtumu
• Dvejybė: Neapibrėžtumo santykis su apibrėžtumu (savastimi) - išėjimas už savęs - Dievo į save - gerumo už savęs.
• Trejybė: Apibrėžtumo santykis su neapibrėžtumu - trejybės ratas - poslinkį apibrėžia trečias narys
• Ketverybė: Apibrėžtumo santykis su apibrėžtumu.
• Ketverybės tarpe yra neapibrėžtumas kuris plėtojasi toliau.

Palyginti šią senesnę mintį su visko padalinimais dešimtgubame kelyje.

Dievo išėjimas už savęs į save sustato savastį, jo apimtį, išėjimo už savęs pakopas: nulybę, vienybę, dvejybę, trejybę.

Žmogaus išėjimas už savęs iš savęs nusako išėjimą už savęs, didėjantį ir mažėjantį laisvumą, ketverybe, penkerybe, šešerybe, septynerybe.

Išėjimas už savęs yra:

• gyvenimas tuo, kas už mūsų, kas mus neigia
• Išėjimas už savęs yra savęs išsakymas raiška. O raiška priklauso tam kas už mūsų ir mes tuo tai parodome, užtat pilnai atsiskleidžiame savo dvasia.
• apskaitos taško perėjimas iš savęs į kitą pridėjus aplinką
• sąvoka, kuria visko žinojimas yra neįprastas. Esame įpratę mąstyti tam tikros aplinkos ar aplinkybių logika. Išėjimu už savęs kuriame logiką, įtvirtiname aplinką.
• Tai yra asmens būklė, kurią tenka priimti norint suprasti jį ir jo liudijimą.

Žmogus savo sąmoningumą įsisavina jo atsisakymu ir taip susitelkia į Dievą

• Žmogus atsisakydamas savo sąmoningumo sieja išsiskyrusias pakopas - valią, širdį, protą, kūną - ir vieningai suveda tarpus tarp pakopų.
• Dievo išsiskleidimu aiškėja, kad Dievas iš tikrųjų yra visuotinas. Jį galima varžyti ir jis vis tiek lieka valdytoju. Jį galima papildyti žmonėmis ir jis vis tiek juos priima į savo vienybę, kas tik neprieštarauja vienybei. Kas neprieštarauja vienybei, tas Dievui neprieštaraus, verčiau jį pripažins.
• Vienumas plėtojasi mums atsisakant trijų protų. Atsisakome savęs kaip Kito (sąmoningumo), Tavęs (sąmonės) ir Manęs (pasąmonės). Toliau galime visiškai atsisakyti savęs ir įsijungti į Dievą.
• Atsisakydami savo trijų protų, savo tyrimų, prisiimame Dievą ir gyvename jo tyrimais. O jis savo ruožtu mums grąžina mūsų tris protus ir jais tiriame toliau jo požiūriu. Būtent taip renkame Dievą vietoj savęs.

Aštuongubas kelias sieja Dievo išsiplėtojimą ir žmogaus savęs atsisakymą.

• Dievo kryptyje pasireiškia jo pirmenybė mūsų atžvilgiu buvime, veikime, mąstyme.
• Žmogaus kryptyje trejybės ratas slenka iš Kito per Tave per Mane į Dievą.

• Dievo tyrimai atveria asmenų skirtingumo galimybes.
• Dievas (asmenų išskyrimo pagrindas) -> Aš -> Tu -> Kitas (asmenų vienumo pagrindas) -> ir atgal.
• Iš Dievo išplaukia skirtumas tarp Dievo, Manęs, Tavęs ir Kito.
• Dievas išeidamas už savęs apytakomis, išsiskaidydamas trejybių atvaizdais, atveria tarpus asmenims - Man, Tau, Kitam.
• Asmenys atsiranda netroškimuose. Kitas - valios netroškimuose, Tu - širdies netroškimuose, Aš - proto netroškimuose, Dievas - kūno netroškimuose. Kitas yra Dievo pilname atsiskleidime, pilna laisve.

• Žmogaus tyrimai patvirtina visų asmenų vienumą.
• Iš Žmogaus išplaukia vienumas, per savęs atsisakymą, prasidedant Kitu, toliau išsiplečiant Tavimi, Manimi, tad galiausiai Dievu.
• Atsisakydami savęs, atsisakome laidų tarp pasąmonės ir sąmonės, nuo trijų laidų pereiname prie dviejų, vieno ir jokio laido. Grįžtame prie kūno, be sąmoningumo, be ryšio tarp pasąmonės ir sąmonės.

Viską žinoti ir tą žinojimą gražiai taikyti

Dievo tyrimais viską žinome, būtent apie Dievą, o žmogaus tyrimais tą žinojimą gražiai taikome, kaip gyventi Dievu.

Žmogus klausia, kaip gyventi Dievu, amžino gyvenimo klodais

• Dievas (pasaulis) gyvena amžinu gyvenimu.
• Aš (paskiras žmogus) gyvenu išmintimi (trošku viską žinoti ir tą žinojimą gražiai taikyti)
• Tu (bendras žmogus) gyveni gera valia (bendruomenėje)
• Kitas (Dievas) gyvena Dievo valia (kaip suprasti?)

Apytakos išsako ką Dievas išgyvena žmogumi.

• Dievo šokiu tiria ar išgyvename,
• išgyvenimo apytaka - ką išgyvename,
• žinojimo rūmai - kaip išgyvename,
• meilės mokslu - kodėl išgyvename.

Apytakos, asmenų mokslai, jų pasitikrinimai, išsako jų tyrimų 24 išorines galimybes, koks tyrimas vyksta.

Dievo tyrimai plėtoja visko žinojimą

• Visko žinojimas plėtojasi Dievo tyrimų apytakomis, jų apimtimis: viskuo, betkuo, kažkuo, niekuo.
• Viską žinoti yra Dievu suprasti Dievą kaip visko šaltinį iš kurio viskas išplaukia.

• Netroškimai išreiškia žmogaus suvokimo lygmenis, kaip žmogus supranta save.

Visko žinojimo gražus taikymas, tai šviesuolių bendrystė

• Visko žinojimo gražus taikymas, šviesuolių bendrystė, plėtojasi žmogaus tyrimų netroškimais.
• Viską gražiai taikyti yra žmogui viskame gyventi Dievo dvasia, atsiremti į ją už santvarkos, tad puoselėti šviesuolių bendrystę ir amžinai bręsti kartu su visais.

Dievas tiria apytakomis, atsiremdamas vis labiau į žmogų.

Apytakos išreiškia Dievo suvokimo lygmenis, kaip žmogus supranta Dievą. Kiekviename lygmenyje tyrimas išsiskleidžia atitinkamu trejybės atvaizdu ir vyksta atitinkamame moksle, apytakoje.

• Suvokimu, Dievo šokiu, vyksta Dievo tyrimas savęs. Būtinumu-tikrumu-galimumu.
• Savęs suvokimu, išgyvenimo apytaka, vyksta Mano tyrimas savęs, išsiskiria trys protai: pasąmonė, sąmonė, sąmoningumas. Daiktu-eiga-asmeniu.
• Bendru suvokimo, žinojimo rūmais, vyksta Tavo (žmogaus) tyrimas Dievo, grindžiami įvarių mokslų pažinovai ir atitinkamos bendruomenės. Vieniu-visybe-daugiu.
• Susikalbėjimu, meilės mokslu, vyksta Kito (Dievo) tyrimas savęs, viskas susiveda. Buvimu-veikimu-mąstymu.

• Dievo tyrimai vyksta jam išeinant už savęs į save, vis gilyn, žmogumi, tad požiūrių grandine {$PPP$}.

• Žmogus tirdamas privalo atskirti save nuo Dievo, užtat išnarplioti žmogaus bei Dievo požiūrių grandinę, suvokimo lygmenis.
• Žmogus, sąmoningai atsisakydamas savęs, trumpina žmogaus ir Dievo požiūrių grandinę, pereina iš savo tyrimo į Dievo tyrimą.

Dievas grindžia tyrimą, jo laikosi, numano, kuo jisai baigsis, būtent amžinu gyvenimu, kuriame Dievas išlieka.

Žmogus renkasi ar tirti

• Žmogus imasi tyrimo, prisiima tyrimą, renkasi jo ar nesirenka, plėtoja ar neplėtoja, nežino, kuo jisai baigsis, nežino, ar nori sužinoti.
• Žmogus esmingai, širdingai, nuodugniai, dalykiškai tirdamas išsako savo besąlygiško, esminio, pilno žinojimo santykinumą, tad gyvena sąmoningu nežinojimu.
• Sąmoningumas tyrimu užtikrina, kad sąmonė nenuklystų, nesusitelktų į klaidingą atsakymą, nepasiduotų išankstiniam nusistatymui, nepagrįstam ar negaliojančiam samprotavimui.

• Dievo tyrimai vyksta jam išeinant už savęs į save, vis gilyn, tad požiūrių grandine {$PPP$}.
• Dievo tyrimai yra keturių lygmenų: {$P^0, P^1, P^2, P^3$}
• Žmogaus tyrimai vyksta žmogaus bei Dievo požiūrių grandinė {$ŽDŽDŽ$}, išeinant už savęs, atsisakant savęs.
• Žmogui reikalingos ribos, kurias sustato suvokimo lygmenys, žmogaus ir Dievo požiūrių grandinė.
• Žmogaus tyrimai yra keturių lygmenų: {$ŽDŽDŽ, ŽDŽD, ŽDŽ, ŽD$}

Tyrimo akstinas yra Dievo būtinumas ar nebūtinumas

Kodėl tiriama

• Išsūkis Dievui ir jo tyrimo išdava: Dievo nebūtinumas
• Iššūkis žmogui ir jo tyrimo išdava: Dievo būtinumas.

• Sąmoningumas, Kodėl, kvantinė simetrija {$S$}, derinantis atsakančią pasąmonę {$T$}, Koks, ir klausiančią sąmonę {$C$}, Kaip (o Dievas yra Ar).
• Atsisakantis visų patirčių ir sąvokų, tad susitelkiantis į Dievą, gvildenantis jo nebūtinumą ar būtinumą.

• Dievo Sūnus, tylėjimas prabilęs žodžiu, įžvalga, teorija

Viskas išplaukia iš Dievo tyrimų ir žmogaus tyrimų.

• tyrimo dvasia, ne protas
• pokalbio dalyvis tylėjimu, ne kalbėjimu

Dievas tiria žmogumi

• Dievas sustato, užveda, atveria tyrimą, o žmogus jį išgyvena, atlieka, išpildo iš vidaus, kaip tyrėjas.
• Dievas tirdamas išskiria tris protus, o žmogus tirdamas atsisako trijų protų, gyvena Dievu ir jo tyrimu, tad Dievas savo ruožtu gražina jam tris protus.

Dievas tirdamas sukuria savastį, apytaką, išeina už savęs į save, į žmogų, bendrą būtybę, bendrą protą

• Savarankiškas protas, savo savarankiškumą grindžiantis Dievo dviguboje plotmėje, išėjimu už savęs iš savęs į Dievą ir atgal. Šiuo savarankiškumu dalyvauja žmogaus aštuonguboje plotmėje.

Dievas tirdamas sukuria savastį, apytaką, išeina už savęs į save

• Dievas tiria apytakomis, atsiremdamas vis labiau į žmogų.

Žmogus tiria netroškimais, atsiremdamas į Dievą.

• Mūsų tyrimus sustato keturi netroškimai, susidedantys iš 8-ių požiūrių.

• Kaip matyti iš Bott periodiškumo, Dievas (jokia simetrija) išeina už savęs į tyrėją (|三) ir tik per jį į klausimus (|二) ir atsakymus (|一). Tyrėjas sieja ir skiria atsakymą ir klausimą, tad atveria Dievui išsivystymo galimybę. Bott periodiškumas išsako savastį ir parodo kaip Dievas glūdi savastyje bet ji jo nesaisto už savęs, bet tik priima į save.
• Tyrimu išsiskiria klausimas ir atsakymas. Savastis yra atsakymas, o klausimu išeinama už savęs.
• Tyrimu išsiskiria Dievas ir viskas, tad toliau troškimai ir meilė.
• Tyrimu išsiskiria dvi galimybės. Tyrėjas (Dievas) yra už tyrimo. Arba tyrėjas (žmogus) yra tyrime.
• Šį išskyrimą galima suprasti Gordon Spencer-Brown prasme.

Tyrimas yra išėjimas už savęs.

• Tyrimas išgyvenamas trejybės ratu.
  • Tyrimas yra sąmoningas supratimas Dievo, nulybės, lygtimi 0+3=3.
  • Trejybės ratas atsiremia į Dievą, kaip į tiriamąjį.
    • Meilės mokslas išsako ir susitelkia į tai, ką išgyvena tiriamasis.
• Tyrimas skiria ir tiria tyrėją, tiriamąjį ir tyrimą.

Tiriantysis tiria Dievą

Tiriančiuoju iškyla galimybė tirti, tad tirti būtent Dievą. O būtent Dievo tyrimas atveria padalinimų ratą, skiria klausimą ir atsakymą. Pirmiausiai yra klausimas apie Dievą, tad nesąmoningas Dievo neapčiuopiamumas. Toliau iškyla visko apčiuopiamumas ir būties (Dievo įrodymo prieštaravimo būdu) apčiuopiamumas.

Tyrimą sustato trys protai

• Tyrimas sieja atsakymą ir klausimą.
• Į atsakymą, klausimą, tyrimą susitelkia trys protai.
• Tyrimas ieško, kaip išeiti už tyrimo, tuo lygina atsakymą ir klausimą, taip ieško Dievo už tyrimo.

Tris protus išgyvena ir grindžia sąmoningumas 0+3=3

• Veiksmas +3 ir kartu lygtis 0+3=3 sąlygoja keturis lygmenis: +0, +1, +2, +3.
• Veiksme +3 glūdi veiksmai +1 ir +2, tad visi trys protai.
• Veiksmu +3 ir jo sąlygoti keturi lygmenis grindžia padalinimus ir padalinimų ratą.

Viskas išsiskleidžia Dievo ir žmogaus išsiskyrimu

Tyrimas išskiria Dievą už tyrimo, žmogų tyrime ir jųdviejų santykį. Išsiskleidimą išryškina jų išeities taškų skirtingumo pabrėžimas.

Išsiskiria Dievo tyrimai ir žmogaus tyrimai. Dievas tiria apytakomis, susidedančiomis iš 24 raiškų. Žmogus tiria netroškimais, susidedančiais iš 8 požiūrių. Žmogaus netroškimas glūdi atitinkamoje Dievo apytakoje. Žmogaus netroškimai išsako Sūnaus būklę, kaip ją ketveriopai išgyvena žmogus tyrėjas.

Žmogus skiria save ir Dievą, tad yra žmogaus ir Dievo požiūrių grandinė. Dievas neskiria savęs ir kitų asmenų bet juos sukuria požiūrių grandine.

Dievas tirdamas sukuria savastį, išeina už savęs į save

Dievui pirma yra klausimas, o tuomet iškyla atsakymas, jo savastis. Savastis iškyla pasitraukiant klausimui.

Dievo tyrimas veda iš atsakymo (Dievo) į klausimą (apie Dievą).

Dievo tyrimai yra išėjimai už savęs į save, tad į asmenis

Dievas išsijudina Dievo tyrimu.

• Dievas, kaip visuotinas atsakymas, besąlygiška tiesa, savo pertekliumi išeina už savęs, peržengia savo galiojimo ribas, atveria klausimus.

Tyrimas taipogi nuramina Dievą ir jam suteikia tolydumo, nuoseklumo, tįsumo.

Dievo šokis išplaukia iš Dievo, kaip tyrėjo, ką jis išgyvena.

• Tolimesnės apytakos būtent vis labiau atsiremia į tiriamąjį, į mylimąjį, užtat baigiasi meilės mokslu.

Dievas tiria Dievą:

• Dievu tiria: Ar Dievas yra? Ar Dievas būtinas?
• Manimi tiria: Koks Dievas yra? Ar Dievas būtinai geras?
• Tavimi tiria: Kaip Dievas yra? Kaip Dievui kiekvieną pasiekti?
• Kitu tiria: Kodėl Dievas yra? Kaip mums vienas kitą labiau mylėti?

Dievas savo tyrimais pats save tiria kiekvienu asmeniu, kaip jų Dievas, atitinkamai amžinas, išmintingas, geravališkas, valingas. Šias savybes grindžia Dievulėlis, Dievas Sūnus, iškylantis Dievui pasitraukus. Dievas tiria atitinkamais keturiais mokslais, susidedančiais iš 24-ių raiškų.

Dievas išsiplečia tyrėju, tad išgyvenimo apytakoje tyrėjas jau tiria savo pagrindu, apie save, savo buvimą, tačiau kadangi jisai jau yra aplinkoje, tai jo klausimas virsta Koks Aš esu? Šiame klausime glūdi keturi asmenys: Dievas pirma Manęs, jokiu požiūriu, Aš kaip savastis bei tyrėjas, savo požiūriu, Tu kaip lemiantis ribą tarp savęs ir aplinkos, ir Kitas kaip siejantis Mane ir Tave už manęs, aplinkoje, taigi, duodantį man rinktis Save (kuriuo Aš esu židinys) ar Dievą (kuriuo Aš ir Tu esame lygiaverčiai).

Išgyvenimo apytakoje tyrėjui Dievas iškyla besivystant Neapibrėžtumui (dvasiai), Apibrėžtumui (sandarai), Įsivaizduojamumui (atvaizdams), Neįsivaizduojamumui (vieningumui).

Dievo Dievas

Dievo tyrimas išryškėja, kad Dievo užtaisas yra Dievo Dievas. Dievas yra Dievui reikmuo, vaidmuo, tapatybė.

Sąmoningas supratimas Dievo: 0+3=3. Trejybės ratu nebuvimo grindimas grindžia buvimą. Ketverybės apimtimis tai reiškiasi paskirų asmenų apytakomis ir bendro žmogaus netroškimais.

Dievo požiūrių grandinė

Dievo pagrindu asmenys išplaukia iš Dievo pridedant požiūrius: jokį požiūrį (Dievas), požiūrį (Aš), požiūrį į požiūrį (Tu), požiūrį į požiūrį į požiūrį (Kitas). Dievas yra dvasia, o požiūris yra sandara. Tad tai sandaros grandinė.

Dievas įprasmina ir išplečia žmogų

Dievas tiria Dievą asmenimis, tad juos sudėjus, kiekvienu iš mūsų, Žmogumi. Dievą išplečia Žmogus, galintis gyventi ar negyventi Dievu - amžinu, išmintingu, geravališku, valingu. Tai yra Dievo Dvasios išsakoma dorovė, dešimt Dievo įsakymų.

Apytakos išplečia aštuonerybę, pridėdamos trejybės ratą, trijų protų kampus ir Dvasios žvilgsniu iš šalies išsakytą keturių lygmenų ir šešių jų porų santvarką.

Dievas atsiskleisdamas parodo, kad jisai net ir labiausiai atsiskleidęs, tad labiausiai suvaržytas, yra visai nesuvaržytas, o tiesiog viską valdo. Jisai atsiskleidžia kaip visko valdytojas. Užtat mes galime prisijungti prie juo, galime atpažinti jį ir gyventi jo valią, galime valdyti kartu su juo. Mes, jam pavaldūs, taipogi valdome, susitelkdami į mums duotas aplinkybes, užtat jas įdvasindami, įprasmindami.

Žmogus sustatytas trijų protų ir dešimtgubo kelio

Žmogaus savastis sustatyta trijų protų nusakančių jo proto būsenas ir kaip jisai gali išeiti iš savęs už savęs į Dievą.

Žmogus tiria atsisakydamas savasties, išeidamas už savęs iš savęs

Žmogus yra savastyje. Jam pirma yra atsakymas, o atsakymui pasitraukiant iškyla klausimas. Taip žmogus atsisako savasties.

Sąmoningumas išryškėja kuomet žmogus atsisako savo patirties bei išankstinių nusistatymų, taip pat atsisako savo sampratų ir samprotavimų.

Žmogaus tyrimai veda iš klausimo (apie Dievą) į atsakymą (gyvenimą Dievu).

Žmogaus tyrimai

Mes žmonės tiriame, kaip gyventi Dievu:

• Kaip kūnui gyventi amžiną gyvenimą?
• Kaip protui gyventi išmintimi?
• Kaip širdžiai gyventi gera valia?
• Kaip valiai gyventi Dievo valia?

Mūsų tyrimais kiekviena mūsų dalis tiria atskirai ir tuomi grindžia Žmogų.

Mūsų tyrimus sustato keturi netroškimai, susidedantys iš 8-ių požiūrių.

Žmogui tyrimas yra

• išėjimas už savęs iš savęs
• (Trečiojo) tiriančiojo proto veikla, sąmoningumo veikla.
• Siejantis (sąmonės, antrojo proto) klausimą ir (pasąmonės, pirmojo proto) atsakymą.

Sąmoningumas tyrimu užtikrina, kad sąmonė nenuklystų, nesusitelktų į klaidingą atsakymą, nepasiduotų išankstiniam nusistatymui, nepagrįstam ar negaliojančiam samprotavimui.

Galima viską suprasti kaip tyrimą nes trys protai yra būdai viską suprasti.

Žmogaus ir Dievo požiūrių grandinė

Žmogaus pagrindu asmenų terpės iškyla atsisakant žvilgsnių Žmogaus ir Dievo žvilgsnių grandinėje:

• Valios terpę išsako Žmogaus žvilgsnis į Dievo žvilgsnį į Žmogaus žvilgsnį į Dievo žvilgsnį į Žmogaus žvilgsnį.
• Širdies terpę išsako Žmogaus žvilgsnis į Dievo žvilgsnį į Žmogaus žvilgsnį į Dievo žvilgsnį.
• Proto terpę išsako Žmogaus žvilgsnis į Dievo žvilgsnį į Žmogaus žvilgsnį.
• Kūno terpę išsako Žmogaus žvilgsnis į Dievo žvilgsnį.

Sąmoningumo, sąmonės, pasąmonės atsisakoma trumpinant šią dvasios grandinę.

Suvokimo lygtis

Dievo išėjimas už savęs į save ir Žmogaus išėjimas už saves už savęs grindžia suvokimo lygtį {$0=ŽD$}. Dievas yra suvokimas, suduriantis Žmogaus žvilgsnį su Dievo žvilgsniu. Suvokimas yra pagrindas išeiti už savęs, išsiplėsti. Žmogus yra Dievo išsiplėtimas. Atlupus Žmogaus savasties klodus, jam atsisakant jų, aptinkamas suvokimui prilygstantis Dievas.

Žmogus savo sąmoningumą įsisavina jo atsisakymas ir taip susitelkdamas į Dievą

Žmogus atsisakydamas savo sąmoningumo sieja išsiskyrusias pakopas - valią, širdį, protą, kūną - ir vieningai suveda tarpus tarp pakopų.

Dievo išsiskleidimu aiškėja, kad Dievas iš tikrųjų yra visuotinas. Jį galima varžyti ir jis vis tiek lieka valdytoju. Jį galima papildyti žmonėmis ir jis vis tiek juos priima į savo vienybę, kas tik neprieštarauja vienybei. Kas neprieštarauja vienybei, tas Dievui neprieštaraus, verčiau jį pripažins.

Tyrimų ryšys

Dievo ir žmogaus tyrimus sieja trys laidai.

Tyrimas: Išėjimas už savęs

Kokių yra tyrimų? Tyrimas yra dviejų rūšių - ne savimi ir savimi - tad žmogumi.

• Dievas išeina už savęs į save - į žmogų, o žmogus išeina už savęs iš savęs į Dievą.
• Dievas sustato, užveda, atveria tyrimą, o žmogus jį išgyvena, atlieka, išpildo iš vidaus, kaip tyrėjas.
• Dievas tirdamas išskiria tris protus, o žmogus tirdamas atsisako trijų protų, gyvena Dievu ir jo tyrimu, tad Dievas savo ruožtu gražina jam tris protus.
• Viskas išplaukia iš Dievo tyrimų ir žmogaus tyrimų.

Kaip vykdomas tyrimas?

• Dievas tiria apytakomis, atsiremdamas vis labiau į žmogų.
• Žmogus tiria netroškimais, atsiremdamas į Dievą.

Kodėl tiriama: Tyrimo akstinas ir išdava: Dievo nebūtinumas ir būtinumas

• Išsūkis Dievui ir jo tyrimo išdava: Dievo nebūtinumas
• Iššūkis žmogui ir jo tyrimo išdava: Dievo būtinumas.
• Sąmoningumas, tiriantysis protas atsisako visų patirčių ir sąvokų, tad susitelkia į Dievą, gvildena jo nebūtinumą ar būtinumą.

Kaip skiriasi Dievo tyrimai ir žmogaus tyrimai

Dievo ir žmogaus santykis su tyrimu

• Dievas grindžia tyrimą, jo laikosi, numano, kuo jisai baigsis, būtent amžinu gyvenimu, kuriame Dievas išlieka.
• Žmogus imasi tyrimo, prisiima tyrimą, renkasi jo ar nesirenka, plėtoja ar neplėtoja, nežino, kuo jisai baigsis, nežino, ar nori sužinoti.

Nežinojimas ir žinojimas

• Žmogus esmingai, širdingai, nuodugniai, dalykiškai tirdamas išsako savo besąlygiško, esminio, pilno žinojimo santykinumą, tad gyvena sąmoningu nežinojimu.

Požiūrių grandinė {$PPP$} ir žmogaus bei Dievo požiūrių grandinė {$ŽDŽDŽ$}

• Dievo tyrimai vyksta jam išeinant už savęs į save, vis gilyn, tad požiūrių grandine.
• Žmogaus tyrimai vyksta jam išeinant už savęs iš savęs. Tad jam reikalingos ribos, kurias sustato suvokimo lygmenys, žmogaus ir Dievo požiūrių grandinė.

Suvokimo lygmenys

• Dievą ir žmogų, kaip tyrėjus, išskiria ir derina suvokimo lygmenys. Jais sąmoningumas reiškiasi, suveikia, savęs atsisako.
• Apytakos išreiškia Dievo suvokimo lygmenis, kaip žmogus supranta Dievą. Kiekviename lygmenyje tyrimas išsiskleidžia atitinkamu trejybės atvaizdu ir vyksta atitinkamame moksle, apytakoje.
  • Suvokimu, Dievo šokiu, vyksta Dievo tyrimas savęs. Būtinumu-tikrumu-galimumu.
  • Savęs suvokimu, išgyvenimo apytaka, vyksta Mano tyrimas savęs, išsiskiria trys protai: pasąmonė, sąmonė, sąmoningumas. Daiktu-eiga-asmeniu.
  • Bendru suvokimo, žinojimo rūmais, vyksta Tavo (žmogaus) tyrimas Dievo, grindžiamos įvairiausios bendruomenės. Vieniu-visybe-daugiu.
  • Susikalbėjimu, meilės mokslu, vyksta Kito (Dievo) tyrimas savęs, viskas susiveda. Buvimu-veikimu-mąstymu.
• Netroškimai išreiškia žmogaus suvokimo lygmenis, kaip žmogus supranta save.
• PPP yra trijų lygmenų ir tai yra tarpai tarp keturių suvokimų ŽD, ŽDŽ, ŽDŽD, ŽDŽDŽ. Nors yra nulinis požiūris, joks požiūris {$P^0$}, tad ta prasme yra keturi lygmenys. {$P^0$} atitinka {$ŽD$}, o {$P^3$} atitinka {$ŽDŽ$}.

Visko žinojimas ir to žinojimo gražus taikymas

• Visko žinojimas plėtojasi Dievo tyrimų apytakomis. To žinojimo gražus taikymas, šviesuolių bendrystė, plėtojasi žmogaus tyrimų netroškimais.
• Viską žinoti yra Dievu suprasti Dievą kaip visko šaltinį iš kurio viskas išplaukia.
• Viską gražiai taikyti yra žmogui viskame gyventi Dievo dvasia, atsiremti į ją už santvarkos, tad puoselėti šviesuolių bendrystę ir amžinai bręsti kartu su visais.

Apytakos ir netroškimai

• Apytakos išsako ką Dievas išgyvena žmogumi. Dievo šokiu tiria ar išgyvename, išgyvenimo apytaka - ką išgyvename, žinojimo rūmai - kaip išgyvename, meilės mokslu - kodėl išgyvename.
• Netroškimai sustato žmogaus atotrūkį nuo Dievo ir žmogaus pasirinkimą gyventi savimi ar Dievu.
• Apytakos, asmenų mokslai, jų pasitikrinimai, išsako jų tyrimų 24 išorines galimybes, koks tyrimas vyksta.
• Netroškimai išsako tyrėjų vidines galimybes, kaip imasi tyrimu.

Asmenų atsiradimas ir jų atsisakymas

• Dievas (asmenų išskyrimo pagrindas) -> Aš -> Tu -> Kitas (asmenų vienumo pagrindas) -> ir atgal.
• Iš Dievo išplaukia skirtumas tarp Dievo, Manęs, Tavęs ir Kito.
• Iš Žmogaus išplaukia vienumas, per savęs atsisakymą, prasidedant Kitu, toliau išsiplečiant Tavimi, Manimi, tad galiausiai Dievu.
• Dievas išeidamas už savęs apytakomis, išsiskaidydamas trejybių atvaizdais, atveria tarpus asmenims - Man, Tau, Kitam.
• Asmenys atsiranda netroškimuose. Kitas - valios netroškimuose, Tu - širdies netroškimuose, Aš - proto netroškimuose, Dievas - kūno netroškimuose. Kitas yra Dievo pilname atsiskleidime, pilna laisve. Atsisakydami savęs, atsisakome laidų tarp pasąmonės ir sąmonės, nuo trijų laidų pereiname prie dviejų, vieno ir jokio laido. Grįžtame prie kūno, be sąmoningumo, be ryšio tarp pasąmonės ir sąmonės.
• Dievo tyrimas atveria skirtingumo galimybes. O žmogaus tyrimas patvirtina mūsų visų vienumą.

Trijų protų atsisakymas ir jų grąžinimas

• Vienumas plėtojasi mums atsisakant trijų protų. Atsisakome savęs kaip Kito (sąmoningumo), Tavęs (sąmonės) ir Manęs (pasąmonės). Toliau galime visiškai atsisakyti savęs ir įsijungti į Dievą.
• Atsisakydami savo trijų protų, savo tyrimų, prisiimame Dievą ir gyvename jo tyrimais. O jis savo ruožtu mums grąžina mūsų tris protus ir jais tiriame toliau jo požiūriu. Būtent taip renkame Dievą vietoj savęs.

Aštuongubas kelias

• Aštuongubas kelias sieja Dievo išsiplėtojimą ir žmogaus savęs atsisakymą.
• Dievo kryptyje pasireiškia jo pirmenybė mūsų atžvilgiu buvime, veikime, mąstyme.
• Žmogaus kryptyje trejybės ratas slenka iš Kito per Tave per Mane į Dievą.

Padalinimų ratas

• Padalinimų ratas sieja Dievo išsiplėtojimą ir žmogaus susivienijimą.
• Iš Dievo išplaukia nulybė, vienybė, dvejybė, trejybė.
• Iš Kito išplaukia ketverybė, penkerybė, šešerybė, septynerybė.

Išėjimas už savęs

Išėjimas už savęs yra:

• gyvenimas tuo, kas už mūsų, kas mus neigia
• Išėjimas už savęs yra savęs išsakymas raiška. O raiška priklauso tam kas už mūsų ir mes tuo tai parodome, užtat pilnai atsiskleidžiame savo dvasia.
• apskaitos taško perėjimas iš savęs į kitą pridėjus aplinką
• sąvoka, kuria visko žinojimas yra neįprastas. Esame įpratę mąstyti tam tikros aplinkos ar aplinkybių logika. Išėjimu už savęs kuriame logiką, įtvirtiname aplinką.
• Tai yra asmens būklė, kurią tenka priimti norint suprasti jį ir jo liudijimą.

Neapibrėžtumo santykis su apibrėžtumu. Padalinimai ir neapibrėžtumas, apibrėžtumas, įsivaizduojamumas, neįsivaizduojamumas

• Nulybė: Neapibrėžtumas
• Vienybė: Neapibrėžtumo santykis su neapibrėžtumu
• Dvejybė: Neapibrėžtumo santykis su apibrėžtumu (savastimi) - išėjimas už savęs - Dievo į save - gerumo už savęs.
• Trejybė: Apibrėžtumo santykis su neapibrėžtumu - trejybės ratas - poslinkį apibrėžia trečias narys
• Ketverybė: Apibrėžtumo santykis su apibrėžtumu.
• Ketverybės tarpe yra neapibrėžtumas kuris plėtojasi toliau.

Ką veikia išėjimas už savęs

• Išėjimas už savęs ir aštuonerybė išreiškia kaip nebuvimui atrodo buvimas, kaip meilei atrodo Dievas, kaip vieningumui atrodo dvasia. Aštuonerybė nurodo kaip išėjimą už savęs į save lydi ir papildo išėjimas už savęs iš savęs.
• Išėjimu už savęs išsiverčia ryšių ir asmens santykis, taip kad pirma yra asmuo ir tik tuomet ryšiai.
• Išėjimu už savęs įsivaizduojame asmenį, kaip iš jo kyla ryšiai.
• Išėjimu už savęs išverčiame gyvenimo lygtį. Užtat susistato aštuonerybė - pirma yra asmuo, o tik paskui yra ryšio galimybės. Aštuonerybė sustato dvi kryptys: išėjimą už savęs į save ir išėjimą už savęs iš savęs. Aštuonerybė išsako vienumo pagrindus kartu su vienumu Dievu bei gerumu.
• Išėjimu už savęs užduodami gyvenimo klausimai, apytakų tyrimų klausimai: Ar, Koks, Kaip, Kodėl asmuo yra?

Kaip vyksta išėjimas už savęs

• Išėjimas už savęs į save vyksta požiūrių grandine.
• Išėjimas už savęs iš savęs vyksta žmogaus (septintojo) požiūrio ir Dievo (nulinio) požiūrio grandine. Jisai apibrėžia tarpą.
• Gilyn-siauryn ir aukštyn-platyn
• Penkerybė savo penktu požiūriu grindžia išėjimą už savęs. Penkerybė yra išvertimo taškas. Kiekviename ketverybės kampe glūdi dvi kryptys - tad išvertimas. Dabartis yra išvertimo taškas, išvertimų išvertimas. Penkerybė priešingom kryptim nukreipia kodėl -> ar ir kaip <- koks.

Išėjimas už savęs į save ir iš savęs

Kuom skirasi išėjimas už savęs į save ir iš savęs

• Išėjimas už savęs į save nesant savasčiai yra iš besąlygiškos pradžios į besąlygišką pabaigą. O esant savasčiai, tai prilygsta neišėjimui už savęs iš sąlygiškos pradžios į sąlygišką pabaigą, tai yra, tarp sąlygiškų būsenų, kurios gali sietis su kitomis tolimesnėmis būsenomis.
• Mažėjančiu laisvumu (Dievui išeinant už savęs į save) joks požiūris tampa vienu požiūriu. Didėjančiu laisvumu (žmogui išeinant už savęs iš savęs) vienas požiūris tampa dviem.
• Išeinant už savęs į save, apimtys išsiskiria ir išsidėlioja, išskleidžia santvarkos vidų. Išeinant už savęs iš savęs, požiūriai susidėlioja, vieningai veda už santvarkos.
• Apytakos išsiplėtoja viena kryptimi, o susitelkia į Dievo asmenį kita kryptimi.
• Išeities taško tyrimas yra mano žmogiškasis tyrimas kuriuo aš kaip žmogus bandau suvokti ir priimti Dievo požiūrį. O suvesties taško tyrimas yra Dievo dieviškasis tyrimas kuriuo jisai būdamas Dievas bando suvokti ir priimti mūsų požiūrius. Mūsų tyrimai vienas kitą išverčia tačiau mano tyrimas yra gyvenimas, o Dievo tyrimas yra amžinas gyvenimas. Meilės mokslu išverčiame savo tyrimą. O klausimas kaip Dievui tyrėjui geriau?
• išgyvenimo apytakoje - prasmingas išgyvenimas, atsisakymas senosios savasties ir priėmimas naujosios savasties - tai išėjimas iš savęs už savęs - kaip jį patys išgyvename
• Visko žinojimas išsako Dievo nebūtinumą. Visko nežinojimas išsako Dievo būtinumą.
• Dvasia plėtojasi sandara, užtat atsiranda trys sandaros (Tėvo, Sūnaus, Dvasios), einama link jų atvaizdų ir vieningumo. O (vaizduotės) vieningumas plėtojasi atvaizdais, iš jų kyla paprasčiausia sandara - trejybė, ir už jos Dievas. Tad matome iš Dievo pusės - iš asmens pusės - iš dvasios pusės, taip pat iš savasties pusės - iš vaizduotės pusės - iš vieningumo pusės - iš meilės pusės. Mes pradedame neįsivaizduojamuoju - susikalbėjimo pagrindu, ir toliau lukštename įsivaizduojamumą, apibrėžtumą ir galiausiai, neapibrėžtumą.
• Žmogaus ir Dievo požiūrių grandinė nurodo suvokimo lygmenį, išėjimą iš santvarkos (žmogaus požiūriu į Dievo požiūrį) ir įėjimą į santvarką (Dievo požiūriu į žmogaus požiūrį)

Dviejų krypčių santykis

• Penkerybė
  • Dievui išeinant už savęs į save, Dievas savyje yra pasekmė kuri turi savo priežastį, pirmapradį Dievą.

Mums išeinant už savęs iš savęs, mes savyje esame priežastis ir mes už savęs esame pasekmė kuri dar gali išsivystyti. O sprendimo taškas yra savastį išgyvenantysis. Būtent išgyvenantysis išgyvena tą išėjimą už savęs, sieja priežastį ir pasėkmę. Sprendimo taške sueina dvi kryptys, Dievo būtinumo klausimai (iš Dievo į Kitą) ir žmogaus buvimo klausimai (iš Kito į Dievą).

• Apibrėžimas jokio požiūrio = žmogaus požiūris ir atvirkščiai. Žmogui reikalingas Dievo požiūris.
• Vaizdo įraše "Trokštu išmanyti". Duomenys - visko žinojimas. Įžvalgos - gražus taikymas.
• Alfa ir Omega - pirmasis ir paskutinysis - Dievas pirm visko ir Dievas po visko
• Požiūrių grandinė 0, P, P2, P3 yra aštuonerybės trys veiksmai. O priešinga kryptimi, ŽDŽDŽ yra gyvenimo lygties trejybės ratas, kurio poslinkiais atsisakome požiūrio, arba trikdžiu jo neatsisakome.
• Mylėdami savastį į ją sukrauname mūsų sąmoningumo lūkesčius, viltis, vertybes, taip kad ji būtų laisva. O mūsų pasirinkimas yra mylėti ne save, kaip tokius, o mylėti kitą, kaip kad Dievas, save suprasti plačiau, ne kaip asmenybę, o kaip asmenį, tad palaikyti bendrystę Kito pagrindu.
• Vieningumas reiškiasi išėjimu už savęs į save, gilyn. Dvilypumas reiškiasi išėjimu už savęs iš savęs, platyn.
• Vieningumas reiškiasi asmeniu - visko žinojimu, požiūrių grandine, dvilypumas reiškiasi meile, žmogaus ir Dievo požiūrių grandine, pasirinkimu tarp jų - taikymu.
• Bott periodiškumas dviem nariais vyksta Dievo požiūriu, nes jisai išeina už savęs į mus ir mes išeiname už savęs į jį. Tačiau mūsų požiūriu Dievas yra pirm mūsų, tad jisai išeina už savęs į mus keturiomis pakopomis ir mes į jį taipogi. Tad mūsų požiūriu yra Bott periodiškumas aštuoniais nariais.

Išėjimo už savęs išvertimas: Požiūriai ir kitos sąvokos

• Požiūris yra išvertimas išėjimo už savęs. Požiūris išreiškia kaip tai atrodo išėjus už savęs.
• A Position is that which goes beyond itself.
• A Perspective is a special case of a Position, for it is an ObservationalPlane that has gone beyond itself into an Observer, which is to say, an Observer that has pulled away from an ObservationalPlane.
• Sandara, santvarka atsiskleidžia Dievui išeinant už savęs. O jo išėjimas už savęs yra santvarką išsaugojantis ir palaikantis, mylintis, ugdantis virsmas, vyksmas.

Išėjimas už savęs ir atsidavimas

Atsidavimas +4

• Dievas (nulybė) ir Kitas (ketverybė) grindžia Bott cikliškumą kompleksiniais skaičiais, dvilypumą.

Išėjimas už savęs +1

• Dievas, Aš, Tu, Kitas grindžia Bott cikliškumą realiaisiais skaičiais, aštuonerybę, pažinimo vienlypumą

Mąstymas atgal ir pirmyn

Daugelį metų pradėjau nuo išeities taško - Viskas - iš kurio viskas išsirituliodavau. Kai kada pamąstydavau, į ką viskas turėtų susivesti? Pamanydavau, kad tai turėtų būti Dievo gerumas. Benagrinėjant šv.Jono evangeliją ėmiau mąstyti apie santykį tarp Dievo už mūsų ir Dievo mumyse, kad gyvenimas yra Dievo gerumas, tačiau amžinas gyvenimas yra suvokimas Dievo gerumo, tad atskyrimas Dievo ir gerumo.

• Po truputį supratau, kad juo labiau, amžinas gyvenimas yra suvokimas, jog Dievas nebūtinai geras. Šios mintys kilo betiriant šv.Jono evangeliją, ką Jėzui reiškia Dievo valia ir kaip ji skiriasi nuo mūsų valios.

Maždaug 2004 metais mąsčiau, kad reikėtų viską išmąstyti iš galutinio taško, iš minties, kad "gyvenimas yra Dievo gerumas". Ir galvojau, kad žiūrėjimas pirmyn yra "amžinas gyvenimas, suvokimas, kad Dievas nebūtinai geras". Žmogus žiūri atgal, o Dievas žiūri pirmyn.

Starting from just one conclusion: "Life is the goodness of God", I am able to explore "life", "goodness", "God", "is", etc. and work backwards, what do I mean? It's the conclusion that pulls everything together that I've been working on, and I find it attractive and natural. It leaves enormous room for clarification, elaboration. But it also works as a conclusion, in that I'm willing to take my stand here, and I'm able to confess my dogma, what I'll not retreat from. My "core values", so to speak.

There is a greater assertion, which I have drawn from the Gospel of John: "Everlasting life is the understanding that God is good." I am finding that to work from "Life is the goodness of God" is to work backwards, whereas to work with "Endless life is understanding the goodness of God" is to work forwards.

Just as my backwards-looking conclusion reflects my outlook, so it seems that the forwards-looking assertion reflects God's outlook, his venturing outwards to everlasting life. How may my looking back, or yours, find God and take up his looking forwards?

Neišėjimas už savęs

Neišėjimas už savęs

• Sąmoningas pasirinkimas. Jeigu dvasia neišeina už savęs (kaip kad Aš, Tu, Kitas neišeiname) tai už jos yra Dievas - ir jinai sąmoningumu tai suvokia gyvenimo lygtimi - būtent meilės (Dievo esmės) buvimu - į tatai viskas susiveda. Tai įrodo Dievo būtinumą. O Dievas reiškiasi išėjimu už savęs. Meilė yra Dievo įrodymas.
• Lygybės lygtis === išsako Dievo buvimą, tūnojimą asmenyje, santvarkoje.

Dvilypumas

• Išėjimas už savęs į save derinasi su neišėjimu už savęs iš savęs. Panašiai, išėjimas už savęs iš savęs derinasi su neišėjimu už savęs į save.

Užrašai

• Pereiname iš Dievo tyrimo (įvairiais asmenimis ir apytakomis) į amžiną gyvenimą (jų pasirinkimais gyventi ne šiaip, netroškimus taikyti Dievo pagrindu).
• Tyrimą išryškina trys protai, tad svarbu suprasti, kaip išsivysto jų raiškų įvairovė. Dievo kryptys nusako trijų protų kampus. Suvokimas taipogi susijęs su tyrimu.
• Laipsnynai išsako, kaip išsiskiria Dievo valia (pirm tyrimo) ir (tyrime esanti) žmogaus valia.

Dievas ne protas, o dvasia. Dievas ne kalbėjimas, o tylėjimas.

• Kaip matyti iš Bott periodiškumo, Dievas (jokia simetrija) išeina už savęs į tyrėją (|三) ir tik per jį į klausimus (|二) ir atsakymus (|一). Tyrėjas sieja ir skiria atsakymą ir klausimą, tad atveria Dievui išsivystymo galimybę. Bott periodiškumas išsako savastį ir parodo kaip Dievas glūdi savastyje bet ji jo nesais

• Tyrimas plėtoja tikslą. Ryšys tarp tyrimo ir tikslo yra ryšys tarp trejybės (tyrimo) ir ketverybės lygmens Kodėl (tiriamojo proto tikslo).
• Gyvenimo lygtis nusako tyrimo sąlygas, būtent tyrėją - Dievą, tiriamąjį - gerumą, ir jų santykį: ar tiriamasis rinksis gyvenimą ar amžiną gyvenimą?

Trejybės ratas

Trejybės ratas sieja tyrimo hipotezę (Kodėl ir paskui Ar), eksperimentą (Kaip), rezultatą (Koks).

Kaip skiriasi Dievo tyrimai ir žmogaus tyrimai

Dievas išsijudina Dievo tyrimu.

• Dievas, kaip visuotinas atsakymas, besąlygiška tiesa, savo pertekliumi išeina už savęs, peržengia savo galiojimo ribas, atveria klausimus.

Tyrimas taipogi nuramina Dievą ir jam suteikia tolydumo, nuoseklumo, tįsumo.

Žmogui tyrimas yra

• išėjimas už savęs iš savęs
• (Trečiojo) tiriančiojo proto veikla, sąmoningumo veikla.
• Siejantis (sąmonės, antrojo proto) klausimą ir (pasąmonės, pirmojo proto) atsakymą.

Sąmoningumas tyrimu užtikrina, kad sąmonė nenuklystų, nesusitelktų į klaidingą atsakymą, nepasiduotų išankstiniam nusistatymui, nepagrįstam ar negaliojančiam samprotavimui.

Galima viską suprasti kaip tyrimą nes trys protai yra būdai viską suprasti.

Mano mintys yra išsimėtusios įvairiuose puslapiuose. Noriu juos sutvarkyti.

Gvildenu Mano klausimų sąrašas. Gana gerai sutvarkytas.

Visko prasmė Šiame puslapyje apžvelgiu visumą. Jį reikėtų suvienyti su šiais tvarkytinais puslapiais.

• Tyrimai Tyrimas yra visko pagrindas. Kaip apžvelgti viską? Tyrimas: Išėjimas už savęs. Dievo tyrimas ir žmogaus tyrimas.
• Išėjimas už savęs Tyrimas ir išėjimas už savęs yra tas pats dalykas.
• Gyventi išmintimi Ką reiškia viską žinoti ir tą žinojimą gražiai taikyti?

Toliau reikia išskirti Dievo tyrimus ir žmogaus tyrimus.

Dievo tyrimai Kokie Dievo tyrimai?

• Viską žinoti
• Dievo tyrimų gvildenimas Kaip su Dievo gvildenti jo tyrimus?
• Išmintis Ką reiškia viską žinoti?
• Viskas Kas yra viskas?
• Apytakos Kas yra apytakos?
  • Išsivertimai Kaip apytakos išsiskleidžia ir viena kitą grindžia?
  • Trys protai Kaip trys protai iškyla išgyvenimo apytaka? Kaip apžvelgti trijų protų raiškas?
  • Išgyvenimo apytaka Kaip išgyvenimo apytaka grindžia sandaras?
  • Meilės mokslas Į kokį tikslą, į kokią mūsų veiklą viskas susiveda?
    • Tiesos kraštovaizdis Kaip žmogus susitelkia į santykį su tiesa bei kertine vertybę?

Žmogaus tyrimai

• Taikymas Žmogaus ir Dievo požiūrių grandinė
• Suvokimo lygmenys
• Netroškimai Kaip apibrėžti netroškimus?
• Atjautos Kaip išvedžioti atjautas iš netroškimų?
• Kalbos Kaip apibrėžti trijų protų kalbas?

Tyrimų ryšys, Laidai Kaip Dievo ir žmogaus tyrimai susiję?

• Prasmė Kas kam prasminga ir kodėl?
  • Ženklų savybės

Dievo šokis išplaukia iš Dievo, kaip tyrėjo, ką jis išgyvena.

• Tolimesnės apytakos būtent vis labiau atsiremia į tiriamąjį, į mylimąjį, užtat baigiasi meilės mokslu.

Dievas yra

• tyrimo dvasia
• savaiminis, visuotinas, neasmeniškas atsakymas
• tai, ką bandau tyrimu suprasti, būtent jo supratimą. Užtat nuoseklu ir suprantama, kad Dievą suvokiu kaip save tiriantį tyrėją.
• man tad pradžia, pabaiga ir jų sąsaja.

Tyrimas išjudina Dievą

Kas išjudina Dievą? Tyrimas. Jis taipogi nuramina Dievą ir jam suteikia tolydumo, nuoseklumo, tįsumo.

• Tyrasis, visuotinas, asmeniškas klausimas.

• Tyrasis klausimas.

Tyrimo dvasia yra savaiminis atsakymas.

Žmogus (bendra būtybė) yra tiriantysis protas

Tiriantysis protas yra tyrasis klausimas.

Dievas yra tyrimo dvasia

Išėjimas už savęs yra tyrimas

Žmogus (bendra būtybė) yra tiriantysis protas

Tiriantysis protas yra

Dievo tyrimas veda iš atsakymo (Dievo) į klausimą (apie Dievą).

Dievo tyrimai yra išėjimai už savęs į save, tad į asmenis

Žmogaus tyrimai veda iš klausimo (apie Dievą) į atsakymą (gyvenimą Dievu).

Ar Dievas yra netiriantysis?

• Ar dešimtgubas kelias kartu su savastimi ir trimis protais išplaukia iš išgyvenimo apytakos?

Tiriantysis tiria Dievą

Tiriančiuoju iškyla galimybė tirti, tad tirti būtent Dievą. O būtent Dievo tyrimas atveria padalinimų ratą, skiria klausimą ir atsakymą. Pirmiausiai yra klausimas apie Dievą, tad nesąmoningas Dievo neapčiuopiamumas. Toliau iškyla visko apčiuopiamumas ir būties (Dievo įrodymo prieštaravimo būdu) apčiuopiamumas.

• Kuria prasme kvantinė simetrija suprantama, kaip protas?

Koks skirtumas tarp išėjimo už savęs, tyrimo ir tiriančiojo proto?

Gyvenimo lygtis

Dievas yra neapibrėžtumas, tad besąlygiškas. Gerumas yra apibrėžtumas, tai Dievas sąlygose. Gyvenimas yra Dievo gerumas, tad Dievo išėjimas už savęs į gerumą. Amžinas gyvenimas yra tai, kad Dievas nebūtinai geras, tai gerumo išėjimas už savęs į Dievą.

Gvildenu, Dievas, Neapibrėžtumas, Apibrėžimas, Išmintis, Savastis

• apibrėžtumas, siejantis Dievo plotmę ir žmogaus plotmę

Tyrimas yra

• apibrėžtumas
• bendrojo žmogaus būklė, asmuo, Kaip, priešpastatoma paskiro žmogaus būklei, asmenybei, Koks (o Dievas yra Kodėl ir pasaulis Ar)
• tiriantysis protas, kvantinė simetrija {$S$}, sąmoningumas, Kodėl, derinantis atsakančią pasąmonę {$T$}, Koks, ir klausiančią sąmonę {$C$}, Kaip (o Dievas yra Ar).

Išėjimas už savęs

Išėjimas už savęs yra poslinkis iš neapibrėžto Dievo į apibrėžtą bendrąjį žmogų ir taipogi iš apibrėžto bendrojo žmogaus į neapibrėžtą Dievą. Taip atrodo iš Dievo išeities taško. Išėjimu už savęs bendras žmogus išsilaisvina nuo savęs, nuo skirtumo tarp pasąmonės ir sąmonės, įsijautimo ir atsitokėjimo.

Žmogaus išgyvenimų ratu, padalinimų ratu, žmogus neišeina už savęs, bet užtat panašiai, išeina į save arba iš savęs, įsijaučia arba atsitokėja, kaip kad simetrija {$H\leftrightarrow H^*$}

Tyrimas yra apibrėžtumas, bendrojo žmogaus būklė, kvantinė simetrija {$S$}.

Žmogaus išgyvenimų rate tyrimas yra atsakymo ir klausimo suderinimas.

Tyrimas yra išėjimas už savęs.

• Tyrimas išgyvenamas trejybės ratu.
  • Tyrimas yra sąmoningas supratimas Dievo, nulybės, lygtimi 0+3=3.
  • Trejybės ratas atsiremia į Dievą, kaip į tiriamąjį.
    • Meilės mokslas išsako ir susitelkia į tai, ką išgyvena tiriamasis.
• Tyrimas skiria ir tiria tyrėją, tiriamąjį ir tyrimą.

Žmogus sustatytas trijų protų ir dešimtgubo kelio

Žmogaus savastis sustatyta trijų protų nusakančių jo proto būsenas ir kaip jisai gali išeiti iš savęs už savęs į Dievą.

• Kaip suprasti Dievo šokį kaip Dievo tyrimą, jo išėjimą už savęs į save, ir dešimtgubą kelią kaip žmogaus tyrimą, jo išėjimą už savęs iš savęs, pas Dievą?
• Kaip aštuongubą Bott periodiškumą suprasti, kaip Sūnaus sandarą Dievo šokyje, ir kaip įžvelgti Dvasios santvarką?

Kaip susiję dešimtgubas kelias ir Dievo šokis?

Lygybės lygtis, Trejybės

Lygybės lygtis

• Lygybės lygtis === išsako Dievo buvimą, tūnojimą asmenyje, santvarkoje.

Kaip tyrimu išeinama už savęs?

• Tyrimu išsiskiria klausimas ir atsakymas. Savastis yra atsakymas, o klausimu išeinama už savęs.

Kaip iš tyrimo išsivysto savastis?

Kaip iš tyrimo išsivysto asmuo?

Koks iš tyrimo išsivysto žinojimas?

• Suprasti kaip trys kryptys ir keturios apimtys ir dvi kryptys (iš Dievo į žinojimą ir atgal)(tad 6=4+2 atvaizdai ir 12=4x3 aplinkybės) išsako santykį tarp Dievo ir žinojimo, kaip Dievas tveria žinojimą ir kaip žinojimas iššaukia Dievą. Koks kvantinių simetrijų vaidmuo?

Kaip iš tyrimo išsivysto visos sandaros ir sąvokos?

Dievas tyrimu reiškiasi. Yra tai, kas reiškiasi. Dievas tyrimu yra ir netgi yra būtinas. Dievas yra bet kokio tyrimo sąlygos.

Visko prasmė Dievui

Dievui visko prasmė yra tyrimas. Tyrimas yra išėjimas už savęs. Tyrimas skiria klausimą ir atsakymą, tad atveria išsivystymą, amžiną gyvenimą, santykį tarp Dievo ir gerumo.

Tyrimas yra visko užtaisas, tad visko prasmė.

• Tyrimas yra išėjimas už savęs.
• Kaip matyti iš Bott periodiškumo, Dievas (jokia simetrija) išeina už savęs į tyrėją (|三) ir tik per jį į klausimus (|二) ir atsakymus (|一). Tyrėjas sieja ir skiria atsakymą ir klausimą, tad atveria Dievui išsivystymo galimybę. Bott periodiškumas išsako savastį ir parodo kaip Dievas glūdi savastyje bet ji jo nesaisto už savęs, bet tik priima į save.

• Kaip matyti iš Bott periodiškumo, Dievas (jokia simetrija) išeina už savęs į tyrėją (|三) ir tik per jį į klausimus (|二) ir atsakymus (|一).

• Kaip Dievo ir žmogaus tyrimai susiję su savastimi - Hamiltonijonu, trimis protais - kvantinėmis simetrijomis ir padalinimais - Klifordo algebromis?

• Tyrimą išryškina trys protai, tad svarbu suprasti, kaip išsivysto jų raiškų įvairovė. Dievo kryptys nusako trijų protų kampus. Suvokimas taipogi susijęs su tyrimu.
• Laipsnynai išsako, kaip išsiskiria Dievo valia (pirm tyrimo) ir (tyrime esanti) žmogaus valia.

• Kuria prasme savastis yra atsakymas? Ir kas tuo atveju yra klausimas? Ir ką reiškia tyrimas?

Dievui pirma yra klausimas, o tuomet iškyla atsakymas, jo savastis. Savastis iškyla pasitraukiant klausimui.

Žmogus yra savastyje. Jam pirma yra atsakymas, o atsakymui pasitraukiant iškyla klausimas. Taip žmogus atsisako savasties.

Sąmoningumas išryškėja kuomet žmogus atsisako savo patirties bei išankstinių nusistatymų, taip pat atsisako savo sampratų ir samprotavimų.

Dievas tirdamas sukuria savastį, išeina už savęs į save

Žmogus tiria atsisakydamas savasties, išeidamas už savęs iš savęs

Kaip suprasti neišėjimą už savęs?

• Apmąstyti visas sandaras ir sąvokas, kaip jos susijusios su tyrimu, savastimi ir išėjimu už savęs?

Gvildenu, Dievas, Išmintis, Savastis

Savastis, Nulinė veikla

Dievo tyrimai, Žmogaus tyrimai, Tyrimų ryšys, Trys protai, Dievo kryptys, Suvokimas, Ir Keturi

Viskas, Prasmė, Ženklų savybės, Pasirinkimai, Savastis, Nulinė veikla

Viskas, Prasmė, Ženklų savybės, Laidai, Ir Keturi, Taikymas, Dievo kryptys, Suvokimas, Pasirinkimai, Savastis, Nulinė veikla

Gvildenu, Dievas, Išmintis

Dievo tyrimai, Žmogaus tyrimai, Tyrimų ryšys, Trys protai

Viskas, Prasmė, Ženklų savybės, Laidai, Ir Keturi, Taikymas, Kampai, Dievo kryptys, Suvokimas, Pasirinkimai, Savastis, Nulinė veikla

Dievo tyrimai, Žmogaus tyrimai, Tyrimų ryšys

Gvildenu

Dievas, Viskas, Prasmė, Ženklų savybės, Laidai, Ir Keturi, Taikymas, Dievas, Išmintis, Dievo šokis, Kampai, Dievo kryptys, Suvokimas, Pasirinkimai, Savastis, Nulinė veikla

, Klausimas, Atsakymas, Trys protai, Trejybės, Ketverybės, Prasmė

• Laidai

Gvildenu, Dievas, Viskas, Prasmė, Ženklų savybės, Laidai, Ir Keturi, Taikymas, Dievas, Išmintis, Dievo šokis, Kampai, Dievo kryptys, Suvokimas, Pasirinkimai, Savastis, Nulinė veikla

Gvildenu, Visko prasmė

Išėjimas už savęs, Laidai, Klausimas, Atsakymas, Trys protai, Trejybės, Ketverybės, Prasmė

Dievo tyrimai, Išėjimas už savęs į save

• Išsivertimai, Požiūrių grandinė, Asmenys, Dievo tyrimų gvildenimas
• Apytakos: Dievo šokis, Išgyvenimo apytaka, Žinojimo rūmai, Meilės mokslas

Žmogaus tyrimai, Išėjimas už savęs iš savęs

• Suvokimo lygmenys: Žmogaus susikalbėjimas, Žmogaus bendras suvokimas, Žmogaus savęs suvokimas, Žmogaus suvokimas
• Netroškimai: Poreikiai, Abejonės, Lūkesčiai, Vertybės
• Taikymas, Lygmenų poros, Atjautos

Tyrimų ryšys

Kaip apžvelgti viską?

Kaip palyginti Dievo išėjimą už savęs į save (įsijautimą į vaizduotę) ir žmogaus išėjimą už savęs iš savęs (atsiplėšimą nuo vaizduotės)?

Permąstyti Dievo ir žmogaus tyrimus

• Atrinkti pagrindinius puslapius nagrinėjančius tai,
  • kas sieja Dievo ir žmogaus tyrimus Trys protai, Išėjimas už savęs, Gyvenimo lygtis, Asmenys, Suvokimo lygmenys
  • kas svarbu Dievo tyrimui: Požiūrių grandinė, Išėjimas už savęs iš savęs, Išmintis, Apytakos (Dievo šokis, Išgyvenimo apytaka, Žinojimo rūmai, Meilės mokslas)
  • kas svarbu žmogaus tyrimui: Išėjimas už savęs į save, Taikymas, Netroškimai (Vertybės, Lūkesčiai, Abejonės, Poreikiai)
• Palyginti, ką tyrimas reiškia Dievui, jo moksluose, ir žmogui, jo netroškimuose.
• Koks gyvasis santykis tarp Dievo ir žmogaus?
  • Kodėl, kaip, į ką (vienumą, Mus, Dievą, Kitą) susiveda Dievas ir žmogus?
  • Kaip žmogus išplečia Dievą jų tyrimais?

Viską aprėpti meilės mokslu ir aštuongubu keliu

• Kaip meilės mokslas ir aštuongubas kelias apima visus kitus mokslus ir netroškimus, tad viską?

Suprasti įsijautimą į vaizduotę (išėjimą už savęs į save) ir atsiplėšimą nuo vaizduotės (išėjimą už savęs iš savęs).

• Vaizduotė Suprasti kuria prasme vaizduotė yra savastis.
  • Suprasti kaip susijusios Dievo nebūtinumo raida visko žinojimu ir Dievo būtinumo raida gražiu taikymu.
  • Kaip susijusios Dievo vystoma požiūrių grandinė pirmyn (O,P,PP,PPP) ir žmogaus bei Dievo požiūrių grandinė atgal (ŽD,ŽDŽ,ŽDŽD,ŽDŽDŽ)?
• Įsijautimas
  • Apytakos Suprasti Dievo ir žmogaus santykį apytakose.
    • Išgyvenimo apytaka Suprasti kaip išgyvenimo apytaka palaiko tiek įsijautimą į vaizduotę, tiek atsiplėšimą nuo vaizduotės.
      • Išgyvenimai Suprasti kaip išgyvenimas sieja įsijautimą į vaizduotę ir atsiplėšimą nuo vaizduotės.
    • Meilės mokslas Suprasti meilės mokslą, kaip jisai išverčia požiūrį ir žvilgsnį nugręžia link Dievo.
• Atsiplėšimas
  • Suvokimo lygmenys Suprasti santykį tarp požiūrių grandinės ir žmogaus bei Dievo požiūrių grandinės.
  • Viena Suprasti vienumo svarbą.
    • Vienumo pagrindai Suprasti šešių vienumo pagrindų sandarą, jų svarbą.
  • Netroškimai Suprasti kaip netroškimais atsiplėšiame nuo vaizduotės.
  • Atjautos Suprasti kaip Dievas išgyvendamas mus grindžia atjautos sandaras.
    • Kalbos Suprasti kaip padalinimai, atvaizdai, aplinkybės išsako įsijautimą į vaizduotę, o trys kalbos išsako atsiplėšimą nuo vaizduotės.
    • Šešerybė Suprasti kaip šešerybės atvaizdais atsiplėšiame nuo vaizduotės.

Vaizduotė pranokimas

• Kuom skiriasi išėjimas už savęs ir vaizduotės pranokimas?
• Kaip susiję žmogaus vaizduotės pranokimas, žmogaus išėjimas už savęs, ir Dievo išėjimas už savęs?

Dvi kryptys

• Kaip savasties klodai pridedami ir kaip jais atsisakoma taip kad yra keturi klodai?
• Kaip susiję galai - Dievas ir gerumas, galai - Dievo laisvė ir Dievo valia, ir kryptys pirmyn ir atgal - išmintis ir gera valia?
• Kodėl negalima dalinai įeiti į save ir dalinai išeiti už savęs?
• Ar gerumas lieka sąlygose? ir kodėl?

Išėjimas už savęs iš savęs

• Ar žmogus, ar gerumas išeina už savęs iš savęs?
• Kaip orumas susijęs su Dievo ir žmogaus požiūrių grandine?

Išėjimas ir neišėjimas už savęs

• Kaip susiję išėjimas už savęs į save, neišėjimas už savęs į save, išėjimas už savęs iš savęs, ir neišėjimas už savęs iš savęs?

Sąvokos ir sandaros

• Apmąstyti visas sandaras ir sąvokas, kaip jos susijusios su išėjimu už savęs ir su savastimi?
• Kaip požiūriai ir sandaros išverčia ir neigia išėjimą už savęs?

Kaip Dievo išėjimą už savęs ir žmogaus išėjimą už savęs (jųjų tyrimus) suprasti kaip padalinimų ratą?

• Kaip apsisuka ketverybė?
• Kaip sudalyvauja netroškimai?
• Kaip tai atrodo iš įvairių asmenų apimčių?
• Kaip Dievo išėjimą už savęs ir žmogaus išėjimą už savęs suprasti kaip ketverybės poslinkių apvertimą ir gyvenimo prasmės ketverybės poslinkių apvertimą?

• Pereiname iš Dievo tyrimo (įvairiais asmenimis ir apytakomis) į amžiną gyvenimą (jų pasirinkimais gyventi ne šiaip, netroškimus taikyti Dievo pagrindu).

超越

Išėjimas už savęs

Išėjimas už savęs yra:

• gyvenimas tuo, kas už mūsų, kas mus neigia
• Išėjimas už savęs yra savęs išsakymas raiška. O raiška priklauso tam kas už mūsų ir mes tuo tai parodome, užtat pilnai atsiskleidžiame savo dvasia.
• apskaitos taško perėjimas iš savęs į kitą pridėjus aplinką
• sąvoka, kuria visko žinojimas yra neįprastas. Esame įpratę mąstyti tam tikros aplinkos ar aplinkybių logika. Išėjimu už savęs kuriame logiką, įtvirtiname aplinką.
• Tai yra asmens būklė, kurią tenka priimti norint suprasti jį ir jo liudijimą.

Neapibrėžtumo santykis su apibrėžtumu. Padalinimai ir neapibrėžtumas, apibrėžtumas, įsivaizduojamumas, neįsivaizduojamumas

• Nulybė: Neapibrėžtumas
• Vienybė: Neapibrėžtumo santykis su neapibrėžtumu
• Dvejybė: Neapibrėžtumo santykis su apibrėžtumu (savastimi) - išėjimas už savęs - Dievo į save - gerumo už savęs.
• Trejybė: Apibrėžtumo santykis su neapibrėžtumu - trejybės ratas - poslinkį apibrėžia trečias narys
• Ketverybė: Apibrėžtumo santykis su apibrėžtumu.
• Ketverybės tarpe yra neapibrėžtumas kuris plėtojasi toliau.

Ką veikia išėjimas už savęs

• Išėjimas už savęs ir aštuonerybė išreiškia kaip nebuvimui atrodo buvimas, kaip meilei atrodo Dievas, kaip vieningumui atrodo dvasia. Aštuonerybė nurodo kaip išėjimą už savęs į save lydi ir papildo išėjimas už savęs iš savęs.
• Išėjimu už savęs išsiverčia ryšių ir asmens santykis, taip kad pirma yra asmuo ir tik tuomet ryšiai.
• Išėjimu už savęs įsivaizduojame asmenį, kaip iš jo kyla ryšiai.
• Išėjimu už savęs išverčiame gyvenimo lygtį. Užtat susistato aštuonerybė - pirma yra asmuo, o tik paskui yra ryšio galimybės. Aštuonerybė sustato dvi kryptys: išėjimą už savęs į save ir išėjimą už savęs iš savęs. Aštuonerybė išsako vienumo pagrindus kartu su vienumu Dievu bei gerumu.
• Išėjimu už savęs užduodami gyvenimo klausimai, apytakų tyrimų klausimai: Ar, Koks, Kaip, Kodėl asmuo yra?

Kaip vyksta išėjimas už savęs

• Išėjimas už savęs į save vyksta požiūrių grandine.
• Išėjimas už savęs iš savęs vyksta žmogaus (septintojo) požiūrio ir Dievo (nulinio) požiūrio grandine. Jisai apibrėžia tarpą.
• Gilyn-siauryn ir aukštyn-platyn
• Penkerybė savo penktu požiūriu grindžia išėjimą už savęs. Penkerybė yra išvertimo taškas. Kiekviename ketverybės kampe glūdi dvi kryptys - tad išvertimas. Dabartis yra išvertimo taškas, išvertimų išvertimas. Penkerybė priešingom kryptim nukreipia kodėl -> ar ir kaip <- koks.

Išėjimas už savęs į save ir iš savęs

Kuom skirasi išėjimas už savęs į save ir iš savęs

• Išėjimas už savęs į save nesant savasčiai yra iš besąlygiškos pradžios į besąlygišką pabaigą. O esant savasčiai, tai prilygsta neišėjimui už savęs iš sąlygiškos pradžios į sąlygišką pabaigą, tai yra, tarp sąlygiškų būsenų, kurios gali sietis su kitomis tolimesnėmis būsenomis.
• Mažėjančiu laisvumu (Dievui išeinant už savęs į save) joks požiūris tampa vienu požiūriu. Didėjančiu laisvumu (žmogui išeinant už savęs iš savęs) vienas požiūris tampa dviem.
• Išeinant už savęs į save, apimtys išsiskiria ir išsidėlioja, išskleidžia santvarkos vidų. Išeinant už savęs iš savęs, požiūriai susidėlioja, vieningai veda už santvarkos.
• Apytakos išsiplėtoja viena kryptimi, o susitelkia į Dievo asmenį kita kryptimi.
• Išeities taško tyrimas yra mano žmogiškasis tyrimas kuriuo aš kaip žmogus bandau suvokti ir priimti Dievo požiūrį. O suvesties taško tyrimas yra Dievo dieviškasis tyrimas kuriuo jisai būdamas Dievas bando suvokti ir priimti mūsų požiūrius. Mūsų tyrimai vienas kitą išverčia tačiau mano tyrimas yra gyvenimas, o Dievo tyrimas yra amžinas gyvenimas. Meilės mokslu išverčiame savo tyrimą. O klausimas kaip Dievui tyrėjui geriau?
• išgyvenimo apytakoje - prasmingas išgyvenimas, atsisakymas senosios savasties ir priėmimas naujosios savasties - tai išėjimas iš savęs už savęs - kaip jį patys išgyvename
• Visko žinojimas išsako Dievo nebūtinumą. Visko nežinojimas išsako Dievo būtinumą.
• Dvasia plėtojasi sandara, užtat atsiranda trys sandaros (Tėvo, Sūnaus, Dvasios), einama link jų atvaizdų ir vieningumo. O (vaizduotės) vieningumas plėtojasi atvaizdais, iš jų kyla paprasčiausia sandara - trejybė, ir už jos Dievas. Tad matome iš Dievo pusės - iš asmens pusės - iš dvasios pusės, taip pat iš savasties pusės - iš vaizduotės pusės - iš vieningumo pusės - iš meilės pusės. Mes pradedame neįsivaizduojamuoju - susikalbėjimo pagrindu, ir toliau lukštename įsivaizduojamumą, apibrėžtumą ir galiausiai, neapibrėžtumą.
• Žmogaus ir Dievo požiūrių grandinė nurodo suvokimo lygmenį, išėjimą iš santvarkos (žmogaus požiūriu į Dievo požiūrį) ir įėjimą į santvarką (Dievo požiūriu į žmogaus požiūrį)

Dviejų krypčių santykis

• Penkerybė
  • Dievui išeinant už savęs į save, Dievas savyje yra pasekmė kuri turi savo priežastį, pirmapradį Dievą.

Mums išeinant už savęs iš savęs, mes savyje esame priežastis ir mes už savęs esame pasekmė kuri dar gali išsivystyti. O sprendimo taškas yra savastį išgyvenantysis. Būtent išgyvenantysis išgyvena tą išėjimą už savęs, sieja priežastį ir pasėkmę. Sprendimo taške sueina dvi kryptys, Dievo būtinumo klausimai (iš Dievo į Kitą) ir žmogaus buvimo klausimai (iš Kito į Dievą).

• Apibrėžimas jokio požiūrio = žmogaus požiūris ir atvirkščiai. Žmogui reikalingas Dievo požiūris.
• Vaizdo įraše "Trokštu išmanyti". Duomenys - visko žinojimas. Įžvalgos - gražus taikymas.
• Alfa ir Omega - pirmasis ir paskutinysis - Dievas pirm visko ir Dievas po visko
• Požiūrių grandinė 0, P, P2, P3 yra aštuonerybės trys veiksmai. O priešinga kryptimi, ŽDŽDŽ yra gyvenimo lygties trejybės ratas, kurio poslinkiais atsisakome požiūrio, arba trikdžiu jo neatsisakome.
• Mylėdami savastį į ją sukrauname mūsų sąmoningumo lūkesčius, viltis, vertybes, taip kad ji būtų laisva. O mūsų pasirinkimas yra mylėti ne save, kaip tokius, o mylėti kitą, kaip kad Dievas, save suprasti plačiau, ne kaip asmenybę, o kaip asmenį, tad palaikyti bendrystę Kito pagrindu.
• Vieningumas reiškiasi išėjimu už savęs į save, gilyn. Dvilypumas reiškiasi išėjimu už savęs iš savęs, platyn.
• Vieningumas reiškiasi asmeniu - visko žinojimu, požiūrių grandine, dvilypumas reiškiasi meile, žmogaus ir Dievo požiūrių grandine, pasirinkimu tarp jų - taikymu.
• Bott periodiškumas dviem nariais vyksta Dievo požiūriu, nes jisai išeina už savęs į mus ir mes išeiname už savęs į jį. Tačiau mūsų požiūriu Dievas yra pirm mūsų, tad jisai išeina už savęs į mus keturiomis pakopomis ir mes į jį taipogi. Tad mūsų požiūriu yra Bott periodiškumas aštuoniais nariais.

Išėjimo už savęs išvertimas: Požiūriai ir kitos sąvokos

• Požiūris yra išvertimas išėjimo už savęs. Požiūris išreiškia kaip tai atrodo išėjus už savęs.
• A Position is that which goes beyond itself.
• A Perspective is a special case of a Position, for it is an ObservationalPlane that has gone beyond itself into an Observer, which is to say, an Observer that has pulled away from an ObservationalPlane.
• Sandara, santvarka atsiskleidžia Dievui išeinant už savęs. O jo išėjimas už savęs yra santvarką išsaugojantis ir palaikantis, mylintis, ugdantis virsmas, vyksmas.

Išėjimas už savęs ir atsidavimas

Atsidavimas +4

• Dievas (nulybė) ir Kitas (ketverybė) grindžia Bott cikliškumą kompleksiniais skaičiais, dvilypumą.

Išėjimas už savęs +1

• Dievas, Aš, Tu, Kitas grindžia Bott cikliškumą realiaisiais skaičiais, aštuonerybę, pažinimo vienlypumą

Mąstymas atgal ir pirmyn

Daugelį metų pradėjau nuo išeities taško - Viskas - iš kurio viskas išsirituliodavau. Kai kada pamąstydavau, į ką viskas turėtų susivesti? Pamanydavau, kad tai turėtų būti Dievo gerumas. Benagrinėjant šv.Jono evangeliją ėmiau mąstyti apie santykį tarp Dievo už mūsų ir Dievo mumyse, kad gyvenimas yra Dievo gerumas, tačiau amžinas gyvenimas yra suvokimas Dievo gerumo, tad atskyrimas Dievo ir gerumo.

• Po truputį supratau, kad juo labiau, amžinas gyvenimas yra suvokimas, jog Dievas nebūtinai geras. Šios mintys kilo betiriant šv.Jono evangeliją, ką Jėzui reiškia Dievo valia ir kaip ji skiriasi nuo mūsų valios.

Maždaug 2004 metais mąsčiau, kad reikėtų viską išmąstyti iš galutinio taško, iš minties, kad "gyvenimas yra Dievo gerumas". Ir galvojau, kad žiūrėjimas pirmyn yra "amžinas gyvenimas, suvokimas, kad Dievas nebūtinai geras". Žmogus žiūri atgal, o Dievas žiūri pirmyn.

Starting from just one conclusion: "Life is the goodness of God", I am able to explore "life", "goodness", "God", "is", etc. and work backwards, what do I mean? It's the conclusion that pulls everything together that I've been working on, and I find it attractive and natural. It leaves enormous room for clarification, elaboration. But it also works as a conclusion, in that I'm willing to take my stand here, and I'm able to confess my dogma, what I'll not retreat from. My "core values", so to speak.

There is a greater assertion, which I have drawn from the Gospel of John: "Everlasting life is the understanding that God is good." I am finding that to work from "Life is the goodness of God" is to work backwards, whereas to work with "Endless life is understanding the goodness of God" is to work forwards.

Just as my backwards-looking conclusion reflects my outlook, so it seems that the forwards-looking assertion reflects God's outlook, his venturing outwards to everlasting life. How may my looking back, or yours, find God and take up his looking forwards?

Neišėjimas už savęs

Neišėjimas už savęs

• Sąmoningas pasirinkimas. Jeigu dvasia neišeina už savęs (kaip kad Aš, Tu, Kitas neišeiname) tai už jos yra Dievas - ir jinai sąmoningumu tai suvokia gyvenimo lygtimi - būtent meilės (Dievo esmės) buvimu - į tatai viskas susiveda. Tai įrodo Dievo būtinumą. O Dievas reiškiasi išėjimu už savęs. Meilė yra Dievo įrodymas.
• Lygybės lygtis === išsako Dievo buvimą asmenyje, santvarkoje.

Dvilypumas

• Išėjimas už savęs į save derinasi su neišėjimu už savęs iš savęs. Panašiai, išėjimas už savęs iš savęs derinasi su neišėjimu už savęs į save.

Užrašai

Visko prasmė Dievui

Tiriu

Kadangi pats tiriu, tai nuoseklu ir suprantama, kad pirmumą teikiu tyrimui.

Dievas

Dievas yra tai, ką bandau tyrimu suprasti, būtent jo supratimą. Užtat nuoseklu ir suprantama, kad Dievą suvokiu kaip save tiriantį tyrėją.

Dievas man tad yra pradžia, pabaiga ir jų sąsaja.

O kas išjudina Dievą? Tyrimas. Jis taipogi nuramina Dievą ir jam suteikia tolydumo, nuoseklumo, tįsumo.

Tyrimas

Tyrimas yra visko užtaisas.

• Tyrimu išsiskiria Dievas ir viskas, tad toliau troškimai ir meilė.
• Tyrimu išsiskiria dvi galimybės. Tyrėjas (Dievas) yra už tyrimo. Arba tyrėjas (žmogus) yra tyrime.
• Šį išskyrimą galima suprasti Gordon Spencer-Brown prasme.

Tyrimą sustato trys protai

• Tyrimas sieja atsakymą ir klausimą.
• Į atsakymą, klausimą, tyrimą susitelkia trys protai.
• Tyrimas ieško, kaip išeiti už tyrimo, tuo lygina atsakymą ir klausimą, taip ieško Dievo už tyrimo.

Tris protus išgyvena ir grindžia sąmoningumas 0+3=3

• Veiksmas +3 ir kartu lygtis 0+3=3 sąlygoja keturis lygmenis: +0, +1, +2, +3.
• Veiksme +3 glūdi veiksmai +1 ir +2, tad visi trys protai.
• Veiksmu +3 ir jo sąlygoti keturi lygmenis grindžia padalinimus ir padalinimų ratą.

Viskas išsiskleidžia Dievo ir žmogaus išsiskyrimu

Tyrimas išskiria Dievą už tyrimo, žmogų tyrime ir jųdviejų santykį. Išsiskleidimą išryškina jų išeities taškų skirtingumo pabrėžimas.

Išsiskiria Dievo tyrimai ir žmogaus tyrimai. Dievas tiria apytakomis, susidedančiomis iš 24 raiškų. Žmogus tiria netroškimais, susidedančiais iš 8 požiūrių. Žmogaus netroškimas glūdi atitinkamoje Dievo apytakoje. Žmogaus netroškimai išsako Sūnaus būklę, kaip ją ketveriopai išgyvena žmogus tyrėjas.

Žmogus skiria save ir Dievą, tad yra žmogaus ir Dievo požiūrių grandinė. Dievas neskiria savęs ir kitų asmenų bet juos sukuria požiūrių grandine.

Dievo tyrimai

Dievas tiria Dievą:

• Dievu tiria: Ar Dievas yra? Ar Dievas būtinas?
• Manimi tiria: Koks Dievas yra? Ar Dievas būtinai geras?
• Tavimi tiria: Kaip Dievas yra? Kaip Dievui kiekvieną pasiekti?
• Kitu tiria: Kodėl Dievas yra? Kaip mums vienas kitą labiau mylėti?

Dievas savo tyrimais pats save tiria kiekvienu asmeniu, kaip jų Dievas, atitinkamai amžinas, išmintingas, geravališkas, valingas. Šias savybes grindžia Dievulėlis, Dievas Sūnus, iškylantis Dievui pasitraukus. Dievas tiria atitinkamais keturiais mokslais, susidedančiais iš 24-ių raiškų.

Dievas išsiplečia tyrėju, tad išgyvenimo apytakoje tyrėjas jau tiria savo pagrindu, apie save, savo buvimą, tačiau kadangi jisai jau yra aplinkoje, tai jo klausimas virsta Koks Aš esu? Šiame klausime glūdi keturi asmenys: Dievas pirma Manęs, jokiu požiūriu, Aš kaip savastis bei tyrėjas, savo požiūriu, Tu kaip lemiantis ribą tarp savęs ir aplinkos, ir Kitas kaip siejantis Mane ir Tave už manęs, aplinkoje, taigi, duodantį man rinktis Save (kuriuo Aš esu židinys) ar Dievą (kuriuo Aš ir Tu esame lygiaverčiai).

Išgyvenimo apytakoje tyrėjui Dievas iškyla besivystant Neapibrėžtumui (dvasiai), Apibrėžtumui (sandarai), Įsivaizduojamumui (atvaizdams), Neįsivaizduojamumui (vieningumui).

Dievo Dievas

Dievo tyrimas išryškėja, kad Dievo užtaisas yra Dievo Dievas. Dievas yra Dievui reikmuo, vaidmuo, tapatybė.

Sąmoningas supratimas Dievo: 0+3=3. Trejybės ratu nebuvimo grindimas grindžia buvimą. Ketverybės apimtimis tai reiškiasi paskirų asmenų apytakomis ir bendro žmogaus netroškimais.

Dievo požiūrių grandinė

Dievo pagrindu asmenys išplaukia iš Dievo pridedant požiūrius: jokį požiūrį (Dievas), požiūrį (Aš), požiūrį į požiūrį (Tu), požiūrį į požiūrį į požiūrį (Kitas). Dievas yra dvasia, o požiūris yra sandara. Tad tai sandaros grandinė.

Dievas įprasmina ir išplečia žmogų

Dievas tiria Dievą asmenimis, tad juos sudėjus, kiekvienu iš mūsų, Žmogumi. Dievą išplečia Žmogus, galintis gyventi ar negyventi Dievu - amžinu, išmintingu, geravališku, valingu. Tai yra Dievo Dvasios išsakoma dorovė, dešimt Dievo įsakymų.

Apytakos išplečia aštuonerybę, pridėdamos trejybės ratą, trijų protų kampus ir Dvasios žvilgsniu iš šalies išsakytą keturių lygmenų ir šešių jų porų santvarką.

Dievas atsiskleisdamas parodo, kad jisai net ir labiausiai atsiskleidęs, tad labiausiai suvaržytas, yra visai nesuvaržytas, o tiesiog viską valdo. Jisai atsiskleidžia kaip visko valdytojas. Užtat mes galime prisijungti prie juo, galime atpažinti jį ir gyventi jo valią, galime valdyti kartu su juo. Mes, jam pavaldūs, taipogi valdome, susitelkdami į mums duotas aplinkybes, užtat jas įdvasindami, įprasmindami.

Žmogaus tyrimai

Mes žmonės tiriame, kaip gyventi Dievu:

• Kaip kūnui gyventi amžiną gyvenimą?
• Kaip protui gyventi išmintimi?
• Kaip širdžiai gyventi gera valia?
• Kaip valiai gyventi Dievo valia?

Mūsų tyrimais kiekviena mūsų dalis tiria atskirai ir tuomi grindžia Žmogų.

Mūsų tyrimus sustato keturi netroškimai, susidedantys iš 8-ių požiūrių.

Žmogaus ir Dievo požiūrių grandinė

Žmogaus pagrindu asmenų terpės iškyla atsisakant žvilgsnių Žmogaus ir Dievo žvilgsnių grandinėje:

• Valios terpę išsako Žmogaus žvilgsnis į Dievo žvilgsnį į Žmogaus žvilgsnį į Dievo žvilgsnį į Žmogaus žvilgsnį.
• Širdies terpę išsako Žmogaus žvilgsnis į Dievo žvilgsnį į Žmogaus žvilgsnį į Dievo žvilgsnį.
• Proto terpę išsako Žmogaus žvilgsnis į Dievo žvilgsnį į Žmogaus žvilgsnį.
• Kūno terpę išsako Žmogaus žvilgsnis į Dievo žvilgsnį.

Sąmoningumo, sąmonės, pasąmonės atsisakoma trumpinant šią dvasios grandinę.

Suvokimo lygtis

Dievo išėjimas už savęs į save ir Žmogaus išėjimas už saves už savęs grindžia suvokimo lygtį {$0=ŽD$}. Dievas yra suvokimas, suduriantis Žmogaus žvilgsnį su Dievo žvilgsniu. Suvokimas yra pagrindas išeiti už savęs, išsiplėsti. Žmogus yra Dievo išsiplėtimas. Atlupus Žmogaus savasties klodus, jam atsisakant jų, aptinkamas suvokimui prilygstantis Dievas.

Žmogus savo sąmoningumą įsisavina jo atsisakymas ir taip susitelkdamas į Dievą

Žmogus atsisakydamas savo sąmoningumo sieja išsiskyrusias pakopas - valią, širdį, protą, kūną - ir vieningai suveda tarpus tarp pakopų.

Dievo išsiskleidimu aiškėja, kad Dievas iš tikrųjų yra visuotinas. Jį galima varžyti ir jis vis tiek lieka valdytoju. Jį galima papildyti žmonėmis ir jis vis tiek juos priima į savo vienybę, kas tik neprieštarauja vienybei. Kas neprieštarauja vienybei, tas Dievui neprieštaraus, verčiau jį pripažins.

Tyrimų ryšys

Dievo ir žmogaus tyrimus sieja trys laidai.

Apžvalgų apžvalga

Mano mintys yra išsimėtusios įvairiuose puslapiuose. Noriu juos sutvarkyti.

Gvildenu Mano klausimų sąrašas. Gana gerai sutvarkytas.

Visko prasmė Šiame puslapyje apžvelgiu visumą. Jį reikėtų suvienyti su šiais tvarkytinais puslapiais.

• Tyrimai Tyrimas yra visko pagrindas. Kaip apžvelgti viską? Tyrimas: Išėjimas už savęs. Dievo tyrimas ir žmogaus tyrimas.
• Išėjimas už savęs Tyrimas ir išėjimas už savęs yra tas pats dalykas.
• Gyventi išmintimi Ką reiškia viską žinoti ir tą žinojimą gražiai taikyti?

Toliau reikia išskirti Dievo tyrimus ir žmogaus tyrimus.

Dievo tyrimai Kokie Dievo tyrimai?

• Viską žinoti
• Dievo tyrimų gvildenimas Kaip su Dievo gvildenti jo tyrimus?
• Išmintis Ką reiškia viską žinoti?
• Viskas Kas yra viskas?
• Apytakos Kas yra apytakos?
  • Išsivertimai Kaip apytakos išsiskleidžia ir viena kitą grindžia?
  • Trys protai Kaip trys protai iškyla išgyvenimo apytaka? Kaip apžvelgti trijų protų raiškas?
  • Išgyvenimo apytaka Kaip išgyvenimo apytaka grindžia sandaras?
  • Meilės mokslas Į kokį tikslą, į kokią mūsų veiklą viskas susiveda?
    • Tiesos kraštovaizdis Kaip žmogus susitelkia į santykį su tiesa bei kertine vertybę?

Žmogaus tyrimai

• Taikymas Žmogaus ir Dievo požiūrių grandinė
• Suvokimo lygmenys
• Netroškimai Kaip apibrėžti netroškimus?
• Atjautos Kaip išvedžioti atjautas iš netroškimų?
• Kalbos Kaip apibrėžti trijų protų kalbas?

Tyrimų ryšys, Laidai Kaip Dievo ir žmogaus tyrimai susiję?

• Prasmė Kas kam prasminga ir kodėl?
  • Ženklų savybės

Užrašai

• Pereiname iš Dievo tyrimo (įvairiais asmenimis ir apytakomis) į amžiną gyvenimą (jų pasirinkimais gyventi ne šiaip, netroškimus taikyti Dievo pagrindu).

Kaip skiriaisi Dievo tyrimai ir žmogaus tyrimai

• PPP yra trijų lygmenų ir tai yra tarpai tarp keturių suvokimų ŽD, ŽDŽ, ŽDŽD, ŽDŽDŽ. Nors yra nulinis požiūris, joks požiūris {$P^0$}, tad ta prasme yra keturi lygmenys. {$P^0$} atitinka {$ŽD$}, o {$P^3$} atitinka {$ŽDŽ$}.

Trijų protų atsisakymas ir jų grąžinimas

• Atsisakydami savo trijų protų, savo tyrimų, prisiimame Dievą ir gyvename jo tyrimais. O jis savo ruožtu mums grąžina mūsų tris protus ir jais tiriame toliau jo požiūriu. Būtent taip renkame Dievą vietoj savęs.

Išėjimas už savęs, Laidai, Klausimas, Atsakymas, Trys protai, Trejybės, Ketverybės, Prasmė

Gvildenu, Visko prasmė

Išėjimas už savęs, Klausimas, Atsakymas, Trys protai, Trejybės, Ketverybės, Prasmė

• Tyrimas plėtoja tikslą. Ryšys tarp tyrimo ir tikslo yra ryšys tarp trejybės (tyrimo) ir ketverybės lygmens Kodėl (tiriamojo proto tikslo).
• Gyvenimo lygtis nusako tyrimo sąlygas, būtent tyrėją - Dievą, tiriamąjį - gerumą, ir jų santykį: ar tiriamasis rinksis gyvenimą ar amžiną gyvenimą?

• Tyrimas išgyvenamas trejybės ratu.
  • Tyrimas yra sąmoningas supratimas Dievo, nulybės, lygtimi 0+3=3.
  • Trejybės ratas atsiremia į Dievą, kaip į tiriamąjį.
    • Meilės mokslas išsako ir susitelkia į tai, ką išgyvena tiriamasis.
• Tyrimas skiria ir tiria tyrėją, tiriamąjį ir tyrimą.

Kas Dievui yra tyrimas?

Kas žmogui yra tyrimas?

• Dievo šokis išplaukia iš Dievo, kaip tyrėjo, ką jis išgyvena.
  • Tolimesnės apytakos būtent vis labiau atsiremia į tiriamąjį, į mylimąjį, užtat baigiasi meilės mokslu.

• Meilės mokslas išsako ir susitelkia į tai, ką išgyvena tiriamasis.

• Dievo šokis išplaukia iš Dievo, kaip tyrėjo.

• Tyrimas yra sąmoningas supratimas Dievo, nulybės, lygtimi 0+3=3.
• Trejybės ratas atsiremia į Dievą, kaip į tiriamąjį.
  • Tai yra tyrimas suprastas ne iš tyrėjo pusės, kas tiria, o iš tiriamojo pusės, kas tiriama. , tuo tarpu Tolimesnės apytakos būtent vis labiau atsiremia į tiriamąjį, į mylimąjį, užtat baigiasi meilės mokslu.

Apytakų plėtotė išgyventa trejybės ratu

• 0+3=3 Dievo šokis - sąmoningai išgyventi Dievą
• 3+3=6 išgyvenimo apytaka - dorovės pagrindas
• 6+3=1 žinojimo rūmai - vienumo pagrindas
• 1+3=4 meilės mokslas - žinojimo prasmė

Gvildenu, Išėjimas už savęs, Klausimas, Atsakymas, Trys protai, Trejybės, Ketverybės, Prasmė

• Išėjimas už savęs, Prasmė, Trys protai

Tyrimų ryšys

• Tyrimas yra sąmoningas supratimas Dievo, nulybės, lygtimi 0+3=3.
  • Tai yra tyrimas suprastas ne iš tyrėjo pusės, kas tiria, o iš tiriamojo pusės, kas tiriama. Dievo šokis išplaukia iš Dievo, kaip tyrėjo, tuo tarpu trejybės ratas atsiremia į Dievą, kaip į tiriamąjį. Tolimesnės apytakos būtent vis labiau atsiremia į tiriamąjį, į mylimąjį, užtat baigiasi meilės mokslu.

Kas yra tyrimas? Tyrimas yra išėjimas už savęs.

• Dievui tyrimas yra išėjimas už savęs į save.
• Žmogui tyrimas yra išėjimas už savęs iš savęs. Tai (trečiojo) tiriančiojo proto veikla, sąmoningumo veikla.

• Tyrimas išgyvenamas trejybės ratu.

• Dievui tyrimas yra išėjimas už savęs.
• Žmogui tyrimas yra (trečiojo) tiriančiojo proto veikla, sąmoningumo veikla.
  • Tyrimas sieja (sąmonės, antrojo proto) klausimą ir (pasąmonės, pirmojo proto) atsakymą.
  • Sąmoningumas tyrimu užtikrina, kad sąmonė nenuklystų, nesusitelktų į klaidingą atsakymą, nepasiduotų išankstiniam nusistatymui, nepagrįstam ar negaliojančiam samprotavimui.
  • Galima viską suprasti kaip tyrimą nes trys protai yra būdai viską suprasti.

Gvildenu, Klausimas, Atsakymas, Trejybės, Ketverybės

Dievo tyrimai, Išėjimas už savęs į save

• Išsivertimai, Požiūrių grandinė, Asmenys, Dievo tyrimų gvildenimas

Žmogaus tyrimai, Išėjimas už savęs iš savęs

Gvildenu, Dievo tyrimai, Dievo tyrimų gvildenimas,Klausimas, Atsakymas, Trejybės, Ketverybės

• kas svarbu Dievo tyrimui: Požiūrių grandinė, Išėjimas už savęs iš savęs, Išmintis, Apytakos (Dievo šokis, Išgyvenimo apytaka, Žinojimo rūmai, Meilės mokslas)

• kas svarbu žmogaus tyrimui: Išėjimas už savęs į save, Taikymas, Netroškimai (Vertybės, Lūkesčiai, Abejonės, Poreikiai)

• kas svarbu Dievo tyrimui: Požiūrių grandinė, Išėjimas už savęs iš savęs, Visko žinojimas?, Apytakos (Dievo šokis, Išgyvenimo apytaka, Žinojimo rūmai, Meilės mokslas)
• kas svarbu žmogaus tyrimui: Išėjimas už savęs į save, Gražus taikymas?, Netroškimai (Vertybės, Lūkesčiai, Abejonės, Poreikiai)

• kas svarbu Dievo tyrimui: Požiūrių grandinė, Išėjimas už savęs iš savęs, Apytakos (Dievo šokis, Išgyvenimo apytaka, Žinojimo rūmai, Meilės mokslas)
• kas svarbu žmogaus tyrimui: Išėjimas už savęs į save, Netroškimai (Vertybės, Lūkesčiai, Abejonės, Poreikiai)

• kas sieja Dievo ir žmogaus tyrimus Trys protai, Išėjimas už savęs, Gyvenimo lygtis, Asmenys, Suvokimo lygmenys

• kas sieja Dievo ir žmogaus tyrimus Trys protai, Išėjimas už savęs, Suvokimo lygmenys

• Atrinkti pagrindinius puslapius nagrinėjančius tai,
  • kas sieja Dievo ir žmogaus tyrimus Išėjimas už savęs, Suvokimo lygmenys
  • kas svarbu Dievo tyrimui: Požiūrių grandinė, Apytakos (Dievo šokis, Išgyvenimo apytaka, Žinojimo rūmai, Meilės mokslas)
  • kas svarbu žmogaus tyrimui: Netroškimai (Vertybės, Lūkesčiai, Abejonės, Poreikiai)

• Ryšys tarp tyrimo ir tikslo yra ryšys tarp trejybės (tyrimo) ir ketverybės lygmens Kodėl (tikslo).

Kaip sustatomas tyrimas?

• Tyrimą išsako trejybės ratas. Tai sąmoningas supratimas Dievo, nulybės, lygtimi 0+3=3. Tai yra tyrimas suprastas ne iš tyrėjo pusės, kas tiria, o iš tiriamojo pusės, kas tiriama. Dievo šokis išplaukia iš Dievo, kaip tyrėjo, tuo tarpu trejybės ratas atsiremia į Dievą, kaip į tiriamąjį. Tolimesnės apytakos būtent vis labiau atsiremia į tiriamąjį, į mylimąjį, užtat baigiasi meilės mokslu.
• Tyrimo sąlygas nusako gyvenimo lygtis išsakantis tyrėją - Dievą, tiriamąjį - gerumą, ir jų santykį.

Kaip vykdomas tyrimas?

Visko žinojimas ir to žinojimo gražus taikymas

• Visko žinojimas plėtojasi Dievo tyrimų apytakomis. To žinojimo gražus taikymas, šviesuolių bendrystė, plėtojasi žmogaus tyrimų netroškimais.
• Viską žinoti yra Dievu suprasti Dievą kaip visko šaltinį iš kurio viskas išplaukia.
• Viską gražiai taikyti yra žmogui viskame gyventi Dievo dvasia, atsiremti į ją už santvarkos, tad puoselėti šviesuolių bendrystę ir amžinai bręsti kartu su visais.

Apytakos ir netroškimai

• Apytakos išsako ką Dievas išgyvena žmogumi. Dievo šokiu tiria ar išgyvename, išgyvenimo apytaka - ką išgyvename, žinojimo rūmai - kaip išgyvename, meilės mokslu - kodėl išgyvename.
• Netroškimai sustato žmogaus atotrūkį nuo Dievo ir žmogaus pasirinkimą gyventi savimi ar Dievu.
• Apytakos, asmenų mokslai, jų pasitikrinimai, išsako jų tyrimų 24 išorines galimybes, koks tyrimas vyksta.
• Netroškimai išsako tyrėjų vidines galimybes, kaip imasi tyrimu.

Asmenų atsiradimas ir jų atsisakymas

• Dievas (asmenų išskyrimo pagrindas) -> Aš -> Tu -> Kitas (asmenų vienumo pagrindas) -> ir atgal.
• Iš Dievo išplaukia skirtumas tarp Dievo, Manęs, Tavęs ir Kito.
• Iš Žmogaus išplaukia vienumas, per savęs atsisakymą, prasidedant Kitu, toliau išsiplečiant Tavimi, Manimi, tad galiausiai Dievu.
• Dievas išeidamas už savęs apytakomis, išsiskaidydamas trejybių atvaizdais, atveria tarpus asmenims - Man, Tau, Kitam.
• Asmenys atsiranda netroškimuose. Kitas - valios netroškimuose, Tu - širdies netroškimuose, Aš - proto netroškimuose, Dievas - kūno netroškimuose. Kitas yra Dievo pilname atsiskleidime, pilna laisve. Atsisakydami savęs, atsisakome laidų tarp pasąmonės ir sąmonės, nuo trijų laidų pereiname prie dviejų, vieno ir jokio laido. Grįžtame prie kūno, be sąmoningumo, be ryšio tarp pasąmonės ir sąmonės.
• Dievo tyrimas atveria skirtingumo galimybes. O žmogaus tyrimas patvirtina mūsų visų vienumą.

• Atsisakydami savo trijų protų, savo tyrimų, prisiimame Dievą ir gyvename jo tyrimais. O jis savo ruožtu mums gražina mūsų tris protus ir jais tiriame toliau jo požiūriu. Būtent taip renkame Dievą vietoj savęs.

• Trys protai sustato tyrimą, derina sąmonės klausimą ir pasąmonės atsakymą.
• Sąmoningumas tyrimu užtikrina, kad sąmonė nenuklystų, nesusitelktų į klaidingą atsakymą, nepasiduotų išankstiniam nusistatymui.

• Dievas tirdamas išskiria tris protus, o žmogus tirdamas atsisako trijų protų, gyvena Dievu ir jo tyrimu, tad Dievas savo ruožtu gražina jam tris protus.

Trijų protų atsisakymas

• Atsisakydami savo trijų protų, savo tyrimų, prisiimame Dievą ir gyvename jo tyrimais. O jis savo ruožtu mums gražina mūsų tris protus ir jais tiriame toliau.

Dievo tyrimai ir žmogaus tyrimai

Kodėl tiriama: Tyrimo akstinas ir išdava: Dievo nebūtinumas ir būtinumas

• Sąmoningumas, tiriantysis protas atsisako visų patirčių ir sąvokų, tad susitelkia į Dievą, gvildena jo nebūtinumą ar būtinumą.

• Žmogus tiria savo ryšį su Dievu - kaip gyventi Dievu, tad kaip gyventi Dievo valia, gera valia, išmintimi, amžinu gyvenimu.

Kaip tiriama?

• Dievas tiria apytakomis, atsiremdamas vis labiau į žmogų.
• Žmogus tiria netroškimais, atsiremdamas į Dievą.

• Galima viską suprasti kaip tyrimą nes trys protai yra būdai viską suprasti.

Kas yra tyrimas?

• Trys protai gyvena atsakymais, klausimais, tyrimais. Tyrimai sieja klausimus ir atsakymus.
• Tyrimas yra išėjimas už savęs.

Kokių yra tyrimų? Tyrimas yra dviejų rūšių - ne savimi ir savimi - tad žmogumi.

• Dievas išeina už savęs į save - į žmogų, o žmogus išeina už savęs iš savęs į Dievą.
• Dievas sustato, užveda, atveria tyrimą, o žmogus jį išgyvena, atlieka, išpildo iš vidaus, kaip tyrėjas.
• Viskas išplaukia iš Dievo tyrimų ir žmogaus tyrimų.

Dievo ir žmogaus tiriami klausimai

• Dievas tiria apytakomis ar, koks, kaip, kodėl yra Dievas.
• Žmogus tiria netroškimais kaip gyventi Dievu, tad kaip gyventi Dievo valia, gera valia, išmintimi, amžinu gyvenimu.

Apie ką yra tyrimas?

• Dievas tiria save - ar, koks, kaip, kodėl yra Dievas.
• Žmogus tiria savo ryšį su Dievu - `
• Tyrimas ir yra būtent apie tai, Dievo ir žmogaus ryšius.

Gvildenu, Dievo tyrimai, Dievo tyrimų gvildenimas, Tyrimas, Klausimas, Atsakymas, Trejybės, Ketverybės

• Taikymas, Lygmenų poros, Atjautos

• Gvildenu, Dievo tyrimai, Dievo tyrimų gvildenimas, Tyrimas, Klausimas, Atsakymas, Trejybės, Ketverybės
• Išėjimas už savęs, Tyrimų ryšys, Prasmė, Trys protai

Išėjimas už savęs į save

• Dievo tyrimai, Išsivertimai, Požiūrių grandinė, Asmenys
• Apytakos: Dievo šokis, Išgyvenimo apytaka, Žinojimo rūmai, Meilės mokslas

Išėjimas už savęs iš savęs

• Taikymas
• Suvokimo lygmenys: Žmogaus susikalbėjimas, Žmogaus bendras suvokimas, Žmogaus savęs suvokimas, Žmogaus suvokimas
• Netroškimai: Poreikiai, Abejonės, Lūkesčiai, Vertybės
• Lygmenų poros, Atjautos

• Apytakos: Dievo šokis, Išgyvenimo apytaka, Žinojimo rūmai, Meilės mokslas

Išėjimas už savęs, Tyrimų ryšys, Prasmė, Trys protai

Išėjimas už savęs į save

• Dievo tyrimai, Išsivertimai, Požiūrių grandinė, Asmenys
• Apytakos: Dievo šokis, Išgyvenimoa apytaka?, Žinojimo rūmai, Meilės mokslas

Išėjimas už savęs iš savęs

• Taikymas
• Suvokimo lygmenys: Žmogaus susikalbėjimas, Žmogaus bendras suvokimas, Žmogaus savęs suvokimas, Žmogaus suvokimas
• Netroškimai: Poreikiai, Abejonės, Lūkesčiai, Vertybės
• Lygmenų poros, Atjautos

Apžvelgti susijusius puslapius

• Surašyti susijusius puslapius, pavyzdžiui: apytakas, netroškimus.